Už Agnę ir Ryčka dėl Elektrėnų bokštų mes kovosim!

Mindaugas Rokiškis. Adresuota: LR seimui

Visiems kuriems svarbu susiburkime tam, kad nenugriautu Elektrėnų kaminų! Elektrėniški, jei tau svarbu pasirašyk!

Draudimas dirbti sekmadieniais

A.Visockis. Adresuota: LR Seimui

Draudimas dirbti sekmadieniais didiesiems prekybos centrams. Žmogus turi ilsėtis sekmadieniais ir būti su savo šeimos nariais, o ne būti uždarytas prekybų centrų ,,angaruose". Prekybos sritis nėra ta sritis, kuri turi dirbti, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas. Negalime tapatinti prekybos srities su policijos, priešgaisrinės tarnybos, medicinos institucijomis ar kitomis, kurios turi dirbti nepertraukiamu rėžimu. Tuo tarpu prekybos sritis neužtikrina saugumo, tai pelno siekiančios organizacijos, o ne socialiai atsakingos prieš visuomenę. Prašau pasirašyti po mano peticija visu, kas palaiko mano mintis. Manau mūsų valstybei reikia puoselėti labiau šeimos institutą, o ne prekybininkų norus.

IŠGELBĖKIME VAIKUS

V. Kaulinytė. Adresuota: LR prezidentei D. Grybauskaitei LR Seimui LR Seimo frakcijoms LR Seimo nariams

DĖL VAIKŲ APSAUGOJIMO NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE

Už nuskriaustuosius

Lietuvos pensininkų sąjūdis. Adresuota: LR Seimui ir Prezidentei

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI JOS EKSCELENCIJAI DALIAI GRYBAUSKAITEI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, laisvi Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškiame, jog nebeįstengiame daugiau pakelti gyvenimo sunkumų: itin aukštų maisto bei vaistų kainų ir išlaidų būstui išlaikyti, kurios nuolat didėja ir mums jau tenka rinktis – ar gyventi pusbadžiu, ar mirti nutraukus gydymą. Lietuvoje sužlugus smulkiajam verslui, esame priversti maisto produktus pirkti stambiuosiuose prekybos centruose, važiuoti apsipirkti į Lenkiją arba gyventi pusbadžiu. Visą gyvenimą sunkiai dirbę ir taupę, šiandien nebeturime vilties sudurti galą su galu, mūsų santaupos didžiuma atvejų jau ištirpo, dažnas nebeturime pinigų net laidotuvėms. Neskubama grąžinti be mūsų sutikimo paimtų pensijų nuoskaitų. Skurdi pensija neužtikrina orios senatvės, – apie tai kalbėti nebėra prasmės. Ne vienas, netekęs vilties, prieš laiką pasitraukė iš gyvenimo. Mus žudo alkoholis ir savižudybės. Mes esame įsitikinę, jog valstybės valdymas gali ir turi būti efektyvesnis, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pavyzdžiai tai įtikinamai liudija. Mes suvokiame, jog per dvidešimt šešerius metus nesuradus efektyvių būdų gyvenimo kokybei užtikrinti, padarytas klaidas būtų sunku ištaisyti per vienerius ar dvejus metus. Tačiau mes atidavėme savo jėgas ir sveikatą ir laukti nebeturime laiko. Nors prieš mirtį norime sulaukti šiek tiek atvangos. Mes atidžiai stebime 2016 metų Seimo rinkimų kampaniją ir balsuosime tik už tas partijas, kurių programoje įžvelgsime nuoširdų norą iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje. Mes itin priekabiai vertinsime pastangas tų partijų, kurios formavo valdančiąją koaliciją per visą nepriklausomybės laikotarpį. Mus klausia: „Iš kur paimti pinigų?“ Atsakome: atgaivinkite smulkųjį verslą, išnaikinkite korupciją ir šėšėlinį verslą. Neklausinėkite, o imkitės darbo. Mes nebegalime taikstytis su tuo, kad didžiosios daugumos Lietuvos pensininkų padėtis metai iš metų blogėja, su tuo, kad mūsų balso negirdi nei mūsų išrinkti atstovai, nei jų paskirta Vyriausybė, kad valdžia nekreipia dėmesio į rimtus mokslininkų pasiūlymus. Mes reiškiame savo valią ir vadovaudamiesi LR peticijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., kreipiamės į Lietuvos Respublikos garantą JE Lietuvos Respublikos Prezidentę ir į tautos atstovus – Lietuvos Respublikos Seimo narius ir prašome bei reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimą: • nedelsiant įgyvendinti priemones gyvenimo kokybei Lietuvoje kardinaliai ir iš esmės pagerinti; • iš esmės užkardyti šėšėlinį verslą ir korupciją; • bendrojo vidaus produkto per valstybės fondus perskirstomą dalį padidinti iki 35 proc.; • atstatyti buvusią senatvės pensijų skyrimo tvarką, skaičiuojant pensijas ir iš darbinio laikotarpio iki 1991 metų; • įstatymiškai įteisinti periodinį kasmetinį pensijų dydžio indeksavimą, nustatyti pensijų apatinę ir viršutinę ribas, minimalią pensiją nustatyti ne mažiau 75 proc. minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę: • pritarti mūsų reikalavimams ir imtis būtinų priemonių, kad Seimas priimtų reikiamus įstatymus. • nedelsiant panaikinti žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir pardavėjų pajamų ir pelno disproporcijas, pardavėjams, parduodantiems būtinuosius maisto produktus, nustatyti fiksuotą antakainį;

GINKIME SKURDŽIAUSIOS VISUOMENĖS KLASĖS - SOCIALINIŲ PAŠALPŲ GAVĖJŲ KONSTITUCINES TEISES

L.Kaziliūnaitė. Adresuota: J.E. Prezidentei Daliai Grybauskaitei, LR Seimui, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių socialinių pašalpų gavėjai pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tačiau ši priemonė yra viena labiausiai žeminančių LR pilietį, kuris sąžiningai dirbo, mokėjo mokesčius bei krizės laikotarpiu neįstengia gauti darbo, o ir pačios socialinės pašalpos (350 Lt) vargiai užtenka būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms padengti. Juolab, kad socialinės pašalpos gavėjui siūloma atlikti visuomenei naudinga veikla daugeliu atveju visiškai nederinama su jo išsilavinimu, profesine patirtimi. Socialinė pašalpa, nuo kurios nemokami jokie mokesčiai į Sodrą ir kitas valstybines institucijas, negali būti prilyginama atlygiui už visuomenei naudingą veiklą. Todėl teigiame, jog socialinės pašalpos atėmimas/neskyrimas asmeniui, kuris atsisako "kvietimo" atlikti visuomenei naudingą veiklą, pažeidžia LR Konstituciją, kurioje teigiama, jog "valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais", o "kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju". [b][i]Suprantame, kad tokia "atidirbimo" už socialinę paramą tvarka padeda atskleisti nesąžiningus pašalpų gavėjus, tačiau manome, kad ji yra antikonstitucinė, žemina sąžiningus Lietuvos Respublikos piliečius ir moraliai smogia vargingiausiai visuomenės daliai, todėl yra kuo skubiau keistina.[/i][/b] Tuo pačiu siekiame atkreipti dėmesį į socialinių pašalpų apskaičiavimo tvarką, kuri neretai neužtikrina minimalios 350 Lt sumos jos gavėjui net keletą pašalpos gavimo mėnesių, kadangi ji yra mažinama praėjusių laikotarpių vidutinėmis pajamomis. Kodėl socialinės pašalpos, kuri buvo sumažinta atsižvelgiant į praėjusių laikotarpių vidutines pajamas, dydis nėra atstatomas vėlesniais laikotarpiais, jei asmuo pašalpos gavimo laikotarpiu nebegauna jokių pajamų, išskyrus pačią pašalpą? [b] Kviečiu Lietuvos žmones pasirašyti šią peticiją - nelikime abejingi, būkime solidarūs. Persiųskite šią peticiją draugui ar pažįstamui.[/b] Susiję straipsnis "Vėl baudžiava: už maistą reikia atidirbti": [url=http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vel_baudziava_uz_maista_reikia_atidirbti/,print.1]http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vel_baudziava_uz_maista_reikia_atidirbti/,print.1[/url]

Skundas Dėl vartojimo kreditų įstatymo

R.Butkevic. Adresuota: LR seimui.

Visų FIZINIŲ kreditorių vardu (fiziniu asmenų, kurie išduoda asmenines paskolas), Aš, Roland Butkevič, reiškiu skundą, prieš Vartojimo Kredito įstatymo kelis punktus ir Lietuvos Banką, kaip šio įstatymo prižiūrimąją instituciją - kuri išduoda licenzijas verstis kreditų verslu Lietuvoje. Pirma - manau jog tai nesąžininga konkurencija ir rinkoje bandoma pašalinti visus mažus žaidėjus. Antra - pasakykite kodėl aš, turėdamas savo ASMENINIŲ, sunkiu prakaitu uždirbtų pinigų, negaliu, būdamas fiziniu asmeniu, disponuoti savo pinigais kaip noriu, o šio atveju - skolinti kitiems žmonėms ir suteikti jiems paskolą? Prisiminkime senovės laikus, visada buvo kreditoriai, kurie skolino pinigus kaip už užstatą, taip ir be jo. Jiem gi nereikėjo juridinio asmens statuso? Tai kodėl, ir taip mažas pajamas gaunančius, sąžiningus piliečius, bandoma pasmaugti ir neleisti jiems uždirbti su neatitinkančiu tikrovės įstatymu? Bandykite dar uždrausti fiziniams asmenims išvis verstis bet kokia veikla, žudykite jau tada bet kokį smulkų verslą - ar tai bobutę, kuri pardavinėja pomidorus turgujė, ar tai ūkininką, kuris augina savo daržoves, bet bus priverstas pirkti visą tai iš ES šalių. Trečia - įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad kreditus negali teikti fiziniai asmenys, bet neparašyta KODĖL TAIP YRA. Gerai, mes teiksime tada paskolas, o ne kreditus. Ar tai bus skirtumas? Kodėl ir valstybė, ir Lietuvos bankas, kaip pavaldus valstybei organas, bando kontrolioti kiekvieną žmogaus veiklą, ir bando vis pasmaugti žmogų? Kol taip bus, nenustebkite, kodėl dauguma žmonių galvoja apie emigravimą iš Lietuvos. Nes tik čia, įstatymai išleidžiami ne tam, kad palaikyti žmogų ir jam padėti, o tam, kad dar labiau jį įvaryti į skolas ir pasipelnyt iš jo. Ketvirta - kodėl prieš pusmetį, VMI įstatymiškai leido teikti paskolas (ne kreditus), o dabar staiga uždraudžia be jokių paaiškinimų? Vėl matosi, aiški Valstybės pozicija šio klausimu: "Tiesiog paima šluotą ir daro tvarką" - O gal mes, fiziniai asmenys nenorime kad mus šluotu ir darytu "TOKIĄ TVARKĄ" . Jūs uždraudžiate mums daryti tai, ką mes visada darėme. Kodėl mums (o fizinių asmenų, kurie skolino pinigus buvo apie 60 tik oficialiomis duomenimis) mušate žėmę iš po kojų, juk daugumai tai buvo pagrindinis pajamų šaltinis? O dabar jį atemė Valstybė. Ir tokiais momentais galvoji, ar taip jau Valstybė rūpinasi manimi? Suprantama, nereikia klausti ką Valstybė gali padaryti dėl tavęs, klausk ką tu gali padaryti dėl Valstybės - bet , atsiprašau, dėl tokios Valstybės, kuri ne tai, kad nieko tau nedaro, o daro tau tik blogiau, ar norėtųsi, jai daryti kažką geriau? Ir tai tik aisbergo viršūnė. Mes turime didelę problemą ir šitą problemą reikia kaip nors spręsti. Antraip, smulkus verslas tiesiogine to žodžio prasme - bėgs iš Lietuvos ir kurs savo kapitalą ir verslą kitose, labiau demokratiškose Valstybėse, kurios ĮSTATYMŲ LEIDĖJAI rūpinasi ne tik savo kišėnėmis ir savo nauda - bet ir sugeba bent jau kažką padaryti dėl tautos. Dėl savo tautos...

Atviras kreipimasis dėl

Neringos bendruomenės forumas. Adresuota: LR Prezidentei, LR Seimui, LR Vyriausybei

Neringos bendruomenės forumas (toliau – Forumas) buvo įsteigtas 2012 metų sausio 20 dieną visuotiniame Neringos gyvenviečių - Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės - susirinkime ir atstovauja Neringos bendruomenei. Neringos bendruomenė yra susirūpinusi dėl suformuoto neigiamo Neringos įvaizdžio viešojoje erdvėje, dirbtinai kuriant legalių-nelegalių statybų skandalą. Neringos bendruomenė pritaria sprendimui griauti objektą, kuris buvo pastatytas be leidimų. Tačiau negalima sutikti su griovimu tų objektų, kurie buvo pastatyti turint tuo metu reikalingus dokumentus ir atsakingų asmenų parašus. Atkreiptinas dėmesys, jog viešai dar neįvardinti pareigūnai, dėl kurių kaltės buvo padaryti šie ydingi sprendimai. Nenustatyta, kokio dydžio yra tokiais sprendimais padaryta žala, kurią pajustų visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. Forumas nesutinka, kad žala būtų išmokama iš Valstybės biudžeto. Turi būti siekiama žalos atlyginimą išieškoti iš asmenų, kurie derino atitinkamus dokumentus. Todėl Neringos bendruomenė pagrįstai kelia klausimą: ar atsakingi pareigūnai atlygins milijoninius nuostolius valstybei? Jau pradėti antstolių veiksmai: perduodami vykdomieji raštai griauti pastatus, kurių statyba buvo pradėta suderinus reikalingus dokumentus su visomis būtinomis institucijomis. Neringos bendruomenės interesas - šių pastatų negriauti. Nesuprantama, kodėl turi kentėti žmonės, kurie vėliau teisėtai įsigijo tuos statinius kaip gyvenamąjį būstą ir ten gyvena, o jų vaikai lanko miesto mokyklas. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad kai kurie iš šių pastatų yra tapę tam tikrais simboliais, reklamuojant Neringą. Kreipiamės į aukščiausiuosius šalies vadovus, siūlydami: • sustabdyti planuojamą griovimo procesą, kol nebus patvirtintas ir suderintas kompensavimo mechanizmas su statinių savininkais - Neringos bendruomenės nariais; • įvardinti sukelto skandalo kaltininkus; • konkrečiai numatyti, iš kokių lėšų bus kompensuojamos griovimo išlaidos, jei visgi bus realizuojamas nutarimas griauti atitinkamus statinius; • paaiškinti, kaip ketinama numatytuose griauti pastatuose gyvenančias šeimas aprūpinti būstu. Kreipiamės į visus Lietuvos žmones, ragindami pritarti mūsų siūlymams.

Už nitratų kiekio nurodymą prekių etiketėse

S. Aukščionienė. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministrui, LR Seimui

Mieli Lietuvos piliečiai, kviečiu pasisakyti dėl nitratų mūsių kasdieniniame maiste. Siekiant išsaugoti sveikatą tikslinga sveikai maitintis. Tačiau Lietuvos vartotojai neturi galimybės, nes nėra informacijos kiek nitratų yra produktuose. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus morkoms, burokėliams, bulvėms, ropėms net nėra nustatytų nitratų normų. Vartotojas privalo turėti galimybę pirkdamas produktą matyti, kokią dalį nitratai sudaro produkte. Taip pat turėti galimybę rinktis daugiau ar mažiau nitratais užterštą produktą. Rūpinkimės savo ir šeimos sveikata.

Lietuviška televizija visiems lietuviams

M. Vidugiris. Adresuota: LR Prezidentui, LR Seimui, LR Nacionaliniam Radijui ir Televizijai

Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir suprasdami: • kad mūsų bei mūsų vaikų gimtosios lietuvių kalbos žinios silpnėja; • kad silpnėja mūsų bei mūsų vaikų ryšys su Tėvyne; • kad mums bei mūsų vaikams trūksta informacijos apie šiandieninę Lietuvą, darbo, verslo ar mokslo galimybes joje, nenorėdami pasikliauti vien tik užsienio kalbomis transliuojamais informacijos šaltiniais, kartais propagandinio bei nedraugiško Lietuvos atžvilgiu pobūdžio, bei neturėdami visiems prieinamo objektyvios informacijos šaltinio lietuvių kalba, prašome suteikti galimybę matyti lietuviškos televizijos programas mūsų gimtąja - lietuvių kalba, mums visiems patogiausiu bei populiariausiu būdu – palydovinės televizijos pagalba. Tikime, kad tai: • Padės išsaugoti mums bei mūsų vaikams gimtąją lietuvių kalbą; • Padės mums išlaikyti tvirtus ryšius su Lietuva; • Suteiks mums informaciją apie Lietuvos dabartį bei grįžimo į Tėvynę galimybes; • Sudarys atsvarą kitų šalių teikiamai propogandai; • Padės mums atlikti mūsų pilietines pareigas; • Padės mums didžiuotis Lietuva, jos pasiekimais, kultūra bei istorija; • Padės mums būti naudingais Lietuvai platinant šią informaciją; • Padės mums likti tokiais, kokiais mes viliamės išlikti ateityje – PILNAVERČIAIS LIETUVIAIS.