Prieš agresyvią Lietuvos užsienio politiką

D. B. Adresuota: LR Užsienio Reikalų Ministerija

Lietuvos užsienio politika ir jos retorika yra perdėtai agresyvi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Užsienio Reikalų Ministras Linas Linkevičius nesuvokdami savo veiksmų pasėkmių kenkia Lietuvos saugumui ir verslo plėtrai, nei kiek neprisidėdami prie konflikto Ukrainoje malšinimo. Naujai įvesta šauktinių kariuomenė, ginklų siuntimas į Ukrainą ir karo retorika užsienio politikoje šaltinių duomenimis jau turi negatyvių pasėkmių Lietuvos kredito reitingams. Tolimesnis karo grėsmės kūrimas tik atbaidys užsienio investuotojus. Ką savo investicijoms rinktumeis tu – Lietuvą, kuri jau “yra puolama” Rusijos, ar Latviją, kuri apie karo su Rusija grėsmę nekalba? Lietuvos sprendimas siųsti ginklus į Rytų Ukrainą tik suteikia Rusijai “pasiteisinimą” tęsti savo karinius veiksmus Ukrainos respublikoje. Rusijos žiniasklaidoje jau sklando argumentai, teigiantys, kad Rusija turi teisę siųsti ginklus į Rytų Ukrainą, nes Lietuva daro tą patį. Skirtumas tik tas, kad palyginti su Rusija, Lietuvos siuntos yra tik lašas jūroje. Maža to, karo užuominos Prezidentės Grybauskaitės ir Lino Linkevičiaus kalbose tik padeda Rusijos propagandistams pateikti Lietuvą, kaip “karą Europoje kurstančią” valstybę, kuri gali tapti “grėsme Rusijos saugumui”. Lietuva turi nustoti siųsti ginklus į Ukrainą ir nustoti teikti Rusijai pasiteisinimus tęsti savo atakas prieš Rytų Ukrainą. Kariauti propogandos karą su Rusija reikia. Tačiau kariniai šūkiai ir netikslūs istoriniai palyginimai nepadės. Lietuva turi ir toliau būti Ukrainos advokate Vakaruose, tačiau bet kokia karo retorika turėtų būti malšinama.

Dėl Austrų literatūros skaityklos (Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje) statuso išlaikymo

Austrų literatūros skaityklos skaitytojai. Adresuota: LR Kultūros ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija, LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupė, Austrijos ambasada Vilniuje

Dėl Austrų literatūros skaityklos (Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje) statuso išlaikymo: Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą Arūną Gėlūną, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją, LR Seimo tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupės pirmininką Petrą Auštrevičių, Austrijos Respublikos ambasadą Lietuvoje prašydami imtis veiksmų, kad Austrijos literatūros skaitykla galėtų tęsti savo kultūrinę misiją ir netaptų vien formalia knygų išdavimo vieta. Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vykdant neformalią restruktūrizaciją bibliotekos vadovybė savo iniciatyva nusprendė nuo 2012 m. sausio mėn. pakeisti Austrų literatūros skaityklos struktūrą – palikti joje tik vieną nedidelės kvalifikacijos reikalaujančią darbo vietą, kad skaitykloje nuo 11 val. iki 19 val. būtų tiesiog budima. Šitaip sugriaunama austrų literatūros skaityklos koncepcija, tikslai ir funkcijos – ji tampa tiesiog paprastu bibliotekos padaliniu. Austrų skaityklos darbuotojų–specialistų bibliotekoje irgi nebeliks, nes jiems siūlomas žemesnės kvalifikacijos darbas. Vykdant šią bibliotekos pertvarką austrų literatūros skaityklos skaitytojai neteks specializuotų kultūrinių renginių, projektų, nebus tikslingai formuojami leidinių fondai, nutrūks bibliotekos bendradarbiavimas su dėstytojais ir studentais, mokytojais, vertėjais, gidais bei kitais akademinių ir kultūrinių sferų skaitytojais, nebeliks kontaktų su Austrijos kultūrinėmis institucijomis. Garsių Lietuvos ir Austrijos kultūros žmonių ir tiesiog skaitytojų daug metų šioje skaitykloje kurta viešoji erdvė tapo nebereikalinga bibliotekos vadovybei, viešose kalbose mielai žongliruojančiai frazėmis apie tai, kad bibliotekos neturi būti vien knygų saugyklos ir kad jos skirtos Lietuvos pažangai.. Akivaizdu, kad pertvarkos sumanytojams visai nė motais tas faktas, jog ši skaitykla yra puikus prasmingo ir konkretaus tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Austrijos pavyzdys. Panašu, kad biblioteka nebenori prisidėti Vilniuje ir Lietuvoje skleidžiant austriškas ar Vienos tradicijas, tiek daug davusias Europos ir viso pasaulio kultūrai, o deklaruojamą „bibliotekų priartinimą prie skaitytojų“ supranta tik kaip knygos išdavimo įforminimą. Teisinis Austrų literatūros skaityklos (vok. „Österreich-Bibliothek“) pagrindas yra ilgalaikiai ir tebegaliojantys tarptautiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo kultūros srityje tarp Lietuvos ir Austrijos – tarp Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje, kurią tam įgaliojo Austrijos užsienio reikalų ministerija, ir Lietuvos Kultūros ministerijos bei Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos. Austrų skaityklos skaitytojai kasmet (kol kas) sulaukia naujų leidinių, kurių skaitykla kasmet užsako už 2000 EUR. Nuolat vertingiausiomis knygomis papildomas skaityklos leidinių fondas –vienintelė Lietuvoje Austrijos leidinių kolekcija –nuosekliai ir rūpestingai kaupta nuo pat skaityklos įstegimo. Pakeitus austrų literatūros skaityklos struktūrą biblioteka praras ir galimybę tikslingai užsakinėti literatūrą iš Austrijos. Nesuprantama, kodėl numatoma austrų skaityklos reorganizacija nebuvo aptarta nei su tarptautinių susitarimų partneriais (Austrija), nei su skaityklos darbuotojais, kodėl kategoriškai ir vienašališkai buvo nuspręsta skirti vieną minimalią budėjimo vietą ignoruojant svarbiausias austrų skaityklos funkcijas – projektus, renginius, kultūrinę sklaidą ir veiklą. Ką jau kalbėti apie tai, kad net paprasčiausias knygos išdavimas, kurį taip akcentuoja pertvarkos autoriai, reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir profesionalumo – juk tai specializuotas tarpdisciplininis fondas užsienio kalba, o juo naudojasi išsilavinę ir į siauras sritis besigilinantys skaitytojai. Austrų literatūros skaitykla Lietuvoje yra viena iš 50-ties austrų bibliotekų, o kartu ir tarptautinio, ilgalaikio ir tęstinio Austrijos užsienio reikalų ministerijos (Bundesministerium für auswärtige und europäische Angelegenheiten) projekto dalis. Daugiau informacijos apie tai – austrų bibliotekų portale (www.oesterreich-bibliotheken.at). Pagal dvišalį susitarimą Austrijos užsienio reikalų ministerija kasmet bibliotekai Vilniuje skiria 2000 EUR, už kurios skaitykla (t.y., joje dirbanti germanistė) tikslingai užsako naujausius ir aktualiausius leidinius, atsižvelgdama ir į skaitytojų poreikius bei pageidavimus. Abu skaityklos darbuotojai kasmet kviečiami į tobulinimosi seminarus Austrijoje, kuriuose paskaitas skaito iškiliausi literatūros kritikai, universitetų profesoriai, rašytojai, kultūros žmonės. Austrija daug investuoja ir į skaitykloje vykstančius ar skaityklos rengiamus kultūrinius projektus bei renginius. Čia reikėtų prisiminti, kad būtent pirmojo Austrijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje dr..Floriano Haugo iniciatyva buvo suremontuota ir puošnioji Mickevičiaus bibliotekos Bendroji skaitykla (austrai sumokėjo pusę remonto sumos), kuri jau ne vienerius metus naudojama visos bibliotekos reprezentaciniams renginiams. Austrai bibliotekai padovanojo nemažai techninės įrangos, puikios kokybės baldų ir pan. Iniciatyva palikti tik formalią aptarnavimo vietą ir sunaikinti visa, kas skaitykloje iki šiol sukurta bendromis skaitytojų, Lietuvos ir Austrijos kultūros žmonių bei skaityklos darbuotojų pastangomis yra tiesiog nesuprantama. Tai tikras akibrokštas visiems kultūriniams mainams ir bendradarbiavimui, taip demonstruojama nepagarba skaitytojams ir Europos vertybėms.

Dėl Lietuvos balsavimo, Palestinai stojant į JUNESCO

P. Raimundas. Adresuota: LR Užsienio reikalų ministerija

2011 metų spalio 31 d. Lietuvos diplomatai balsuodama dėl Palestinos stojimo į JUNESCO organizacija pasisakė prieš Palestinos narystę šioje organizacijoje. Mes Lietuvos Respublikos piliečiai vienareikšmiškai atsiribojame nuo tokios Lietuvos diplomatinės politikos ir smerkiame tuos asmenis kurie balsavo ir tuos kurie darė spaudimą, kad rezultatas butu neigiamas Palestinos atžvilgiu. Taip pat kaip Lietuvos Respublikos piliečiai apgailestaujame dėl tokio rezultato ir labai atsiprašome palestiniečiu už tokį neatsakingą Lietuvos politikų ir diplomatų poelgį. Peticiją pasirašę Nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečiai