Vaiku atemimas
S.Paulikui - laisvės atėmimas iki gyvos galvos
Mes, žemiau pasirasę, reikalaujame: - imtis griežčiausių priemonių kontroliuojant Skuodo policininko Sauliaus Pauliko, kuris įtariamas automobiliu mirtinai sužalojęs tris mažamečius, teismo proceso eigą; - išimties tvarka skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos be galimybės išeiti į laisvę anksčiau. NEUŽSIMERK, nes rytoj TU gali netekti savo vaiko ar anūko!
NEPRITARIAME VAIKŲ LIGONINĖS VšĮ VUL SANTAROS KLINIKŲ FILIALO STUKTŪRINIAMS PAKEITIMAMS VAIKŲ ORTOPEDIJOS-TRAUMATOLOGIJOS CENTRE
Nepritariame Vaiko raidos centro perkėlimui į Santaros klinikų Vaikų ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centrą. Vaikų ortopedijos-traumatologjos centras yra vienintelis Lietuvoje, kuriame yra atliekamos sudėtingiausios stuburo patologijos - skoliozės, kifozės, spondilolistezės lūžių ir kitos operacijos. Didelė dalis ortopedijos skyriuje gulinčiųjų yra neįgalieji, su jiems paskirta slauga ar priežiūra. Šiems vaikams yra nuolatos būtinas slaugantysis ar jį prižiūrintis asmuo. Panaikinus didžiąją dalį skyriaus vietų, slaugančiąjam nebus užtikrintos sąlygos tinkamai pasirūpinti šiais vaikais. Tokiu būdu bus dar pabloginta neįgaliųjų, retomis, sudėtingomis ligomis sergančųjų ir juos slaugančių asmenų gyvenimo kokybė. Pooperacinis laikotarpis po sudėtingų operacijų gali trukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių. Jeigu skyriuje liks tik kelios lovos, planinių operacijų eilės teks laukti labai ilgai, jau nekalbant apie komplikacijų atvejus. Augantiems vaikams su kaulų deformacijomis, patologijomis - laukimo laikas gali būti lemiamas kovoje su liga. Todėl mes esame ypatingai sunerimę dėl struktūrinių pakeitimų šiame centre. Reikalaujame: • Ir toliau užtikrinti aukščiausios kokybės gydymo paslaugas vaikams, paliekant esamas patalpas ir lovų skaičių • Nedidinti operacijų laukimo eilių dėl lovų ir palatų stokos. • Užtikrinti esamas darbo ir kompetencijos kėlimo sąlygas gydytojams ir kitiems ortopedijos-traumatologijos centre dirbantiems medicinos specialistams. • išsaugoti ilgai ir nuosekliai kurtą puikią ortopedinės pagalbos bazę Lietuvoje. Vaikų sveikata nėra pelną nešanti “prekė”! Mes, žemiau pasirašę, patvirtiname, kad remiame reikalavimą.
Vaikų agresija
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau agresijos. Jos apraiškos matomos visur: televizijoje, spaudoje, gatvėje, šeimoje, mokykloje ir kitur. Agresija – kraštutinė priešiškumo forma, kai tyčiniais veiksmais tiesioginiu ar netiesioginiu būdu siekiama kam nors padaryti žalos, skriaudos arba suteikti sielvarto ir skausmo. Ne tik suaugę visuomenės nariai yra agresyvūs, bet ir vaikai. Vaikų agresija prieš vaikus yra aktuali, pavojinga ir šiuo metu Lietuvoje visiškai nevaldoma problema. Kasdien bendraudami su vaikais, vis dažniau susiduriame su agresyviomis jų reakcijomis. Kartais net patys vaikai tampa atvirų agresijos ir žiaurumo scenų liudininkais mokykloje, gatvėje, kieme. Mokinių tarpusavio netolerancija formuoja tokį bendravimo būdą, kuris pagrįstas dar didesne agresija ir prievarta. Smurtas ne tik griauna tarpusavio santykius, sudaro nepalankią mokslui aplinką, bet ir žaloja asmenybes- tiek skriaudžiamojo, tiek smurtautojo, pažeidžia nustatytas elgesio taisykles ir įstatymus. Tėveliai, atkreipkite dėmesį kas vyksta jūsų šeimoje. Užkirskite kelią vaikų agresijai!
Už vaikų teises
SKIRTA ŠALIES PREZIDENTEI. Pasirašykim peticiją, dėl mažamečio berniuko sužalojimo (greičiausiai mirtino) , kad atsakingi asmenys žinoją apie smurtą būtų patraukti baudžiamąjai atsakokybei. T.y vaikų teisių tarnybos, prokurorai.
Vaikų smurtui - ne
Nusikalstamas chaosas Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje pagaliau turi baigtis! Vos prieš metus visi siaubėjomės į šulinį sumestais vaikais, šiandien iki skausmo ir ašarų sudrebino žinia apie keturmečio mirtiną sumušimą Kėdainiuose. Siaubinga, kad tai padarė mažamečio tėvai. Išvis siaubingiausia, kad situacija šeimoje buvo žinoma vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet jos arba nesiėmė priemonių, kad vaikas gyventų atskirai nuo savo būsimųjų žudikų, arba greičiausiai tik mojavo biurokratiniais popierėliais, kad „imasi visų reikiamų priemonių“. Reikalaujame asmeninės politikų ir valstybės tarnautojų atsakomybės! Reikalaujame Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės atsistatydinimo! Pagaliau kažkas turi atsakyti už vaikų patiriamą siaubą savo kailiu!
Ne vaikų žudymui !!!
Abortas tai tik kitaip pavadintas mažo negalinčio apsiginti vaikučio nužudymas. Abortų rūšys yra šios: 1) Vaikas supjaustomas į gabalus ir išgramdomas. Atliekamas iki 12 savaičių. 2) Vakuuminis išsiurbimas. Irgi atliekamas iki 12 savaičių. Pirmiausia paralyžiuojami gimdos kaklelio raumenys, po to ištempiami. Tai sunku, nes raumenys nepasiruošę natūraliam atsivėrimui. Po to į gimdą įkišamas vamzdelis su peiliu antgalyje. Siurblys suplėšo kūdikį į gabalus, nuo gimdos sienelės nupjauna giliai priaugusią placentą. Siurblio galingumas 29 kartus didesnis už buityje naudojamo dulkių siurblio. Šis metodas nėra saugus, kaip kas bando tvirtinti. Pirmomis dienomis po išsiurbimo smarkiai kraujuojama. Prahos Čarlio universitete paskelbta gerai dokumentuota studija apie abortų, atliktų iki 12 savaičių vakuuminiu būdu, pasekmes. Uždegiminiai procesai buvo 5% pacienčių, o tokios sunkios komplikacijos kaip nevaisingumas ir negimdinis nėštumas, užregistruotos 20-30% moterų. Ypač nėščioms pirmą kartą. Gimdos kaklelio raumenų nusilpimas sukelia persileidimą 30-40% visų moterų. Labai padažnėja gimdos kaklelio angos rigidiškumas, placentos prilipimas, placentos apaugimas ir gimdos atonija. 3) Mikroadsorbcija. Moteriai, nesulaukusiai mėnesinių, atliekamas siurbimas. Kai žinoma, kad žmogaus širdis po 4 dienų nuo neįvykusių mėnesinių jau plaka. Ne viena moteris tvirtina, kad darant adsorbciją reikia iškęsti kur kas didesnį skausmą negu gimdant. Regina: ,,Antrą kartą neištverčiau''. Inesa: ,,Maniau, mirsiu. Nejaučiau viso kūno''. Irma: ,,Vos galėjau eiti. Buvo minutė, kai norėjau nusižudyti. Antrą kartą būtų lengviau numirti''. Rima: ,,Sunkiausia po to grįžti namo. Vyras apsimeta, kad nieko neįvyko. Kai lieku viena, verkiu, kiek leidžia jėgos. Tik plonos bendrabučio sienos... ." (Forumas.1990.02.20). Trijų vaikų mama pasakoja savo aborto patirtį Niujorke: ,,Jie sakė, kad visa procedūra užtruks nuo 8 iki 10 min. Jie sakė, kad turėsime keletą spazmų, panašių į tuos kuriuos galime turėti per mėnesines... Ką jie turėjo pasakyti mums, kad mes turėsime tokį skausmą, kokio panašaus niekada anksčiau neturėjome. Gimdymo skausmas buvo gražus. Negalima sulyginti šių dviejų. Daktaras įėjo ir prisistatė. Negaišdamas laiko, jis įbruko instrumentą gimdos kakliuko plėtimui. Iš anksto žinojau, kad gausiu novokainą, bet jis pamiršo paminėti, kaip skausmingai tai bus. Jis sakė, kad tai ,,įgnybs”. Bet jis turėjo pasakyti, kad jausmas bus, tarsi būtų įstūmęs karštą žarsteklį... Tada jis pradėjo vakuuminį procesą. Tikėkite manimi, tai nebuvo nieko panašaus į menstruacinius spazmus. Skausmas buvo siaubingas, neaprašomai siaubingas. Truko ilgiau nei nuo 8 iki 10 min. Slaugė pasišalino su daugybe įdrėskimų ant savo rankų nuo mano nagų. Ir aš pasenau 10 metų. (Minneapolis Star, 1971 08 03). 4) Tarp 12-16 savaičių abortai paprastai nedaromi, nes vaikas per didelis pjaustymui (tai rizikinga motinos gyvybei) ir per mažas druskos nuodų injekcijai. Po 16 savaičių plačiausiai naudojama druskos injekcija. Injekcijos metu ištraukiama 200 ml vaisiaus vandenų ir įšvirkščiama 20 ml 20% druskos tirpalo. Po 1-1,5 val. vaiko širdis nusilpsta ir sustoja. Tarp 12-72 val. po injekcijos motina pagimdo negyvą kūdikį. Apie šią procedūrą vienas Niujorko gydytojas taip atsiliepė: ,,Man labai nemalonu daryti druskos injekcijas: kai įšvirkšti, matai vaisiaus priešmirtines konvulsijas ir traukulius - tai yra baisu''. 5) Jei druska nepavyksta nunuodyti, atliekamas Cezario pjūvis. Vienas gydytojas, ištraukęs judantį, rėkiantį, kvėpuojantį kūdikį, užmetė ant jo placentą ir uždusino Ar turi teise visuomenė užsimerkti, kai žudomi vaikai? [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=31]Peticijos aptarimas[/url]
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Už vaikų žaidimo aikšteles
Vilniaus senamiestyje mamos su mažais vaikais susiduria su problemomis ne tik dėl nepritaikytų šaligatvių vežimėliams, bet ir su vaikų žaidimo aikštelių trūkumu. Senamiestyje yra tik dvi tokios aikštelės: Sereikiškių parke (Jaunimo sode) ir kieme šalia Vokiečių gatvės. Aikštelės dvi, o vaikučių tiek daug, kad norint pasisupti sūpynėmis tenka palaukti eilėje. Vaikai su mamomis atvažiuoja ne tik iš Senamiesčio, bet ir iš aplinkinių Vilniaus miesto rajonų, tai mamų susibūrimo vieta, traukos centras, kavinės, parduotuvės ir t.t. deja, vaikams taip reikalingų pramogų lauke nepakanka. Gal tiksliau – jų beveik nėra. Gyvenant šalia Rūdninkų skvero, kiekvieną dieną pro langą matau, kad čia susirenka mamos su vaikais, bei vaikų grupelės iš gretimų darželių. Kaip žinia, Vilniaus Senamiesčio vienintelis darželis “Krivūlė” turi savo uždarą kiemą, tad kitų darželių auklėtojos veda savo grupes pasivaikščioti būtent į šį skverą, kuris yra kiek nutolęs nuo pagrindinių Senamiesčio gatvių automobilių šurmulio. Darželinukai neturi savo žaidimo aikštelių, tad jiems tenka tik pabėgioti ant šaligatvių grindinio kiemuose ar aikštėse be sportinių pramogų: sūpynių, čiuožyklų ir pan. Prašome Jūsų pagalbos, surinkti balsų kiekį, kurie padėtų apsispresti Vilniaus miesto valdžiai sprendžiant ikimokyklinio amžiaus ir pradinukų vaikų užimtumo ir lavinimo klausimą inicijuojant ir palaikant Rūdninkų aikštėje vaikų žaidimo aikštelės įrengimą. Tikime ir viliamės, kad jau šį pavasarį vietoje šunų nuvaikščioto žolyno galėtų krykštauti mūsų vaikai.
STOP! VAIKU ATIMINEJIMUI
Problema yra tokia, kad atimdami is seimu vaikus, yra daromas emocinis, psichologinis smurtas. Jus zalojate, tiek vaikus, tiek tevus ir gimines. Cia nusizengiama zmogaus teisem, vaikas turi augti seimoje( ir visada taip buvo, net karo metu vaiko nuo motinos neatskirdavo.) , jeigu seimoje yra kokia nors problema, tam yra skirti soc. darbuotojai, tam yra rengiami tevams seminarai, mokymai, supazindinama su tuo, kaip auginti vaikus ir spresti problemas, o ne atimti is karto del menkiausiu dalyku. Atvaziavus tikrinti seimos, del kazkokio anoniminio iskvietimo, ir svarstyti ar vaika palikti seimoje, ar jy pasiimti, taip negalima. Tam turi buti priimami kitokie sprendimai.
Vaikų teisių pažeidimams ne
Kovo 25-osios dienos vakarą per ,,Lietuvos ryto“ transliuotą E. Jakilaičio laidą kalbėjusi respublikos Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierė Edita Žiobienė papiktino daugelį šalies gyventojų. Laidoje buvo svarstoma aktuali a.a. D. Kedžio dukros gyvenamosios vietos problema, teisėsaugos mėginimas brutaliu prievartos būdu įvykdyti Kėdainių apylinkės teismo sprendimą, sukėlusį didžiulį rūpestį respublikos visuomenei. Ne tik iš šios laidos medžiagos, bet ir iš ankstesnių E. Žiobienės viešų pasisakymų apie D. Kedžio mergaitę matyti, jog atsakinga Lietuvos respublikos pareigūnė demonstruoja akivaizdžiai cinišką požiūrį į dramatiškas vaiko problemas, yra visiškai abejinga tikriems jo išgyvenimams ir situacijai, o kalbėdama apie šį vaiką viešai, iškreipia realias jo gyvenimo aplinkybes, melagingai traktuoja įvairius vaiko gyvenimo faktus bei globėjos Neringos Venckienės ir senelių santykius su mažamete. Lietuvos visuomenę neabejotinai piktina faktas, kad tebesitęsiant rezonansiniam pedofilijos skandalui, kurio epicentre atsidūrė mažametė mergaitė, ir pradėjusi dirbti šalies Vaiko teisių apsaugos kontroliere, Edita Žiobienė nė karto neapsilankė D. Kedžio dukters namuose, pati akivaizdžiai nesusipažino su jos gyvenamąja situacija ir aplinkybėmis, mažamečio asmens psichologine būkle ir viso to atsakingai neįvertino. Vykstant ilgalaikėms dramatiškoms teisminėms vaiko gyvenamosios vietos nustatymo peripetijoms, per visą šį laikotarpį aukščiausia valstybės pareigūnė, turinti didžiausius įgaliojimus veikti, nė karto asmeniškai neišklausė mergaitės, su kuo ji pati norėtų gyventi. Toks veiksmas iš tiesų buvo būtinas, siekiant užtikrinti skaudžių įvykių sūkuryje atsidūrusio vaiko gerovę, teikiant rekomendacijas teismams. Mergaitė galimai sąmoningai nebuvo apklausta ir Kėdainių apylinkės teisme priimant svarbius sprendimus dėl tolimesnio jos likimo. Tokiu būdu teismui pažeidus Vaiko teisių Konvenciją ir Lietuvos respublikos Konstituciją, savo žodį turėjo tarti Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, tačiau ji liepė besąlygiškai vykdyti vaiko teises ir laisves pažeidžiantį ir jo saugumo negarantuojantį sprendimą. Protu nesuvokiama, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, kurios tiesioginės pareigos ir kompetencija yra rūpintis šalies vaikų teisėmis ir saugumu, nė karto deramai neįsiklausė ir neatsižvelgė į faktą, jog D. Kedžio mergaitė yra pripažinta nukentėjusiąja pedofilijos byloje, ką liudija patvirtinti teisės aktai. Ji nė karto neatsižvelgė į psichologinės tarnybos atliktas mergaitės psichologines ekspertizes ir apklausas, kuriose akcentuojama, kad mažametė yra ,,nelinkusi fantazuoti, nemeluoja“, o tai paliudija pedofilijos fakto tikrumą. Dar daugiau - pagal jos parodymus ir kitus teisinius įrodymus jos motinos L. Stankūnaitės draugui A. Ūsui yra pareikšti kaltinimai ir iškelta baudžiamoji byla. Taip pat akcentuotina, jog kaltinimai pedofilija Vilniaus apygardos teisme buvo iškelti ir mergaitės motinai Laimai Stankūnaitei. Be to, šiuo metu iki galo neišspręsta pedofilijos byla, kurioje mažametė ir jos globėja yra svarbios liudininkės, o motina gali tapti įtariamąja pedofilijos veiksmų pagalbininke. Todėl neatsižvelgdama ir sąžiningai neįvertindama šių, o taip pat ir kitų faktorių, ir priimdama siūlymą įteisinti vaiko gyvenamąją vietą su motina Laima Stankūnaite, Lietuvos respublikos Vaiko teisių kontrolierė ignoravo realias grėsmes mažamečio vaiko saugumui ir verste vertė jį pakliūti į nesaugią ir negarantuotą jo ateičiai aplinką. Giliu mūsų įsitikinimu, tai ne tik netinkama atsakingai ir sąžiningai pareigūnei, bet nusikalstama veikla. Toks požiūris į vaiką ir jo teises iškreipia natūralų siekį valstybiškai rūpintis jo gerove. Lietuvos valstybės Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, spręsdama lemtingus vaiko gyvenimo klausimus ir priimdama jam svarbius sprendimus, privalo būti nešališka ir objektyvi. Šiuo atveju, nepaisydama realių faktų, ji akivaizdžiai gina L.Stankūnaitės interesus, viešoje erdvėje nepalankiai atsiliepdama apie mergaitės globėją Neringą Venckienę ir jos tėvus, mažametės senelius, neigdama prideramą ir atsakingą bei visapusišką jos globą Venckienės namuose. Tai iškreipia realią ir tikrą padėtį, nes vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos yra konstatavusios geras mergaitės gyvenimo sąlygas globėjos namuose ir glaudų bei betarpišką vaiko santykį su globėja, tuo tarpu Laima Stankūnaitė yra valstybės saugomas asmuo, neturintis pastovaus darbo ir pajamų, aiškios gyvenamosios vietos. Be to, mergaitės globos ji jau buvo atsisakiusi prieš keletą metų, ir beveik ketverius metus jos neaugino. Tokiu būdu kvestionuotinas jos pozityvus santykis su vaiku, pati motiniškumo samprata. Savo ruožtu pati mergaitė yra aiškiai išsakiusi savo meilę ir glaudų ryšį su globėja Venckiene, vienintelį norą gyventi su ja. Motina ji nepasitiki, gera valia su ja išeiti gyventi nenori, o savo santykį ir bendravimą linkusi apriboti tik neilgais susitikimais. Vaiko teisių apsaugos pareigūnės noras užsimerkti prieš šiuos faktus ir jų nematyti liudija nesąžiningą ir abejingą jos požiūrį į tiesioginį savo darbą bei demonstruoja cinišką požiūrį vaiko atžvilgiu. Šių metų kovo 23 dieną Garliavoje įvykdytas smurtinio teisingumo aktas prieš vaiką, kuomet jis bandytas motinai perduoti panaudojant fizinę prievartą, yra neleistinas ir netoleruotinas. Tačiau Vaiko teisių apsaugos specialistė Edita Žiobienė ir šiuo atveju nemato, o tiksliau, nenori matyti akivaizdžių tokio proceso vykdymo pažeidimų. Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad vykdydamas teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Taigi akivaizdu, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas privalo iš anksto būti informuotas apie būsimus vykdymo veiksmus ir tai turi padaryti sprendimą ketinantis vykdyti antstolis. Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai tik pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas yra būtinas, nes tik jis gali prievarta paimti vaiką ir perduoti jį išieškotojui. Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad vykdant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 25 punktas reglamentuoja sprendimų dėl vaikų perdavimo vykdymą CPK 764 straipsnyje nustatyta tvarka. Instrukcija dar kartą pakartoja, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Įvertinant nurodytas teisės normas akivaizdu, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, nei vaiko motina L.Stankūnaitė, nei mažametės apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantys ir vykdantys pareigūnai neturėjo teisės naudoti fizinės prievartos ir smurto mažamečio vaiko atžvilgiu, o tai matydami antstolė S. Vaicekauskienė bei Kauno apskrities VPK pareigūnas T. Stauskis turėjo nedelsiant imtis veiksmų fizinio smurto vartojimui nutraukti, bet to nedarė, dėl ko mažametei ne tik buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, bet ji patyrė ir didelę psichologinę traumą. Lietuvos valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierė turėjo suvokti šiuos pažeidimus vaiko atžvilgiu ir juos viešai pasmerkti. Tačiau ji padarė atvirkščiai – viešai Jakilaičio televizijos laidoje apkaltino N. Venckienę teismo sprendimo nevykdymu ir vėliau pasiūlė jai atimti globos teises. Tokia pareigūnės reakcija į įvykius ir iškreipta jų interpretacija bei neadekvatus požiūris į situaciją žemina institucijos pareigūno vardą ir diskredituoja pačią instituciją, piktina Lietuvos žmones. Lietuvos visuomenei sunkiai protu suvokiamas ir tas faktas, jog antroji pedofilijos byloje nukentėjusioji mergaitė vaiko teisių apsaugos Kontrolierės buvo leista atiduoti daugsyk teistam ir policijos paieškomam tėvui, ir šiandien visuomenei jos tolimesnis likimas nežinomas. Todėl reikalaujame, kad deramai savo pareigų neatliekanti ir Lietuvos vaikų teisėmis realiai nesirūpinanti pareigūnė būtų atstatydinta iš šių pareigų.