Vaiku atemimas
S.Paulikui - laisvės atėmimas iki gyvos galvos
Mes, žemiau pasirasę, reikalaujame: - imtis griežčiausių priemonių kontroliuojant Skuodo policininko Sauliaus Pauliko, kuris įtariamas automobiliu mirtinai sužalojęs tris mažamečius, teismo proceso eigą; - išimties tvarka skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos be galimybės išeiti į laisvę anksčiau. NEUŽSIMERK, nes rytoj TU gali netekti savo vaiko ar anūko!
NEPRITARIAME VAIKŲ LIGONINĖS VšĮ VUL SANTAROS KLINIKŲ FILIALO STUKTŪRINIAMS PAKEITIMAMS VAIKŲ ORTOPEDIJOS-TRAUMATOLOGIJOS CENTRE
Nepritariame Vaiko raidos centro perkėlimui į Santaros klinikų Vaikų ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centrą. Vaikų ortopedijos-traumatologjos centras yra vienintelis Lietuvoje, kuriame yra atliekamos sudėtingiausios stuburo patologijos - skoliozės, kifozės, spondilolistezės lūžių ir kitos operacijos. Didelė dalis ortopedijos skyriuje gulinčiųjų yra neįgalieji, su jiems paskirta slauga ar priežiūra. Šiems vaikams yra nuolatos būtinas slaugantysis ar jį prižiūrintis asmuo. Panaikinus didžiąją dalį skyriaus vietų, slaugančiąjam nebus užtikrintos sąlygos tinkamai pasirūpinti šiais vaikais. Tokiu būdu bus dar pabloginta neįgaliųjų, retomis, sudėtingomis ligomis sergančųjų ir juos slaugančių asmenų gyvenimo kokybė. Pooperacinis laikotarpis po sudėtingų operacijų gali trukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių. Jeigu skyriuje liks tik kelios lovos, planinių operacijų eilės teks laukti labai ilgai, jau nekalbant apie komplikacijų atvejus. Augantiems vaikams su kaulų deformacijomis, patologijomis - laukimo laikas gali būti lemiamas kovoje su liga. Todėl mes esame ypatingai sunerimę dėl struktūrinių pakeitimų šiame centre. Reikalaujame: • Ir toliau užtikrinti aukščiausios kokybės gydymo paslaugas vaikams, paliekant esamas patalpas ir lovų skaičių • Nedidinti operacijų laukimo eilių dėl lovų ir palatų stokos. • Užtikrinti esamas darbo ir kompetencijos kėlimo sąlygas gydytojams ir kitiems ortopedijos-traumatologijos centre dirbantiems medicinos specialistams. • išsaugoti ilgai ir nuosekliai kurtą puikią ortopedinės pagalbos bazę Lietuvoje. Vaikų sveikata nėra pelną nešanti “prekė”! Mes, žemiau pasirašę, patvirtiname, kad remiame reikalavimą.
Vaikų smurtui - ne
Nusikalstamas chaosas Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje pagaliau turi baigtis! Vos prieš metus visi siaubėjomės į šulinį sumestais vaikais, šiandien iki skausmo ir ašarų sudrebino žinia apie keturmečio mirtiną sumušimą Kėdainiuose. Siaubinga, kad tai padarė mažamečio tėvai. Išvis siaubingiausia, kad situacija šeimoje buvo žinoma vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet jos arba nesiėmė priemonių, kad vaikas gyventų atskirai nuo savo būsimųjų žudikų, arba greičiausiai tik mojavo biurokratiniais popierėliais, kad „imasi visų reikiamų priemonių“. Reikalaujame asmeninės politikų ir valstybės tarnautojų atsakomybės! Reikalaujame Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės atsistatydinimo! Pagaliau kažkas turi atsakyti už vaikų patiriamą siaubą savo kailiu!
Vaikų tvirkintojams NE!
Mes, pasirašiusieji Lietuvos Respublikos piliečiai, kreipiamės su šia peticija į LR Seimą bei Gerbiamą Prezidentę. REIKALAUJAME griežčiausios bausmės vaikų tvirkintojams ir seksualiniams išnaudotojams, prekeiviams žmonėmis, prilyginant visus šiuos nusikaltimus tyčinei žmogžudystei, taikant atitinkamą baudžiamąją atsakomybę.
Vaikų agresija
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau agresijos. Jos apraiškos matomos visur: televizijoje, spaudoje, gatvėje, šeimoje, mokykloje ir kitur. Agresija – kraštutinė priešiškumo forma, kai tyčiniais veiksmais tiesioginiu ar netiesioginiu būdu siekiama kam nors padaryti žalos, skriaudos arba suteikti sielvarto ir skausmo. Ne tik suaugę visuomenės nariai yra agresyvūs, bet ir vaikai. Vaikų agresija prieš vaikus yra aktuali, pavojinga ir šiuo metu Lietuvoje visiškai nevaldoma problema. Kasdien bendraudami su vaikais, vis dažniau susiduriame su agresyviomis jų reakcijomis. Kartais net patys vaikai tampa atvirų agresijos ir žiaurumo scenų liudininkais mokykloje, gatvėje, kieme. Mokinių tarpusavio netolerancija formuoja tokį bendravimo būdą, kuris pagrįstas dar didesne agresija ir prievarta. Smurtas ne tik griauna tarpusavio santykius, sudaro nepalankią mokslui aplinką, bet ir žaloja asmenybes- tiek skriaudžiamojo, tiek smurtautojo, pažeidžia nustatytas elgesio taisykles ir įstatymus. Tėveliai, atkreipkite dėmesį kas vyksta jūsų šeimoje. Užkirskite kelią vaikų agresijai!
Už vaikų teises
SKIRTA ŠALIES PREZIDENTEI. Pasirašykim peticiją, dėl mažamečio berniuko sužalojimo (greičiausiai mirtino) , kad atsakingi asmenys žinoją apie smurtą būtų patraukti baudžiamąjai atsakokybei. T.y vaikų teisių tarnybos, prokurorai.
Ne vaikų žudymui !!!
Abortas tai tik kitaip pavadintas mažo negalinčio apsiginti vaikučio nužudymas. Abortų rūšys yra šios: 1) Vaikas supjaustomas į gabalus ir išgramdomas. Atliekamas iki 12 savaičių. 2) Vakuuminis išsiurbimas. Irgi atliekamas iki 12 savaičių. Pirmiausia paralyžiuojami gimdos kaklelio raumenys, po to ištempiami. Tai sunku, nes raumenys nepasiruošę natūraliam atsivėrimui. Po to į gimdą įkišamas vamzdelis su peiliu antgalyje. Siurblys suplėšo kūdikį į gabalus, nuo gimdos sienelės nupjauna giliai priaugusią placentą. Siurblio galingumas 29 kartus didesnis už buityje naudojamo dulkių siurblio. Šis metodas nėra saugus, kaip kas bando tvirtinti. Pirmomis dienomis po išsiurbimo smarkiai kraujuojama. Prahos Čarlio universitete paskelbta gerai dokumentuota studija apie abortų, atliktų iki 12 savaičių vakuuminiu būdu, pasekmes. Uždegiminiai procesai buvo 5% pacienčių, o tokios sunkios komplikacijos kaip nevaisingumas ir negimdinis nėštumas, užregistruotos 20-30% moterų. Ypač nėščioms pirmą kartą. Gimdos kaklelio raumenų nusilpimas sukelia persileidimą 30-40% visų moterų. Labai padažnėja gimdos kaklelio angos rigidiškumas, placentos prilipimas, placentos apaugimas ir gimdos atonija. 3) Mikroadsorbcija. Moteriai, nesulaukusiai mėnesinių, atliekamas siurbimas. Kai žinoma, kad žmogaus širdis po 4 dienų nuo neįvykusių mėnesinių jau plaka. Ne viena moteris tvirtina, kad darant adsorbciją reikia iškęsti kur kas didesnį skausmą negu gimdant. Regina: ,,Antrą kartą neištverčiau''. Inesa: ,,Maniau, mirsiu. Nejaučiau viso kūno''. Irma: ,,Vos galėjau eiti. Buvo minutė, kai norėjau nusižudyti. Antrą kartą būtų lengviau numirti''. Rima: ,,Sunkiausia po to grįžti namo. Vyras apsimeta, kad nieko neįvyko. Kai lieku viena, verkiu, kiek leidžia jėgos. Tik plonos bendrabučio sienos... ." (Forumas.1990.02.20). Trijų vaikų mama pasakoja savo aborto patirtį Niujorke: ,,Jie sakė, kad visa procedūra užtruks nuo 8 iki 10 min. Jie sakė, kad turėsime keletą spazmų, panašių į tuos kuriuos galime turėti per mėnesines... Ką jie turėjo pasakyti mums, kad mes turėsime tokį skausmą, kokio panašaus niekada anksčiau neturėjome. Gimdymo skausmas buvo gražus. Negalima sulyginti šių dviejų. Daktaras įėjo ir prisistatė. Negaišdamas laiko, jis įbruko instrumentą gimdos kakliuko plėtimui. Iš anksto žinojau, kad gausiu novokainą, bet jis pamiršo paminėti, kaip skausmingai tai bus. Jis sakė, kad tai ,,įgnybs”. Bet jis turėjo pasakyti, kad jausmas bus, tarsi būtų įstūmęs karštą žarsteklį... Tada jis pradėjo vakuuminį procesą. Tikėkite manimi, tai nebuvo nieko panašaus į menstruacinius spazmus. Skausmas buvo siaubingas, neaprašomai siaubingas. Truko ilgiau nei nuo 8 iki 10 min. Slaugė pasišalino su daugybe įdrėskimų ant savo rankų nuo mano nagų. Ir aš pasenau 10 metų. (Minneapolis Star, 1971 08 03). 4) Tarp 12-16 savaičių abortai paprastai nedaromi, nes vaikas per didelis pjaustymui (tai rizikinga motinos gyvybei) ir per mažas druskos nuodų injekcijai. Po 16 savaičių plačiausiai naudojama druskos injekcija. Injekcijos metu ištraukiama 200 ml vaisiaus vandenų ir įšvirkščiama 20 ml 20% druskos tirpalo. Po 1-1,5 val. vaiko širdis nusilpsta ir sustoja. Tarp 12-72 val. po injekcijos motina pagimdo negyvą kūdikį. Apie šią procedūrą vienas Niujorko gydytojas taip atsiliepė: ,,Man labai nemalonu daryti druskos injekcijas: kai įšvirkšti, matai vaisiaus priešmirtines konvulsijas ir traukulius - tai yra baisu''. 5) Jei druska nepavyksta nunuodyti, atliekamas Cezario pjūvis. Vienas gydytojas, ištraukęs judantį, rėkiantį, kvėpuojantį kūdikį, užmetė ant jo placentą ir uždusino Ar turi teise visuomenė užsimerkti, kai žudomi vaikai? [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=31]Peticijos aptarimas[/url]
Už vaikų teisę Gyventi
Pastarųjų įvykių atgarsiai dėl trijų mažamečių vaikų, sergančių reta genetine medžiagų apykaitos liga – 6-ojo tipo mukopolisacharidoze (MPS VI) istoriją negali palikti abejingų. Apatiškas atsakingų SAM asmenų požiūris dėl trijų sergančių vaikų gyvybės ne tik stebina, bet ir baugina. Bandymai atsakomybę dėl Mirties nuosprendžio numesti ant kitų savo kolegų pečių skamba siaubingai. Juk jie tik vaikai, turintys tokią pačią teisę gyventi, juolab, kad Lietuvos Respublikoje mirties bausmė nėra taikoma net baisius nusikaltimus padariusiems asmenims... Tai kas iš atsakingų asmenų, atimančių teisę trims itin gabiems vaikams gyventi, galėtų prisiimti atsakomybę už tokį nusikaltimą? Šių trijų vaikų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo gydymo 2005 metais išrastu vaistu „Naglazyme“. Atsakingi SAM atstovai mano, kad šis vaistas yra per brangus ir žinant, kad kitokio, t.y. alternatyvaus gydymo nėra, reiškia, kad vaikai yra pasmerkti mirčiai. Jei kitos sunkios ligos, tokios kaip Cukrinis diabetas, onkologiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių ligos gydomos labai brangiais vaistais yra savaime suprantamos, tai kodėl šie vaikai neturi teisės į gydymą, tuo pačiu ir į Gyvenimą? Iš visos šios situacijos susidaro įspūdis, kad mes esame reikalingi tik tol, kol galime mokėti mokesčius ir esame priversti nuolat nerimauti, kad nesusirgtumėm ar susirgus nepabrangtų vaistai, nes valstybei sergantis ir brangių vaistų reikalaujantis tu jau nesi reikalingas? Kyla elementarus klausimas, „ką mes norime nustebinti skaičiuodami didėjančią emigracijos statistiką“? Juk - „Kaip šauksi taip ir atsilieps“ Ar neverta, mieli ponai, sėdintys patogiose kėdėse, pamąstyti, o jei jūsų kurio nors vaikas, anūkas per brangiai kainuos Lietuvai, kaip pasielgsite tada? Kadangi be visu moralės, žmogiškumo principu šioje situacijoje, labiausiai pažeidžiamos žmogaus ir vaiko teises, kurias gina Lietuvos respublikos įstatymai, Konstitucija taip pat kaip ir EU direktyvos prašau atsižvelgti į situaciją ir padėti suteikti galimybę gyventi trims 6-ojo tipo mukopolisacharidoze (MPS VI) sergantiems vaikams. Už vaisto „Naglazyme“ būtino vaikų gyvybei įteisinimą ir skyrimą vaikų gydymui! Visi abejingi likti tiesiog negali!
Už vaikų žaidimo aikšteles
Vilniaus senamiestyje mamos su mažais vaikais susiduria su problemomis ne tik dėl nepritaikytų šaligatvių vežimėliams, bet ir su vaikų žaidimo aikštelių trūkumu. Senamiestyje yra tik dvi tokios aikštelės: Sereikiškių parke (Jaunimo sode) ir kieme šalia Vokiečių gatvės. Aikštelės dvi, o vaikučių tiek daug, kad norint pasisupti sūpynėmis tenka palaukti eilėje. Vaikai su mamomis atvažiuoja ne tik iš Senamiesčio, bet ir iš aplinkinių Vilniaus miesto rajonų, tai mamų susibūrimo vieta, traukos centras, kavinės, parduotuvės ir t.t. deja, vaikams taip reikalingų pramogų lauke nepakanka. Gal tiksliau – jų beveik nėra. Gyvenant šalia Rūdninkų skvero, kiekvieną dieną pro langą matau, kad čia susirenka mamos su vaikais, bei vaikų grupelės iš gretimų darželių. Kaip žinia, Vilniaus Senamiesčio vienintelis darželis “Krivūlė” turi savo uždarą kiemą, tad kitų darželių auklėtojos veda savo grupes pasivaikščioti būtent į šį skverą, kuris yra kiek nutolęs nuo pagrindinių Senamiesčio gatvių automobilių šurmulio. Darželinukai neturi savo žaidimo aikštelių, tad jiems tenka tik pabėgioti ant šaligatvių grindinio kiemuose ar aikštėse be sportinių pramogų: sūpynių, čiuožyklų ir pan. Prašome Jūsų pagalbos, surinkti balsų kiekį, kurie padėtų apsispresti Vilniaus miesto valdžiai sprendžiant ikimokyklinio amžiaus ir pradinukų vaikų užimtumo ir lavinimo klausimą inicijuojant ir palaikant Rūdninkų aikštėje vaikų žaidimo aikštelės įrengimą. Tikime ir viliamės, kad jau šį pavasarį vietoje šunų nuvaikščioto žolyno galėtų krykštauti mūsų vaikai.
NE VAIKŲ TEISIŲ RIBOJIMUI
NESUTINKAME su Švietimo įstatymo 9 straipsnio "Pradinis ugdymas" antrąja dalimi, kuri teigia, kad "Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai", kadangi tokia nuostata RIBOJA IR NESUTEIKIA PASIRINKIMO TEISėS VAIKAMS, KURIE GIMĖ METŲ GALE: 1. pagal suvokima vaikas, gimęs, pvz. 2007 m. gruodžio mėn. 20 d., ir vaikas, gimęs, 2008 m. sausio 2 dieną, niekuom nesiskiria, BET pirmojo vaiko atveju įstatymas NENUMATO GALIMYBėS (dėl 11 dienu trūkumo iki kitų kalendorinių metų) pirmąją klasę pradeti vėliau ir jis turi pradėti mokslus 6 metų ir 7 mėnesių, o antrojo vaiko atveju įstatymas LEIDŽIA pradėti mokslus 7 metų ir 7 mėnesių; 2. vaikas turi pradėti lankyti mokyklą, kai jam IKI RUGSĖJO 1 D. SUEINA 7 METAI, TĖVAMS PAGEIDAUJANT ir anksčiau; 3. VISIEMS VAIKAMS TURI BŪTI VIENODOS PASIRINKIMO TEISĖS IR LAISVĖS.