Išsaugokime Šimonių girią (442)

Šimonių. Adresuota: LR Prezidentas, LR Ministras pirmininkas, LR Aplinkos ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Kultūros ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Anykščių rajono savivaldybės Meras, VMU, VSTT, Valstybinis miškotvarkos institutas

LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ (121)

Vairuotojų. Adresuota: LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ Skirta LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai Šią peticiją inicijuoja Vairuotojų Teisių Asociacija ir VšĮ "Mūsų gimtasis kraštas". Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame skubotam taršių automobilių mokesčio įvedimui nuo 2020 m. sausio mėnesio. Žinome, kad artėjant 2020 metams ES parama Lietuvai drastiškai sumažės. Visi supranta, kad tai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir darbo vietoms, ypač pinigų rinkoje sumažėjimą pajaus vidutinis ir mažai uždirbantis žmonių segmentas. Transporto priemonės yra pagrindinis susisiekimo ir darbo instrumentas ypač Lietuvos regionuose. Taršių automobilių mokestis dar labiau padidins žmonių išlaidas. Lietuvos Respublikos vyriausybė turėtų strategiškai mąstyti apie Lietuvos verslą, gamintojus, jų galimybes konkuruoti rinkoje, o ne skubotai įvesti naujus mokesčius ir sunkinti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes rinkoje. Mums nesuprantamas Aplinkos apsaugos Ministerijos kanclerio išsakytas 20 eurų automobilių mokesčio “atspirties taškas”. Mes reikalaujame: 1. Pateikti tikslius skaičiavimus, kiek automobilių bus apmokestinta ir kiek papildomų pajamų surinkta. 2. Informuoti apie visus automobilių mokesčio įvedimo etapus (Pirmame etape, remiantis Aplinkos apsaugos ministro žodžiais, planuojama apmokestinti tik naujai registruojamus automobilius, o žmonės, kurie dabar turi automobilius, kurie juos naudoja savo būtinybei, poreikiams užtikrinti, pirmame etape nebus apmokestinami). Kiek etapų bus? 3. Pateikti tikslų ir aiškų motyvavimo mechanizmą žmonėms, norintiems pasikeisti taršius automobilius į mažiau taršius (tikslius skaičiavimus, kokios sumos bus kompensuojamos). Nepakankamas paaiškinimas: “Už 2500 eurų tikrai galima įsigyti pakankamai netaršų, geros būklės automobilį. Žmonės turės galimybę gauti 1000 eurų kompensaciją naujam automobiliui. Tai galime kompensuoti net pusę kainos“, – sako K. Mažeika. Mūsų nuomone, ši siūloma motyvacinė sistema yra neaiški, ir neskaidri. Mes prieš automobilių apmokestinimą, paskubomis, neturint pagrįstų skaičiavimų, aiškių visų mokesčio įvedimo etapų, ir aiškesnės motyvacinės sistemos!

Lietuvos stumbrai. Gerovės ir klestėjimo planas 2015 - 2020 (1)

S.Čaplikaitė. Adresuota: LR Aplinkos ministerija

Stumbrų G E R O V Ė S ir K L E S T Ė J I M O Lietuvoje planas 2015 – 2020 Aš pritariu*, kad laisvi stumbrai Lietuvoje gyventų: Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, Krekenavos regioniniame parke ir prie jo esančiose teritorijose, Dzūkijoje, Žemaitijoje. *Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024 nurodo, kad žmonių pritarimas gyvūnų reintrodukcijai yra pagrindinis faktorius tokių planų sėkmei, t.y. bet kokia gyvūnų rūšis gali gyventi tik tokiu atveju, jei tam pritaria žmonės! Visos kitos sąlygos, susijusios su gamtiniais faktoriais (pvz.: ar yra optimalios sąlygos, ar intensyvi žemdirbystė, ar tinkama mitybos bazė, ar pakanka miškų bei lapuočių medžių ir t.t.), yra antraeilės ir palyginti lengvai valdomos bei tvarkomos. www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf

GELBĖKIME KAŠTONUS (9)

Rima. Adresuota: LR Aplinkos ministerija, Aplinkos ministras

Mieli Lietuvos žmonės, visiems žinoma, kad mūsų kaštonus užpuolė keršakandės. Jau vasarą vargšai medžiai stovėjo parudę ir išdžiūvę. Jei problemos nespręsime - kaštonų gali ir visai nebelikti. Yra kelios išeitys, realiausia - sunaikinti visus lapus. Šiuo metu jie yra kompostuojami, kaip ir kasmet - vadinasi, priemonių nesiimta. Veikti būtina, ir kuo greičiau. Kviečiame pasirašyti peticiją, raginančią Aplinkos ministeriją suorganizuoti reikalingą veiklą, kad visi kartu išgelbėtume mylimus medžius.

Neleiskime tiesti gatvės per Šeškinės ozą, vedančios į „Akropolį“! (430)

Julius. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė ir LR Aplinkos ministerija

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas. Šeškinės ozas yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo Vilniaus mieste unikalus elementas. Ozų Lietuvoje 9, tačiau Šeškinės yra įspūdingiausias ir pats išraiškingiausias, ilgiausias. Jame aptinkama iki šiol ten gyvenančių ežių, voverių, kiškių, kurapkų, genių, lakštingalų, augančių retų augalų - šilagėlių. Tai nuostabi vieta pasivaikščiojimui. Jį ir jo aplinką būtina išsaugoti neužstatytą statiniais ar gatvėmis. 2007 m. rudenį greta prekybos ir pramogų centro „Akropolis" ir sankryžos su Geležinio vilko gatve pradėtas statyti viadukas, ateityje turėsiantis sujungti prekybos centro pastatus su būsima [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url]. Jungtis drieksis per Šeškinės ozo gamtos paveldo objektą – unikalų Šeškinės Ozo draustinį (arba visai šalia jo), smarkiai sumažindama nuostabų gamtos kampelį ir įsijungdama į būsimą [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] netoli Šeškinės ozo ežeriuko. Pagal 2006 m. spalio 27 d. pasirašytą sostinės Savivaldybės ir AB „Vilniaus Akropolis" sutartį dėl infrastruktūros plėtros - pramogų ir prekybos centro ir administracinio pastato Ozo g. 25 aprūpinimo reikiamais energetiniais resursais bei įtraukimo į bendrą miesto transporto ir susisiekimo sistemą, „Vilniaus Akropolio" finansiniai įsipareigojimai pagal šią sutartį iš viso sieks 12 mln. litų. AB „Vilniaus Akropolis" įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti dviejų lygių transporto mazgą - viaduką virš Ozo gatvės, sujungsiantį pastatus Ozo g. 25 su planuojama [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url] ir skirtą aptarnauti papildomiems įvažiavimo ir išvažiavimo keliams tarp pramogų ir prekybos centro ir Ozo gatvės. Kol nėra Šiaurinės g., viadukas tarnautų kaip dviejų lygių įvažiavimas į "Akropolį" ties "Ermitažu". Tiek statomas viadukas, tiek būsima Šiaurinė gatvė bus labai naudingi miestui, kuriems pritariu, tačiau tik ne gatvė - jungtis iš Akropolio per Šeškinės ozą. Beje, [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] šioje atkarpoje (tarp Stanevičiaus ir J.Kazlausko gatvių) siūlyčiau tiesti giliau po žeme tunelio principu (kaip Geležinio vilko gatvė yra pažeminta ties Seimo rūmais), nes keturių juostų greito eismo Šiaurinė gatvė sukeltų nepataisomus žalingus padarinius tiek Šeškinės ozui, tiek šiauriau esančiam Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustiniui. Analogiški pavyzdžiai, siekiant išsaugoti žaliąją teritoriją, yra įgyvendinti Briuselyje, Vienoje ir kituose miestuose. Tiesti minėtą jungtį, darant neigiamą poveikį Šeškinės ozo gamtos paveldo objektui tikrai nėra jokios didelės reikmės. Juk vos už kelių šimtų metrų lygiagrečiai driekiasi Geležinio vilko gatvė, kuri puikiai yra sujungta su Ozo g. bei bus sujungta su Šiaurine g. Šioje vietoje nėra jokio tikslo tankinti gatvių tinklą. Gyvenamieji namai, kurie išdygo ir tebedygsta buvusiuose soduose šalia Šeškinės ozo, taip pat neturėtų būti suinteresuoti naująja jungtimi. Juk vietoj naujos gatvės statybos, pakaktų išasfaltuoti lėtėjimo bei greitėjimo juostas Geležinio vilko gatvėje, kurios būtų susijusios su įvažiavimu į gyvenamųjų namų buvusiuose soduose kvartalus ir užtikrintų saugų eismą, važiuojantiesiems iš šių kvartalų ir įsiliejant į Geležinio vilko gatvę. Gatvės-jungties per ozą statyba planuojama dar negreit, nes darbai prasidės tik nutiesus Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url]. Tačiau jau dabar reikia pradėti rinkti pasipriešinimo balsus, nes po to gali būti per vėlu. Aišku yra viena, jog jungties statyba tikrai planuojama ir apie ją žino SĮ „Vilniaus planas“ darbuotojai bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. [b]Mielas pilieti (-e), jei nepritari minėtos gatvės - jungties nuo Akropolio per ozą statybai, pasirašyk šią peticiją. Peticija bus vienas iš ginklų minėtos jungties per ozą statybų uždraudimui ateityje.[/b] [img=http://www.peticija.lt/paveiksliukai/ozas.JPG]Ozas[/img]