DĖL IŠKASTINIŲ MINERALINIŲ UOLIENŲ PERDIRBIMO GAMYKLOS ALYTUJE (173)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai Aplinkos apsaugos agentūrai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, pasirašę šią peticiją, nesutinkame, kad UAB „MS LT01“ iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. 2020 m. gegužės 7 d. buvo paskelbta UAB „Aplinkos vadyba“ parengta poveikio aplinkai ataskaita, su ja galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys, pateikti klausimus ir pasiūlymus. Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė 33 klausimus bei dar 10 papildomų klausimų ir pastebėjimų (1 ir 2 priedai). Tačiau iki šiol nei UAB „MS LT01“, nei UAB „Aplinkos vadyba“ į šiuos klausimus atsakymų nepateikia, nėra išsklaidytos abejonės dėl gamyklos keliamų pavojų miesto ir rajono gyventojų sveikatai bei grėsmių gretimų įmonių veiklai. Taip pat PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Prašome ieškoti alternatyvios vietos iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklai vystyti. Stop Alytaus žmonių nuodijimui!

PRIEŠ tepalų fabriko statymą Klaipėdos raj. Mickų km. (289)

Jūratė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybė

Prieštaraujama planuojamos tepalų fabriko statybos Klaipėdos raj. Mickų km.

Dėl iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos Pramonės g. 1, Alytuje (244)

Antanina. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Jus su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2020 m. gegužės 7 d. UAB APLINKOS VADYBA viešai paskelbė informaciją apie parengtą Iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos, Pramonės g. 1, Alytus, poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) organizatorius – Alytaus mieste registruota UAB „MS LT01“. Viešas PAV ataskaitos pristatymas nuotoliniu būdu numatytas 2020 m. birželio 8 d., 17:00 val. Bendrovė praeitų metų pabaigoje paskelbė, kad planuoja cheminės konversijos būdu gaminti tokias medžiagas, kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat gamybos procese bus gaunamos žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje ir kvarcinis smėlis. Įmonės atstovas teigia, kad neva UAB „MS LT01“ kartu su mokslininkais sukūrė visiškai unikalią technologiją, kurios pagalba bus atliekamas granito perdirbimas. Numatomas uolienos (granito) suvartojimas per metus – apie 60 000 tonų. Atgabentą iškastinę mineralinę uolieną iš Vokietijos bei kitų šalių numatoma smulkinti malūnu iki reikiamos frakcijos. Gauta skalda bus talpinama į uždaras talpas, kuriuose bus apdorojama technine sieros rūgštimi. Planuojama, kad per metus bus išgaunama beveik 200 000 tonų magnio sulfato, beveik 60 000 tonų metalų hidroksidų, 9 000 tonų natrio sulfato, beveik 20 000 tonų amorfinio silicio oksido. Gamybos procese bus naudojamos agresyvios aplinkai ir žmogaus sveikatai cheminės medžiagos: sieros rūgšties net ~82 000 tonų, iš kurių gamybinėse patalpose esančiuose rezervuaruose bus nuolat saugoma net ~1 500 tonų, natrio hidroksido – 10 000 tonų, azoto rūgšties – 36 tonos, vandenilio peroksido bus sunaudojama taip pat didžiuliai kiekiai ~ 2 000 tonų per metus. Abejų šių medžiagų pavojingumo klasės ir kategorijos pakankamai aukštos. T.y. jų galimas poveikis žmogaus sveikatai vertinamas kaip labai pavojingas. Vien tik per parą į įmonės patalpas Pramonės g. 1, Alytuje, žaliavą pristatys maždaug 15 sunkiasvorių transporto priemonių talpinančių po ~24 t šios uolienos. O kur dar sieros rūgšties (iki 15 kartų per dieną) ir kitų gamybos procesui reikalingų medžiagų atgabenimas krovininiu autotransportu. Iš viso per parą į įmonę atvažiuos net 55 sunkiasvorės transporto priemonės, kurios atvyks/išvyks nuo 7 iki 22 val.ir joms ūkinės veiklos teritorijoje net nėra numatyta stovėjimo aikštelių. Šalia planuojamos ūkinės veiklos (iki 200 m atstumu) yra keletas įmonių su beveik 1000 darbuotojų, visuomeninės paskirties pastatas - Alytaus kultūros centras, maitinimo įstaiga, gyvenamieji namai, o už keleto šimtų metrų yra net saugoma teritorija - Gulbynės ornitologinis draustinis. PAV ataskaitoje yra įvardinti net 29 stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, pateikti teršalų sklaidos ore modeliavimo rezultatai. Mes manome, jog vystant šią veiklą Alytaus miesto gyventojams bei gamtai atsiranda realus pavojus ne tik galimos avarijos atveju, bet ir gamybos procese į aplinką patenkant teršalams, dėl didelio srauto sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo ne tik šalia PŪV, bet ir miesto šiaurinėje dalyje, apie kuriuos nedviprasmiškai kalbama PAV ataskaitoje. Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys pavojingosios ir nepavojingosios atliekos, kurių saugojimas ir tvarkymas kelia pagrįstų abejonių dėl veiklai naudojamų pastato I-ojo aukšto bei rūsio patalpų techninės būklės. Pažymėtina, kad PAV-e teigiama, jog rūsio patalpos bus naudojamos ne tik gamybai, bet ir pirmame aukšte avarinio išsiliejimo metu išsiliejusių skysčių surinkimui. Dalis rūsio patalpų yra po vykdančios siuvimo veiklą įmonės UAB „HALTEX“ patalpomis. Kas kelia realią riziką joje dirbantiems net 350 žmonių. Tai tik dalis priežasčių dėl ko mes kreipiamės į Jus. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją-kreipimąsi, nesutinkame, kad iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. Nesutinkame su 2020 m. gegužės 7 d. paskelbta UAB APLINKOS VADYBA (planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „MS LT01“) parengta poveikio aplinkai ataskaita. Prašome PAV subjektų, kurie pagal kompetenciją teiks išvadas dėl PAV ataskaitos: Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atidžiai ir atsakingai išnagrinėti minėtą ataskaitą, atsižvelgti į galimą šios veiklos keliamą pavojų alytiškių sveikatai bei neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir kitoms šalia veikiančioms verslo įmonėms. Prašome įvertinti aplinkybę, jog PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe Aplinkos apsaugos agentūros prašome organizuoti konsultantų dalyvavimą PAV ataskaitai ir ateityje kartu su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms vertinti. Pareiškėjas Antanina Snarskienė

Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei (2744)

Gabriele. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!

Prieš Rozalimo miško parko ploto mažinimą (455)

Marius. Adresuota: Pakruojo rajono savivaldybės tarybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo nariams Arūnui Gumuliauskui ir Antanui Matului

Mes, žemiau pasirašę viešajam interesui atstovaujantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kategoriškai nesutinkame su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos parengtu ir tarybai svarstymui pateiktu sprendimu „Dėl leidimo keisti vietovės lygmens Pakruojo rajono Rozalimo miško parko specialųjį planą ir planavimo tikslų nustatymo“ ir reikalaujame sustabdyti šio dokumento svarstymą Pakruojo rajono taryboje. Taip pat reikalaujame nutraukti visus iš šio dokumento išplaukiančius veiksmus, nes: 1. Rozalimo miško parkas yra pritaikytas visuomenės reikmėms. Jo paskirtis yra rekreacinė, o planuojama nuo parko atskirti apie 8,8 ha dalis, nors ir yra ekstensyvaus naudojimo, kaip konstatuojama dokumento aiškinamojoje dalyje, bet ji turi didžiulę reikšmę miško parko biologinei įvairovei, miško ekosistemai, Ežerėlės upelio ir miško bendrai ekosistemai ir kraštovaizdžiui. Tai vienintelis pušynas bei miško parkas Pakruojo rajone. 2. Parkas yra įsteigtas visuomenės iniciatyva, jos didžiulių pastangų dėka ir yra vienas iš svarbiausių rajono lankytinų ir traukos objektų. Todėl toks valdžios sprendimas ir iš jo išplaukiantys veiksmai, kaip klausimo derinimas su neįgaliota tą klausimą spręsti Rozalimo bendruomenės taryba, priešina bendruomenę. 3. Specialiojo planavimo iniciatoriaus AB „Meresta“ vadovas Justinas Macijauskas yra ir Pakruojo rajono tarybos narys, ir jos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Pakruojo rajono tarybos narys Gediminas Macijauskas yra AB „Meresta“ darbuotojas ir akcininkas, todėl privalome atkreipti Pakruojo rajono tarybos dėmesį į galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. 4. Žvyras yra viena labiausiai paplitusių naudingųjų iškasenų Lietuvoje, todėl nėra jokios būtinybės dėl to niokoti Rozalimo miško parką.

NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“ (176)

Aplinkos. Adresuota: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę. Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”. Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį. Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą. Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai. Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas. Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Stabdykite Reformatų skvero projekto įgyvendinimą (220)

Reformatų. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybės merui, [email protected]; Vilniaus m. Savivaldybės administracijai, [email protected]; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, [email protected]

Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio! Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos. VIEŠOSIOS ERDVĖS TVARKYMO PROJEKTAI TURI BŪTI DERINAMI SU VISUOMENE Pagal Orhuso konvenciją (ratifikuota 2001 m.), kiekviena šalis privalo užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip pat ir Europos Sąjunga, kurios lėšomis bus atnaujinamas Reformatų skveras, reikalauja, kad jos remiami projektai būtų derinami su tikslinės grupės atstovais, bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, taip užtikrinant skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą. VISUOMENĖ NEDALYVAVO FORMUOJANT REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PROJEKTO UŽDUOTIS Parko atnaujinimo projektas buvo vykdomas vienašališkai, neatlikus reikalingų archeologinių tyrimų, nepakankamai ir neprofesionaliai remiantis istoriniais šaltiniais, tinkamai neištyrus visuomenės poreikio ir nesuformavus su visuomene suderintos projekto užduoties. Projektui nebuvo skelbtas konkursas. SPRENDIMAI „UŽ UŽDARŲ DURŲ“ Esminiai sprendimai buvo priimti visuomenei nedalyvaujant: · Sprendimas, kuris skvere esantis paveldas yra reikšmingas, o kuris – ne. Reformatų skvero sklype, be Reformatų kapinių ir Šreterių koplytėlės, buvo gausu kitos, projekte nepanaudotos, istorinės medžiagos; · Sprendimas patraukti paminklą Reformacijai iš jam numatytos centrinės vietos; · Sprendimas, kurie istoriniai sluoksniai (ir kokie) privalo būti neišsaugoti; · Esamos skvero architektūros, sukurtos žymių Lietuvos architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, sunaikinimas; · Savavališkas sprendimas, kuri augmenija yra „perspektyvi“, o kuri – ne, planuojant sunaikinti trečdalį skvero medžių; · Sprendimas riboti miestiečių buvimo skvere laiką, t. y., sprendimas naująjį skverą aptverti ir rakinti nakčiai. PER VĖLU? Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė teikti pasiūlymus, kaip patobulinti parko projektą, tik po sutarties su projektą įgyvendinančiais rangovais pasirašymo. Rugpjūčio 9 d. susitikime su visuomene Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigė: „Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė“. Tokiu būdu sukuriama dalyvavimo iliuzija, o iš tiesų užkertamas kelias visuomenei keisti „už uždarų durų“ priimtus sprendimus. ATGAL Į PRADŽIĄ – DABAR! Atimant iš visuomenės galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus jai atimama galimybė formuoti viešąją miesto erdvę. Visuomenės lūkesčių neatitinkantis projektas – tai galimai būdas pasipelnyti projekto rengėjams ir statybų rangovams. STABDYKITE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ Mes, žemiau pasirašiusieji reikalaujame stabdyti projekto „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinimo darbus nes nes norime atnaujinto Reformatų skvero kur esama miesto gamtinė aplinka būtų saugoma, kurio architektūrinė koncepcija būtų paremta moksliniais tyrimais, visuomenės lūkesčiais, necenzūruotų istorijos ir būtų aukšto meninio lygio, erdvės. Sustabdžius dabartinio projekto įgyvendinimą reikalaujame atlikti trūkstamus reikalingus sociologinius, archeologinius, architektūros istorijos tyrimus, sudaryti sąlygas konsultacijoms su visuomene ir specialistais, parengti naują projektavimo užduotį ir paskelbti viešą ir skaidrų konkursą architektūriniam projektui, kurio laimėtoją atrenkant dalyvautų specialistai ir visuomenė. Projektas yra įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1–CPVA–R–904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektai, finansuojami pagal šią priemonę, turi būti įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas tokiam projektui įgyvendinti neprarandant Europos Sąjungos skiriamų lėšų. REFORMATŲ SKVERAS – GALIMYBĖ NAUJAI PRADŽIAI Reikalaujame, kad nuo šiol, tvarkant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų viešąsias erdves, visuomenės ir specialistų dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės ir specialistų dalyvavimą.

Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų (873)

Miske.lt. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.

Prieš parko sunaikinimą prie daugiabučio esančio Dainų g.104 , Šiauliuose. (147)

R.D.. Adresuota: Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA

Šiaulių mieste prie 9 aukštų namo esančio Dainų g. 104, planuojama iškirsti parką ir pastatyti 5 aukštų namą, kuris suniokos visą kraštovaizdį ir daug metų augusius medžius Ar įmanoma užkirsti kelią tokiai procedūrai? Namo pirmininkė teigė , kad klausė kodėl nestatomas namas už kelio , kur nėra medžių, ir gavo atsakymą, kad komunikacijos per toli (kokie 200m). Ar komunikacijos prie namo vedamos ar namas prie komunikacijų iškertant parko medžius? NELEISKIME, KAD KAŽKOKS VERSLININKAS SUTAUPYTŲ SAVO PINIGUS GAMTOS IR MŪSŲ GEROVĖS SĄSKAITĄ!!!!!!!! Didžiavomės, kad turime erdvų miestą - kuo didžiuosimės ateityje - gal GELŽBETONIU? Dabar aplinka atrodo taip: [img=http://www.drp.lt/peticija/vasara.jpg]http://www.drp.lt/peticija/vasara.jpg[/img] [img=http://www.drp.lt/peticija/ziema.jpg]http://www.drp.lt/peticija/ziema.jpg[/img] Kažkam pasirodė per žalia ir gražu.. Aplink miestą yra hektarų hektarai nenaudojamų laukų.... Statykite ten , užsiauginkite medžius ir išsikirskite jei turite tokią silpnybę (paskutinė frazė skirta projekto organizatoriams)