Už "akustinę ekologiją"

44 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvos žmonių samonę nepastebimai skandina buka komercija. Žmonės yra varginami priverstine nereikalinga informacija. Nuolat neprašyti, tiesiog per prievarta ateina įvairūs įkyrūs sms pranešimai, parduotuvese per garsiai skamba muzika, kurią privestinai turime klausyti. Tai ne tik nepastebimai alina žmonių nervinę sistemą, bet ir
bukina jų jautrumą muzikai. Teko gyventi Austrijoje, ten eidamas į SPAR maisto prekių parduotuvę, transliuojamą muzikos foną vos girdėdavau. Jis buvo nureguliuotas tokiu garsu, kad neerzintu klijento, kad klijentas nebutu priverstas klausyti visą kruvą populiariosios muzikos nuo A iki Z. Parduotuvėje vyravo, tiek vizualios, tiek akustinės švaros estetika, ramybė, sterilumas. Billa'oje ar Mondo parduotuvese visai nieko negirdėdavau. Bet kai užeinu į Vilniuje esančias Norfa, Rimi, iKi, ar dar kitas parduotuves- jaučiu stiprų ausų, emocinį varginimą, jog parduotuvėje praleistas laikas tampa pats nemaloniausias kasdieniniame gyvenime. Muzika neturi būti valkiojama. Net geriausia muzika, jeigu ją klausyti be perstojo, renkantis pomidorus, ims erzinti. Su šia problema susiduria daugelis žmonių. Atėjo metas "akustinei ekologijai". Žmoniu smegenims ir ausims trūksta švaros ir tylos, jos yra perkraunamos įvairia priverstina informacija. Gerbkime ir tausokime muziką, ir gerbkime žmones, kurie nenusiteikę jos girdėti bet kuriuo metu. Žmonių ir šalies gerovė priklauso nuo mūsų pačių. Siūlau bent pasirašyti už muzikos pritylinimą prekybos centruose iki minimumo.

[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=55]Peticijos aptarimas[/url]

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 interpretatorius ... taip, taip ir dar kartą taip - ir pats laikas nustoti toleruoti sarginių bei vedžiojamų šunų keliamą triukšmą - tai darosi klaiku...
2 Audrius R... Triukšmo mūsų gyvenime išties per daug, o muzikinę kultūrą suprantančių žmonių Lietuvoje nebus nė 1 procento. Deja.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.