Reikalingas pėsčiųjų ir dviračių takas per Šernų mišką Klaipėdos raj.

Giedrė Žutautė . Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė

Visiems Žiaukų kaimo, gyventojams,sodininkams ir svečiams kelias nuo Šernų iki Žiaukų k. per Šernų mišką pėsčiųjų ir dviračių takas yra būtinas. Šiandien dienai esant gyvenvietėje daug pastoviai gyvenančių žmonių, srautas miško keliu tapo labai intensyvus. Kelias pakankamai siauras. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvojo rudens, kelio važiuojamąją dalimi žmonės keliauja į darbus ar namo. Vaikai intencyviai važiuoja dviračiais ir į mokyklą ir atgal. Dviratininkų važiuojančių į sodą,namus ar svečius tiesiog apstu. Kaip žinia šiame kelyje jau buvo nevienas skaudus eismo įvykis. Todėl norit apsaugoti ir pėsčiųjų ir dviratininkų ir vairuotojų gyvybę reikalaujame įrengti pėsčiųjų /dviračių taką

Prieš krematoriumą Ketvergiuose

Jevgenija Mramori. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos rajono Savivaldybė, Klaipėdos miesto Savivaldybė ir meras

Prieš krematorijaus statybą Ketvergiuose Kviečiu netylėti ir pasakyti NE! Aš sakau NE krematoriumui Ketvergiuose. Nes: - planuojama statybų vieta yra keli šimtai metrų nuo Ketvergių gyventojų; - Ketvergių oras yra ir taip stipriai užterštas, dėl KALVIŲ KARJERAS veiksmų ir darbo (UAB HIDROSTATYBA), todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai; - netoliese yra pagrindinė mokykla bei gyvenamieji namai; - Ketvergių kaimas jau ir taip riboja su Lėbartų kapinėmis ir, dėl papildomai pastatyto krematoriaus Ketvergiuose, gyventojams būtų sudaryta dar didesnė moralinė, psichologinė žala; - nekilnojamojo turto kainos (būtent jau pastatytų nuosavų namų) stipriai kristų, dėl nelabai patrauklios gyvenamosios vietos prie krematoriaus į kurį būtų suvežti numirę žmonės iš visos Lietuvos ir galbūt net Latvijos. Kviečiu pasirašyti šią peticiją internete. Papildoma informacija: Autorius: Jevgenija Mramori Adresatas: LR Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės meras bei taryba; Klaipėdos rajono savivaldybė Gali pasirašyti: Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyventojai, Ketverių gyventojai ir visi mylintys Klaipėdos miestą ir Ketvergių kaimą

Gargždams - istorinį vardą

VŠĮ "Mano Gargždai". Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono politikai vieną po kito priima sprendimus, menkinančius Gargždų vardo saugojimą, puoselėjimą ir garsinimą. Mes, Gargžduose gimę, augę ir gyvenantys, norime, kad mūsų miesto vardas būtų svarbesnis, nei sovietmečio palikimas - Klaipėdos rajono pavadinimas. Gargždiškiams ir vietiniams politikams turime priminti, kad istoriškai šiose žemėse gyvenantys žmonės vadino save gargždiškiais ir gyveno Gargžduose bei Gargždų valsčiuje. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu. Tik 1952 m. Gargždai tapo Klaipėdos rajono centru. Siūlome, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, su rajono centru Gargžduose (Kauno ir Vilniaus rajono savivaldybės, pavyzdžiui, yra įsikūrusios Kaune ir Vilniuje. Klaipėdos rajonas su savivaldybe Gargžduose - vienintelis toks visoje šalyje), būtų pervadinta Gargždų savivaldybe. Gyvename Gargžduose, mylime Gargždus, norime garsinti Gargždų vardą. Tegul politikai neprimeta mums savo valios ir noro gyventi didmiesčio šešėlyje. Norime gyventi Gargžduose, Gargždų savivaldybėje.

Už saugų eismą kelio ruože Priekulė-Dreverna

Asociacija,, Brandi asmenybė''. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė

Saugus eismas šiais laikais yra labai aktualus visiems žmonėms, nes automobilių srautas labai didelis. Saugus eismas aktualus ne tik autotransporto priemone, bet ir pėsčiųjų bei dviratininkų atžvilgiu. Kreipiamės prašydami palaikyti idėją dėl rajoninio kelio ruožo nuo kelio Priekulė-Pjauliai- Dreverna rekonstrukcijos bei pėsčiųjų ir dviračių tako nutiesimo ir dėl sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo Pjaulių kaimas- Dreverna greičio apribojimo. Priekulė-Pjauliai- Dreverna kelio ruože pastoviai vyksta eismo įvykių pažeidimai. Šiame kelyje automobilių srautas intensyvus, tiek vasarą tiek žiemą , tačiau labai nesaugus: nėra kelkraščių nei pėsčiųjų tako. Kadangi visuomeninio transporto Priekulė – Dreverna maršrutai yra maksimaliai riboti, daug vaikų, jaunimo ir suaugusių žmonių neturi galimybės saugiai eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu. Nutiesus dviračių ir pėsčiųjų taką iki Drevernos labai daug žmonių turėtų galimybę išvykti už kaimų be automobilio. Išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas leistų vaikams ir jaunimui lengviau ir saugiau pasiekti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją, muzikos mokyklą, kultūros centrą. Šiuo metu dviračių takas nutiestas tik iki Priekulės kapinių o iki Drevernos lieka apie 5-6 kilometrai. Prašome palaikyti „saugaus eismo“ bei susisiekimo idėją kelio ruože Priekulė- Dreverna

Dėl žvejybinės įrangos nuleidimo Karklėje

V.Dirsė. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė, Pajūrio regionionio parko direkcija, Aplinkos apsaugos ministerija

Yra rašomi įvairūs raštai apie tai, kad Karklėje uždrausti žvejams mėgėjams nuleisti bei išvežti žvejybinę įrangą. Mes, žemiau pasirašę žvejai mėgėjai, daug metų žvejojam Baltijos jūroje. Visą žvejybinę įrangą į jūrą nuleisdavom ir iškeldavom Karklėje. Prašom neuždaryti kelio jūros link, esančio prie Karklės kapinaičių, kad būtų galima įvežti ir išvežti žvejybinę įrangą, ir prie Karklės kapinaičių leisti laikyti automobilius. Siūlau pasirašyti visiems, kam aktuali ši problema. Galbūt visiems mums drauge pavyks išspręsti šią problemą.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos – Atliekų deginimo jėgainės statybos Dumpių kaime, Klaipėdos rajone Poveikio aplinkai vertinimo programos

Vytautas Švanys. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai; Klaipėdos rajono savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Česlovui Banevičiui

Mes, žemiau pasirašę, Klaipėdos rajono bendruomenių, bendrijų pirmininkai, bendruomenių, bendrijų visuomeninių organizacijų įgalioti atstovai, kategoriškai prieštaraujame UAB “Realco” planams Dumpių kaime statyti termofikacinę jėgainę, kurui naudosiančią komunalines ir pramonines atliekas. Prašome: 1. Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektą, kad nederintų “Planuojamos ūkinės veiklos- biokuro ir atliekų panaudojimo energijai gauti, gaminant šilumos ir elektros energiją, atliekų paėmimas, rūšiavimas ir panaudojimas, elektros energijos gamyba vėjo jėgainėms, automobilinio transporto, naudojamo planuojamoje ūkinėje veikloje, saugojimas, techninė priežiūra ir remontas Dumpių kaime, Klaipėdos rajone” – poveikio aplinkai programos. 2. Klaipėdos savivaldybės Merą, kad įtraukų į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. posėdžio darbotvarkę klausimą dėl atliekų deginimo gamyklos Dumpių kaime statybos. 3. Tarybos narius, kad, vadovaujantis LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 2005, Nr. 84-3105) II skyriaus 8 straipsnio 9 punktu, sustabdytų PAV procesą, priimant neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, atliekų deginimo jėgainės statybos, galimybių. Savo prašymą grindžiame tuo, kad tokio objekto statyba būtų nepateisinama tiek žalingo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkosaugine prasme, tiek ekonomine bei technologine prasme. Šiukšlių deginimo jėgainės statyba pačiu grubiausiu būdu pažeistų Klaipėdos rajono žmonių interesus: 1. Poveikis žmonių sveikatai. Atliekų deginimo metu, nepaisant pačių naujausių filtravimo valymo technologijų, į aplinką yra išmetami dideli azoto, sieros, chloro junginių kiekiai. Ypatingai pavojingi organiniai junginiai, iš kurių yra išskirtinas dioksinas. Būtent šiukšlių deginimo gamyklos, deginančios chloro turinčius polimerus, žurnalinį popierių, yra pagrindinis šio vieno iš pačių pavojingiausių, toksiškiausių, kokius tik žino mokslas, chemikalo šaltinis. Nėra nežalingų dioksino dozių. Jis labai ilgai nesuyra, kaupiasi žmonių organizme, sukeldamas vėžį, silpnindamas imuninę sistemą, ardydamas nervų sistemą. Tai ne tik stiprus kancerogenas, bet ir ypatingai pavojingas mutagenas. Net mažiausios, tik trilijoninės dioksino dalys organizme, ląstelėse gali sukelti ryškius genetinius pakitimus, išsigimimus. Išskirtinis dioksino pavojingumas yra patvirtintas Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų oficialių organizacijų (pvz. JAV Aplinkos apsaugos agentūra, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ir t.t.) tyrimais. (http:/www.enjet.org/dioxin/ ; http:/www.cgs.com/edioxin.htm). 2. Taršos kontrolė. Lietuvoje esanti oro taršos kontrolės sistema ir ją reglamentuojantys teisės aktai visiškai neužtikrina, kad ūkio subjektai, išleidžiantys į aplinką teršalus, laikytųsi leidžiamų taršos normatyvų. Oro taršos kontrolė yra faktiškai pavesta pačiam teršėjui. Valstybinės institucijų priežiūra tiktai formali. Jos tik retkarčiais, iš anksto pranešusios teršėjui, patikrina kai kurių chemikalų taršos lygius. Klaipėdos rajone yra paradoksali situacija. Mes turime dvi polimerų gamyklas, kurios pagal gamybos pobūdį išmeta į aplinką jau minėtus dioksinus, bet šiuo metu Lietuvoje nėra nei vienos laboratorijos nei privačios, nei valstybinės, kurios galėtų nustatyti dioksinų buvimą bei jų koncentraciją. Taigi, pastačius atliekas deginančią jėgainę, nebūtų jokios dioksinų išmetimo į aplinką kontrolės. Esant dabartinei kontrolės sistemai, laisvai į aplinką lietųsi ne tik dioksinai, bet ir visi kiti nuodai. Žinoma, kad filtravimo sistema sudaro 2/3 visos jėgainės kainos. Argi privatus verslininkas, kurio tikslas tiktai pelnas, gali būti suinteresuotas didžiulėmis filtrų priežiūros ir keitimo sąnaudomis, tuo labiau nesant valstybinės teršalų emisijos kontrolės? 3. Technologija. a. Šiukšlių deginimas yra primityviausias ir labai pasenęs atliekų tvarkymo būdas, technologija. Pagal projektą Dumpių jėgainėje planuojama per metus sudeginti 150 000 t komunalinių atliekų. Visas Klaipėdos regionas (buvusi apskritis) nepajėgus patiekti tokį didelį kiekį šiukšlių. Reiškia, šiukšles reikės vežti iš kitų regionų, o gal ir iš užsienio? Ką tokiu atveju galima kalbėti apie civilizuotą šiukšlių tvarkymą? Šiukšlių rūšiavimas, perdirbimas, antrinis panaudojimas būtų visiškai sužlugdytas, nes tai gerokai sumažintų šiukšlių kiekį ir būtų nenaudinga ūkinės veiklos organizatoriams. b. Dumpiuose planuojama naudoti pačią primityviausią žematemperatūrinę šiukšlių deginimo ant ardyno (deginimas ant grotelių) technologiją, išskiriančią, degant plastikams, didelius kiekius dioksino į aplinką. 4. Ekonomika. Atliekų deginimo jėgainės statyba Dumpiuose yra visiškai nenaudinga, neracionali net absurdiška ir ekonomine prasme. Jos numatomas šiluminis galingumas-36MW. Tai viršija vasaros Klaipėdos šilumos poreikį (<30MW). Lypkiuose, prie Klaipėdos, numatyta kita galingesnė (50MW) šiukšlių deginimo jėgainė. Iš kur jos gaus tiek šiukšlių, kur dės šilumą? Juk dar yra biokuru kūrenama Klaipėdos mediena, UAB “Geoterma, galingos (>600MW) AB “Klaipėdos energija” katilinės. O kaip ekonomiškai, pinigais įvertinti šiukšlių deginimo jėgainės išmetamų teršalų neišvengiamai sugadintą Klaipėdos rajono žmonių sveikatą, ateitį? Gerbiamas Mere, gerbiamas Administracijos Direktoriau, gerbiami Tarybos nariai, mes įsitikinę, kad jūs atsižvelgsite į aukščiau pateiktus argumentus ir patenkinsite mūsų prašymą - sustabdysite šį labai pavojingą ir žalingą ne tik rajono, bet ir viso Klaipėdos regiono gyventojams projektą.