NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. Adresuota: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę. Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”. Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį. Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą. Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai. Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas. Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Stabdykite Reformatų skvero projekto įgyvendinimą

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybės merui, [email protected]; Vilniaus m. Savivaldybės administracijai, [email protected]; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, [email protected]

Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio! Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos. VIEŠOSIOS ERDVĖS TVARKYMO PROJEKTAI TURI BŪTI DERINAMI SU VISUOMENE Pagal Orhuso konvenciją (ratifikuota 2001 m.), kiekviena šalis privalo užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip pat ir Europos Sąjunga, kurios lėšomis bus atnaujinamas Reformatų skveras, reikalauja, kad jos remiami projektai būtų derinami su tikslinės grupės atstovais, bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, taip užtikrinant skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą. VISUOMENĖ NEDALYVAVO FORMUOJANT REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PROJEKTO UŽDUOTIS Parko atnaujinimo projektas buvo vykdomas vienašališkai, neatlikus reikalingų archeologinių tyrimų, nepakankamai ir neprofesionaliai remiantis istoriniais šaltiniais, tinkamai neištyrus visuomenės poreikio ir nesuformavus su visuomene suderintos projekto užduoties. Projektui nebuvo skelbtas konkursas. SPRENDIMAI „UŽ UŽDARŲ DURŲ“ Esminiai sprendimai buvo priimti visuomenei nedalyvaujant: · Sprendimas, kuris skvere esantis paveldas yra reikšmingas, o kuris – ne. Reformatų skvero sklype, be Reformatų kapinių ir Šreterių koplytėlės, buvo gausu kitos, projekte nepanaudotos, istorinės medžiagos; · Sprendimas patraukti paminklą Reformacijai iš jam numatytos centrinės vietos; · Sprendimas, kurie istoriniai sluoksniai (ir kokie) privalo būti neišsaugoti; · Esamos skvero architektūros, sukurtos žymių Lietuvos architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, sunaikinimas; · Savavališkas sprendimas, kuri augmenija yra „perspektyvi“, o kuri – ne, planuojant sunaikinti trečdalį skvero medžių; · Sprendimas riboti miestiečių buvimo skvere laiką, t. y., sprendimas naująjį skverą aptverti ir rakinti nakčiai. PER VĖLU? Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė teikti pasiūlymus, kaip patobulinti parko projektą, tik po sutarties su projektą įgyvendinančiais rangovais pasirašymo. Rugpjūčio 9 d. susitikime su visuomene Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigė: „Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė“. Tokiu būdu sukuriama dalyvavimo iliuzija, o iš tiesų užkertamas kelias visuomenei keisti „už uždarų durų“ priimtus sprendimus. ATGAL Į PRADŽIĄ – DABAR! Atimant iš visuomenės galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus jai atimama galimybė formuoti viešąją miesto erdvę. Visuomenės lūkesčių neatitinkantis projektas – tai galimai būdas pasipelnyti projekto rengėjams ir statybų rangovams. STABDYKITE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ Mes, žemiau pasirašiusieji reikalaujame stabdyti projekto „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinimo darbus nes nes norime atnaujinto Reformatų skvero kur esama miesto gamtinė aplinka būtų saugoma, kurio architektūrinė koncepcija būtų paremta moksliniais tyrimais, visuomenės lūkesčiais, necenzūruotų istorijos ir būtų aukšto meninio lygio, erdvės. Sustabdžius dabartinio projekto įgyvendinimą reikalaujame atlikti trūkstamus reikalingus sociologinius, archeologinius, architektūros istorijos tyrimus, sudaryti sąlygas konsultacijoms su visuomene ir specialistais, parengti naują projektavimo užduotį ir paskelbti viešą ir skaidrų konkursą architektūriniam projektui, kurio laimėtoją atrenkant dalyvautų specialistai ir visuomenė. Projektas yra įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1–CPVA–R–904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektai, finansuojami pagal šią priemonę, turi būti įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas tokiam projektui įgyvendinti neprarandant Europos Sąjungos skiriamų lėšų. REFORMATŲ SKVERAS – GALIMYBĖ NAUJAI PRADŽIAI Reikalaujame, kad nuo šiol, tvarkant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų viešąsias erdves, visuomenės ir specialistų dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės ir specialistų dalyvavimą.

Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų

Miske.lt | Deividas Staponkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.

Prieš parko sunaikinimą prie daugiabučio esančio Dainų g.104 , Šiauliuose.

R.D.. Adresuota: Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA

Šiaulių mieste prie 9 aukštų namo esančio Dainų g. 104, planuojama iškirsti parką ir pastatyti 5 aukštų namą, kuris suniokos visą kraštovaizdį ir daug metų augusius medžius Ar įmanoma užkirsti kelią tokiai procedūrai? Namo pirmininkė teigė , kad klausė kodėl nestatomas namas už kelio , kur nėra medžių, ir gavo atsakymą, kad komunikacijos per toli (kokie 200m). Ar komunikacijos prie namo vedamos ar namas prie komunikacijų iškertant parko medžius? NELEISKIME, KAD KAŽKOKS VERSLININKAS SUTAUPYTŲ SAVO PINIGUS GAMTOS IR MŪSŲ GEROVĖS SĄSKAITĄ!!!!!!!! Didžiavomės, kad turime erdvų miestą - kuo didžiuosimės ateityje - gal GELŽBETONIU? Dabar aplinka atrodo taip: [img=http://www.drp.lt/peticija/vasara.jpg]http://www.drp.lt/peticija/vasara.jpg[/img] [img=http://www.drp.lt/peticija/ziema.jpg]http://www.drp.lt/peticija/ziema.jpg[/img] Kažkam pasirodė per žalia ir gražu.. Aplink miestą yra hektarų hektarai nenaudojamų laukų.... Statykite ten , užsiauginkite medžius ir išsikirskite jei turite tokią silpnybę (paskutinė frazė skirta projekto organizatoriams)