PRIEŠ kailinius!!!

V.Golubova. Adresuota: Lietuvos gyvūnų teisių organizacija

Kailis Ar žinai, kam priklausė kailis, kurį tu dėvi? Kad apsivilktum norimus kailinius reikia nužudyti: 12-15 lūšių; 10-15 vilkų ar kojotų; 15-20 lapių; 60-80 audinių; 27-30 meškėnus; 10-12 bebrų; 60-100 voverių... Šie žvėreliai, tik dėl to, kad jų kailiai gražūs, visą savo gyvenimą priversti kankintis mažuose ir ankštuose narvuose, kol galiausiai yra nužudomi naudojant žiaurius ir nehumaniškus metodus: dujas, spąstus, elektros srovę ar vėzdą. Nesvarbu ar pagautų laisvėje ar užaugintų kailių fermose, nekaltų žvėrelių skausmas ir kančios privalo būti sustabdyti. Kailių industrijos aukų skaičius yra siaubingas. Kailinių gyvūnų fermos Apie pusę dėl kailių nužudytų gyvūnų yra gimę ir užaugę nelaisvėje, fermose, baisiomis sąlygomis. Tipišką kailių fermą sudaro šimtai metalinių, viela apraizgytų narvų, kuriuose gyvūnai kenčia šaltį, lietų, sniegą ir saulę. Juose stipriai ribojama gyvūno judėjimo laisvė. Tokios sąlygos traumuoja gyvūnų psichiką, jie pradeda luošinti patys save, tampa kanibalais. Gaudymas spąstais Plieniniai spąstai, kuriais gyvūnai pagaunami už kojos, dažnai išplėšia aukos mėsą, nutraukia raiščius ir sausgysles, sulaužo kaulus. Daugelis gyvūnų, kad nors kiek numaldytų tą nepakeliamą skausmą, nusigraužia spąstuose įkliuvusią koją. Laukinėje gamtoje paspęstos pinklės nesirenka aukų, ir į jas dažnai pakliūna kiti gyvūnai. Gaudant vieną konkrečios rūšies gyvūną, į spąstus patenka iki 10 kitų rūšių gyvūnų. Žudymas Kailių pramonėje naudojami įvairiausi gyvūnų žudymo būdai: dujos, elektros srovė, nuodai, uždaužymas lazdomis, sprando nusukimas. Tik keli iš šių metodų veterinarų laikomi humaniškais, jeigu žudymą apskritai galima būtų pavadinti humanišku, bet žudikams rūpi tik nesugadinti kailio: sąvokos skausmas, kančia ar žmogiškumas čia neegzistuoja. 1994 m. Olandijos vyriausybei skirtoje ataskaitoje, P. Wiepkema išsiaiškino, kad kailių fermose lapės patiria padidintą baimės jausmą. Patelėms tokia streso būsena sukelia rimtos formos žalingus elgesio sutrikimus, tokius, kaip jauniklių nužudymas. Jis apskaičiavo kad, 10-20% lapių patelių nužudo savo vaikus. Kitas tyrimas, išspausdintas 1993 m. žurnale apie Gyvūnų veisimą ir genetiką, rodo, kad 50% visų jauniklių buvo nužudyti savo motinų… Aštuoniolikos mėnesių trukmės slaptas tyrimas atskleidė vieną iš purviniausių kailių pramonės paslapčių: brutalus ir žiaurus šunų ir kačių žudymas kailiniams. Ar auginti gyvūnus kailiams narvuose yra humaniška? Ne. Kailių gamintojai „sutaupo” gyvūnų gerbūvio sąskaita. Žvėreliai, auginami kailių „fermose” (audinės, lapės, sabalai, šinšilos), įkalinami mažuose metaliniuose narvuose, kur jokia natūrali veikla neįmanoma – infekcijos, liguista psichika, hormonai čia yra kasdienybė. Kailinių kūrėjai bandydami išgauti specifinę kailio spalvą visiškai suluošina gyvūnus: deformuojasi jų kūnas ir organai, dar labiau žalojama nervų sistema.Iki šiol nėra jokių įstatymų reglamentuojančių kailinių žvėrelių augimo, saugojimo ar žudymo sąlygų. Ar žmonėms reikalingi kailiai? Yra daugybė kailio alternatyvų. Pataikavimas mados užgaidoms žudant gyvūnus, sumenkina gyvybės, taip pat ir mūsų pačių, vertę. Ar kailis nelaikomas natūraliu gamtos šaltiniu? Gyvūnų veisimas ir auginimas kailiams nėra natūralus. Tai, kad kailiniams naudojami pagautų ligotų gyvūnų kailiai yra mitas. Visų pirma neužtektų jų kiekio, visų antra – gamtoje ligoto gyvūno kailis neatitinka kailinių reikalavimų. Gaunasi taip, kad išgaudomi sveiki gyvūnai, o ligoti paliekami – dar labiau sutrikdoma natūrali atranka, nyksta gyvūnų rūšys. Tyrimas, atskleidęs negimusių, ar ką tik gimusių ėriukų žudymą dėl jų kailio. Jungtinių Tautų Humaniškos visuomenės organizacija paskelbė metus laiko trukusio tarptautinio tyrimo rezultatus, atskleidžiančius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, susijusius su Persų ėriuko ar, kitaip vadinamo, karakulio kailio gamyba. Šis kailis yra pagaminamas nužudant nėščią karakulio avį ir nudiriant kailį negimusiam ar ką tik gimusiam karakulio ėriukui. Embrioninis ėriuko kailis yra banguotas, lengvas, plonas, panašus į suglamžytą velvetą. Naujagimių ėriukų kailis yra labai garbanotas ir žvilgantis. Embrioninis ėriuko kailis yra labiausiai vertinamas ir brangiausiai parduodamas kailių prekiautojų. Kailių industrijos atstovai skelbia, kad kailis yra antrinis, mėsai auginamo gyvūno produktas, arba, kad vaisius yra pašalinamas iš negyvos avies kūno, patyrusio savaiminį abortą, tačiau surinktos vaizdajuostės skelbia ką kitą. Įrodyta, kad šie gyvūnai Uzbekistane yra auginami ir žudomi vien tam, kad būtų aprūpinta Europos ir JT kailių rinka. „Aš buvau nuvežtas į fermą šalia Bukharos, Uzbekistane, kur laikoma virš 10,000 karakulinių avių” - pasakoja atliekamo tyrimo viceprezidentas. „Čia tapau absoliutaus abejingumo gyvūnų kančioms liudininku, mačiau, kokias nehumaniškais metodais yra nužudomos ir nudiriamos besilaukiančios avys ir jų naujagimiai. Šie gyvūnai buvo nužudyti ne dėl maisto, bet dėl mados." Pagrindiniai tyrimo duomenys: Kasmet dėl kailių nužudoma maždaug nuo 4 iki 5 milijonų karakulinių ėriukų. Į šios mados aukų sąrašą įtraukiant ir nėščias avis (jos paskerdžiamos pagimdžiusios tris ar penkis ėriukus) mirčių skaičius būtų daug didesnis. Pagrindiniai karakulinio kailio gamintojai yra Uzbekistanas (čia pirmiausiai atsirado šis verslas), Afganistanas, Kazachstanas, Namibija, Pietų Afrika ir kitos centrinės Azijos tautos. Pagrindiniai karakulinio kailio vartotojai yra Prancūzija, Italija, Vokietija, Skandinavijos šalys ir JAV. Šio kailio importo statistika yra paviršutiniška, bet manoma, kad kailių verslo atstovai kasmet importuoja vieno milijono kailių vertės karakulinio kailio produkcijos. Karakulio kailis plačiai naudojamas ne tik kailinių gamybai. Jie jau vartojami batų, suknelių megztinių, kelnių ir pan. gamyboje. Embrioninis ėriuko kailis dėl jo švytinčio blizgesio apibūdinamas kaip šilkas. Yra apskaičiuotas net kailio ypatybių laipsniškumas, priklausantis nuo skirtingos ėriuko išsivystymo stadijos. Pvz. embriono kailis 15 dienų iki jo natūralaus gimimo yra gražesnis ir lengvesnis negu embriono išimto kelias dienas iki natūralaus gimimo. Dėl to kad negimusių ar ką tik gimusių ėriukų kailis yra labai mažas, daugybė gyvūnų turi mirti norint pasiūti vieną apdarą. Suskaičiuota, kad vienam karakuliniam puspalčiui reikia iki 30 kailių. Oda Mados pramonėje naudojama įvairiausia oda: karvių, kiaulių, avių, egzotinių gyvūnų (aligatorių, stručių, kengūrų, gyvačių), taip pat kačių ir šunų (dažniausiai Kinijoje, kur šie gyvūnai naudojami maisto pramonėje). Pirkdami odos dirbinius žmonės remia mėsos industriją, brakonieriavimą, žiaurų ir nekontroliuojamą verslą. Odai gauti žudomos tiek pieno tiek mėsos pramonėje augintos karvės, veršeliai, kiaulės. Apie beprotiškai žiaurias šių gyvūnų auginimo sąlygas galite pasiskaityti skyriuje Gyvūnai ir maistas/Mėsa arba Gyvūnai ir maistas/Pienas. Kasmet skerdyklose yra nužudoma 35,7 milijonai karvių. Tam tikra prasme galime džiaugtis, kad Lietuvos „atsilikimas” gyvulininkystės pramonės srityje leido išvengti nežmoniškai žiaurių auginimo ir skerdimo sąlygų bei su tuo susijusių tragiškų ekologinių problemų. Kita vertus, žudymas lieka žudymu, nesvarbu kokias metodais tai atliekama. Odos rinkoje taip pat gausu dirbinių, pagamintų iš kačių ir šunų odos. Didžiausias jos kiekis atvežamas iš Kinijos, tačiau odos kilmė sąmoningai nepažymima. Egzotinių gyvūnų oda Zebrai, bizonai, buivolai, šernai, elniai, kengūros, drambliai, unguriai, rykliai, delfinai, ruoniai, jūros vėpliai, varlės, krokodilai ir gyvatės yra odos pramonės aukos. Šie gyvūnai dažniausiai būna sumedžiojami nelegaliai. Brakonierių versle negalioja jokios humaniškumo taisyklės. Keletas faktų: Nuo gyvačių ir driežų oda dažnai nudiriama jiems dar esant gyviems. Manoma, kad tada oda bus elastingesnė. Aligatoriai yra auginami sausakimšose fermose, negyvame vandenyje. Oda dažnai nudiriama dar jiems nepraradus sąmonės. Australijoje kasmet dėl kailio sumedžiojama milijonai kengūrų. Našlaičiais likę jaunikliai nužudomi. Odos rinkoje labai vertinama dar negimusių gyvūnėlių (pvz. ėriukų) oda. Kad jos gauti, naudojami abortai ir kiti žiaurūs metodai.

PRIEŠ exsperimentus su gyvūnais

V.Golubova. Adresuota: Lietuvos gyvūnų teisių organizacija

Dėl eksperimentų su gyvūnais progresuoja mokslas — atrasti antibiotikai, anestetikai, įvairios vakcinos, insulinas, inkstų dializė, transplantuojami organai, gydoma leukemija. Nuo XVII amžiaus iki šiol vis didesniais mastais daroma vivisekcija (operuojami gyvi bandomieji gyvūnai) nepuošia žmonijos. Amoralu siekti naudos kito sąskaita. Dėl mūsų milijonai gyvūnų kasdien kenčia ir miršta mokslinėse laboratorijose. Jie nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, krečiami elektra, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS. Dėl mūsų jie negailestingai mėsinėjami: išpjaunamos ar užsiuvamos akys, pažeidžiamos smegenys. Karo pramonės laboratorijose su gyvūnais išbandomos nuodingosios dujos, ciano junginiai, kulkos, sprogmenys. Rusijos kosmoso agentūrose įgyvendinant „Kosmos“ ir „Bion“ programas, beždžionėms į smegenis įmontuojami elektrodai, o į akis — davikliai, nupjaunamos uodegos, kad galėtų sėdėti „Bion“ kėdėse. Jos kelias savaites išbūna pririštos prie kėdžių per skrydį į kosmosą. Rusų ir amerikiečių kosmoso agentūros tikisi, kad gyvūnai padės ištirti nesvarumo padarinius žmogui. Tačiau jei į nesvarumą skirtingai reaguoja vyrai ir moterys, tai kokia nauda iš kitokios fiziologijos beždžionių? Su gyvūnais išbandomas medikamentų, higienos ir kosmetikos priemonių, statybinių bei pramoninių medžiagų toksiškumas. Triušiams į akis lašinami vaistai juos apakina, šokoladiniai batonėliai suėsdina dantis. Kita vertus, net procedūros, anksčiau laikytos švelniomis, dabar pripažintos keliančiomis gyvūnams stresą. Ar gyva auka būtina? Dėl fiziologinių, anatominių, metabolinių procesų skirtumo su gyvūnais išbandyti vaistai nėra 100 proc. nekenksmingi žmogui. Apie 150 preparatų, daugybę kartų išbandytų su gyvūnais ir įdiegtų į masinę gamybą, vėliau buvo pripažinti netinkamais ar net pavojingais. Tarkim, Europos rinkoje buvo pardavinėjamas nėščiosioms skirtas raminamasis preparatas „Talidomid“ — po kurio laiko gimė 10 tūkst. apsigimusių kūdikių. Kiaulės gali tapti idealiomis donorėmis, nes jų organai beveik kaip žmogaus. Po pirmojo inksto persodinimo 1950 metais transplantacija tapo rutina. Vis dėlto tūkstančiai žmonių nesulaukia tinkamo organo ir miršta. Šias problemas gali padėti išspręsti gyvūnų organai. Dar 1964 metais JAV 15 žmonių buvo persodintas šimpanzių ar babuinų inkstas, avies ar kiaulės širdis. Visos šios operacijos su nemodifikuotais gyvūnų organais buvo nesėkmingos. Modernioji genetika suteikia galimybę modifikuoti gyvūnų organus — dabar sėkmingai naudojamos gyvūnų ląstelės, ragenos, hormonai. Tačiau problema gali tapti naujų mikrobų perkėlimas į žmogaus organizmą. Nauji virusai gali papildyti ir taip gausų virusų bagažą. Šiuolaikinis mokslas vietoj gyvų aukų leidžia naudoti ląsteles, audinius, organus. Pasaulyje aktyvėja organizacija „Grožis be žiaurumo”, reklamuojanti kosmetiką, higienos priemones, kurios pagamintos be bandymų su gyvūnais. Ant jų užrašyta „Neišbandyta su gyvūnais” arba pavaizduotas triušis apskritime. Mokslo sadistai Medicinos mokslo reikmėms auginamos pelės. Akių specialistai miklina rankas operuodami kiaulės akis. Varlės refleksai tiriami nutraukiant nugaros smegenis. Gal kito kelio nėra — juk studentai turi kažkaip praktikuotis, kad vėliau galėtų mus mėsinėti? Tik klausimas, ar humaniškai tai daroma. Rusijoje studentai laboratoriniams darbams gaudo šunis, grūda juos į maišus, nutrenkia elektra ir preparuoja. Kai pratybos su gyvūnais tampa kasdienybe, nenuostabu, kad ilgainiui tampi abejingas gyvybei — gyvūnus imi vertinti kaip vienkartinius instrumentus. Ir tai palieka pėdsakų gydytojų ar mokslininkų psichikoje. Chirurgų cinizmas jau tapo šios profesijos skiriamuoju bruožu. Anglai Julietas Gellatelly ir Tony Wardle’as savo knygoje „The Silent Ark“ aprašė psichologinius mokslininkų, eksperimentuojančių su gyvūnais, tipus. Vieni iš jų — mokslo psichopatai, genami beprotiško smalsumo ir atradimų troškulio. Jiems gyvūnai tėra instrumentai, nejaučiantys skausmo. Kiti — sadistai, besimėgaujantys gyvūnų kančiomis, valdžia silpnesniems, realizuojantys žiaurias fantazijas. Tokie viešai kalba, kad gyvūnus aukoja dėl kilnių žmonijos gelbėjimo tikslų. Karo metais tokie greitai pamiršta humanizmą ir imasi įdomesnio tyrimų objekto — žmogaus. Gyvūno ir žmogaus gyvybės vertės supratimo riba labai plonytė. Dar Pitagoras teigė, kad tam, kuris šaltakraujiškai nužudo gyvūną, nesunku užmušti ir žmogų. Beje, daugelis nusikaltėlių sadistų vaikystėje buvo nukankinę ne vieną katę. (Ištrauka iš žurnalo „Ieva” straipsnio „Aš viską jaučiu Pasirašykite peticija,neleiskite kankinti gyvūnų!!!

Pasakyk "NE" cirkui su gyvūnais

V.Golubova. Adresuota: Lietuvos gyvūnų teisių organizacija

Gyvūnų išnaudojimas cirke Pasakykite „ne“ gyvūnams cirke! Cirkas tai ne vien spalvoti balionai, juokus krečiantys, triukus atliekantys klounai ir vaikų šypsenos. Nesibaigianti kančia, fizinis skausmas, diskomfortas ir baimė. Būtent tai nuolat patiria cirke įkalinti gyvūnai. Kodėl? - Keliaujantys cirkai keliasi iš vienos vietos į kitą, jų gastrolės tęsiasi per kelias ar net kelias dešimtis šalių, apima tūkstančius kilometrų. Šių kelionių metu gyvūnai uždaromi ankštose vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Atvykus į naują vietą, gyvūnai ir toliau laikomi uždaryti, kol statomos palapinės, ruošiama pasirodymo vieta. Net kai kelionė trunka vos kelias valandas, gyvūnai vilkikuose praleidžia apie 20 val. - Cirkai įsikuria ten, kur tik gauna leidimą ar gali pritraukti kuo daugiau lankytojų, o ne ten, kur gyvūnai galėtų jaustis laisviau. Ypač kai beveik be išimčių jų nuolatiniais namais tampa ankšti narvai. - Maždaug du metrai. Tiek siekia tigrams, liūtams ar meškoms skiriamas vidutinis gyvenamasis plotas cirke. Tai – vos pusmetriu daugiau, negu pačių gyvūnų dydis. Tame pačiame mažame plote gyvūnai ėda ir tuštinasi. Jau nekalbant apie tai, kad jie neturi jokių galimybių tinkamai judėti ar žaisti. - Drambliai yra didžiausi pasaulio gyvūnai, kurie laisvėje kasdien nukeliauja apie 20 kilometrų. Deja, cirkuose dažniausiai didžiąją laiko dalį drambliai praleidžia prirakinti grandinėmis, kurios veržia jų kojas. - Cirke virvėmis pančiojami ar nedideliuose narvuose, kur vos užtenka vietos apsisukti, įkalinami arkliai, poniai, kupranugariai, lamos ir kiti panašūs gyvūnai. - Nuostabos neturėtų kelti tai, kad, laikomi tokiose jų prigimčiai prieštaraujančiose sąlygose, dauguma gyvūnų dėl nuolat patiriamo streso tiesiog išprotėja. Jie bėgioja narve pirmyn atgal, siūbuoja į šonus, nuolat linkčioja ir supa galvą. Šie beprasmiški judesiai parodo, kad gyvūnas nebesiorientuoja aplinkoje. Laisvėje toks gyvūnų elgesys nepasireiškia. Neapsigaukite! - Vyrauja klaidinga nuomonė, kad, bėgant laikui, laukiniai cirke laikomi ar nelaisvėje gimę gyvūnai tampa prijaukintais. Tačiau, kaip manote, kam patys cirko darbuotojai stato narvus ir tvoras pasirodymų metu, kam pasitelkia rykštes, lazdas su kabliais ir botagais? Dėl nuolatinės įtampos, kelionių, laisvės suvaržymo cirko gyvūnai dažnai tampa pavojingi žmonėms, todėl cirko aplinka niekada nebus saugi nei Jums, nei Jūsų vaikams. - Visame pasaulyje gausu įvykių, kai cirko darbuotojai, žiūrovai, vaikai žuvo ar buvo sužaloti cirko gyvūnams ištrūkus į laisvę. Tokių atsitikimų pasitaiko ir Lietuvoje. Štai prieš kelerius metus mūsų šalyje meška, pabėgusi į laisvę iš „Ažuolyno meškučių cirko“, sunkiai sužalojo prižiūrėtoją. - Manote, kad laukiniai gyvūnai lengvai paklūsta dresavimui? Tarptautinių organizacijų atlikti tyrimai parodė – smurtas dresuojant ir kontroliuojant gyvūnus yra įprastas reiškinys cirke. Kupranugariai plakami rimbais, kad padarytų piruetą, o poniai – kad sparčiai bėgtų ratu. Tigrai ar liūtai gąsdinami, šunys mušami, drambliai badomi smailiais kabliais ir daužomi metaliniais strypais. Ar galime laikyti save civilizuota visuomene, jei savo elgesiu palaikome ir leidžiame smurtą prieš gyvūnus tik dėl pramogos ir malonumo? Jūs tai galite sustabdyti jau DABAR! Lietuvoje esantys ir gastroliuojantys cirkai 2010 m. rudenį lankėmės Lietuvoje gastroliavusio Čekijos cirko pasirodyme. Botago kirčiais vaikomi kupranugaris, ponis ir žirgas. Lazdomis prieš liūtą ir panterą mojuojantis dresuotojas, verčiantis juos bėgti buomais ir šokinėti per liepsnas. Pagaliais už cirko palapinės „apsiginklavę“ cirko darbuotojai, laukiantys, kada reikės iš priekabos išvaryti liūtą ir panterą į areną. Riaumojantis, ilčių neturintis liūtas, kuriam jos buvo nugaląstos dėl to, kad, norėdamas pasipriešinti gąsdinančioms lazdoms, nesužalotų dresuotojo. Voljere gulintis kupranugaris, kuris negalėtų net atsistoti, nes jo galva siektų neva nuo saulės saugantį stogą. Vilkiko priekaboje gyvenanti lama, kuri gali stovėti tik vienoje padėtyje, nes jai skirtame kampe nėra vietos pajudėti. Grandinėmis prie vilkikų prirakinti šunys….

PRIEŠ "Grinda" gyvūnų globos namus

V.Golubova. Adresuota: Lietuvos gyvūnų teisių organizacija

Peticija pries Grinda Pasirasykite po sia peticija , kad gyvunu naikinimo istaiga, pasivadinusi "globos namais" bent jau kazkiek butu privesta imtis priemoniu suteikti gyvunams sansa i gyvenima. Nes dabar ju tikslas yra nuzudyti ( tai, kokiu budu jie yra naikinami, neimanoma pavadinti "uzmigdymu"). Mazyliams ten nera sansu isgyventi net jeigu naujas seimininkas atsiranda per valanda nuo pridavimo, nes jie jau buna uzkresti mirtinu ligu puokste... Zmones bando gelbeti, paima, ir per viena dvi dienas... palaidoja... Butina tai stabdyti! Jei nors kiek jusu sirdis jautri, jei uzjauciat be reikalo kankinamus gyvunus , pasirasykit!

PRIES "Grinda" gyvunu globos namus

V.Golubova. Adresuota: Lietuvos gyvunu teisiu organizacija

Peticija pries Grinda Pasirasykite po sia peticija , kad gyvunu naikinimo istaiga, pasivadinusi "globos namais" bent jau kazkiek butu privesta imtis priemoniu suteikti gyvunams sansa i gyvenima. Nes dabar ju tikslas yra nuzudyti ( tai, kokiu budu jie yra naikinami, neimanoma pavadinti "uzmigdymu"). Mazyliams ten nera sansu isgyventi net jeigu naujas seimininkas atsiranda per valanda nuo pridavimo, nes jie jau buna uzkresti mirtinu ligu puokste... Zmones bando gelbeti, paima, ir per viena dvi dienas... palaidoja... Butina tai stabdyti! Jei nors kiek jusu sirdis jautri, jei uzjauciat be reikalo kankinamus gyvunus , pasirasykit!