Nestabdyti sporto ir sveikatingumo veiklos uždarose erdvėse karantino laikotarpiu (1)

D.Loda. Adresuota: LR Vyriausybė

Didžioji sporto klubų dalis taip ir nesulaukė grįžtančio prarasto žmonių srauto po pirmos karantino bangos dėl to, kad dalis yra įbauginti ir bijo kontakto, kiti jau laukė antrosios karantino bangos, žinojo, kad pradėjus sportuoti greitai teks atsisveikinti su sportu, nes greitai turėsime antrą karantino bangą ir sporto ir sveikatingumo klubų veikla bus nutraukta, kuri ir taip nėra labai pelninga. Kenčia netik verslas, sportas, sveikatingumu užsiimantys asmenys, tačiau treneriai, asmeniniai treneriai, profesionalūs sportininkai, kurių dauguma neturės kur sportuoti, nors aukšto meistriškumo sportininkams neuždrausta sportuoti, tačiau retas, kuris turės galimybę sportuoti, nes dėl vieno ar kelių sportininkų sporto salės neatidarinės. Kokia žala kūnui daroma staigiai nutraukiant fizinį krūvį. Jau nekalbant apie įdėto darbo praradimą raumenų nusilpimą ir riebalinio audinio kaupimąsi, tačiau ir gali skatinti lėtinio nuovargio sindromo pasireiškimą, kurio metu ypač sumažėja nuotaika, protinis, kognityvinis ir socialinis intelektas, žmogus darosi irzlus ir piktas, padidėja agresyvumas. Didžioji žmonių dalis sportuoja dėl sveikatos, dažnas dėl pasireiškiančių nugaros skausmų, kurių pagrindinis vaistas yra sportas. Juolab PSO taip pat pasisako už fizinį aktyvumą šiuo laikotarpiu.

Už nuotolinį mokymąsi karantino metu visiems vaikams (44)

MAMA. Adresuota: LR Vyriausybė

Pasirašykime už sveikus vaikus, tuo pačiu ir visus šeimos narius pas kuriuos jie grįšta iš mokyklos! Kodėl karantino metu, esant raudonose zonose, esant tokiems skaičiams, mūsų mažieji turi eiti į mokyklas? Ar dėl to, kad yra tėvų kuriems "nėra kur palikti vaikų" ? Tai kur paliks tada, kada jų vaikas parneš užkratą, pats galbūt nieko nejaus, o tėvus ir senelius paguldys į patalą? Nėra logikos šitame sprendime. PASIRAŠYKIME UŽ NUOTOLINĮ MOKYMĄ VISIEMS VAIKAMS! PASIRAŠYKIME UŽ SVEIKUS SAVO VAIKUS IR MUS PAČIUS, KAD GALĖTUME IR TOLIAU JAIS RŪPINTIS!!!

Prieš kaukių dėvėjimą pradinukams pamokų metu (2712)

Gediminas. Adresuota: LR Vyriausybė

Prašau atšaukti nurodymą pradinukams dėvėti kaukes pamokų metu. Užtenka to, kad jie ir taip dėvi kaukes eidami į mokyklą, pertraukų metu. Juk valgydami mokykloje jas nusiima, bendrauja, žaidžia... Jie juk vaikai. Klasėje tikrai nėra būtina daryti tokių cirkų !!! Pabandykite patys užsidėti kaukę ir prabūti su ja nenusiimant pusę dienos, užteks kankinti mūsų vaikus! PRAŠAU NEVERSTI PAMOKŲ METU 1-4 KLASIŲ MOKINIŲ DĖVĖTI KAUKES !!!

Nestabdyti sporto ir sveikatingumo veiklos uždarose erdvėse karantino laikotarpiu (4290)

Karolis. Adresuota: LR Vyriausybė

Didžioji sporto klubų dalis taip ir nesulaukė grįžtančio prarasto žmonių srauto po pirmos karantino bangos dėl to, kad dalis yra įbauginti ir bijo kontakto, kiti jau laukė antrosios karantino bangos, žinojo, kad pradėjus sportuoti greitai teks atsisveikinti su sportu, nes greitai turėsime antrą karantino bangą ir sporto ir sveikatingumo klubų veikla bus nutraukta, kuri ir taip nėra labai pelninga. Kenčia netik verslas, sportas, sveikatingumu užsiimantys asmenys, tačiau treneriai, asmeniniai treneriai, profesionalūs sportininkai, kurių dauguma neturės kur sportuoti, nors aukšto meistriškumo sportininkams neuždrausta sportuoti, tačiau retas, kuris turės galimybę sportuoti, nes dėl vieno ar kelių sportininkų sporto salės neatidarinės. Kokia žala kūnui daroma staigiai nutraukiant fizinį krūvį. Jau nekalbant apie įdėto darbo praradimą raumenų nusilpimą ir riebalinio audinio kaupimąsi, tačiau ir gali skatinti lėtinio nuovargio sindromo pasireiškimą, kurio metu ypač sumažėja nuotaika, protinis, kognityvinis ir socialinis intelektas, žmogus darosi irzlus ir piktas, padidėja agresyvumas. Didžioji žmonių dalis sportuoja dėl sveikatos, dažnas dėl pasireiškiančių nugaros skausmų, kurių pagrindinis vaistas yra sportas. Juolab PSO taip pat pasisako už fizinį aktyvumą šiuo laikotarpiu. Dalis sportuojančių tikrai bandys sporto ne apleisti ir toliau sportuoti lauke, kada ateina šaltasis laikotarpis, tada tikrai turėsime plaučių uždegimų, anginų, sinusitų ir t.t. su teigiamais covid-19 rezultatais. Safe ACTiVE tyrimo rezultatai rodo itin žemą Covid19 rizikos lygį sveikatingumo klubuose. Europe Active, vedančioji ir ne pelno siekianti asociacija Europos sveikatingumo ir fizinio aktyvumo sektoriui, su džiugesiu ir viltimi praneša, kad išankstiniai King Juan Carlos universiteto ir AWRC-Sheffield Hallam universiteto surinkti duomenys atskleidžia ypač ŽEMĄ Covid-19 rizikos lygį laisvalaikio ir sveikatingumo klubuose. Išanalizavus daugiau nei 62 milijonus apsilankymų, vidutinis infekcijos lygis siekia 0,78 per 100 000 apsilankymų. Duomenys gauti iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, Šveicarijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos, Danijos, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės. Pasirašome, KAD BŪTŲ LEISTA VYKDYTI VEIKLĄ SPORTO IR SVEIKATINGUMO KLUBAMS laikantis nustatytų saugumo reikalavimų darbuotojams ir klientams, kurių srautas ir taip yra ženkliai sumažėjęs. Sporto klubų lankytojai yra supratingi saugo save ir kitus, tad siūloma: Dėvėti kaukes ne sporto metu patalpose; Tikrinti visų ateinančių kūno temperatūrą; Dezinfekuoti rankas ateinant ir išeinat iš sporto klubo; Laikytis saugaus nustatyto atstumo kaip ir turgavietėse 10 kv.m asmeniui; Dezinfekuoti įrangą prieš ir po naudojimo.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (137)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.

NE ORO UOSTUI LR Bendrajame Plane (119)

Vaida. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Aplinkos ministerija

Pasirašau šią peticiją ir reikalauju panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius nacionalinio oro uosto statybas. Nacionalinis oro uostas įtrauktas į LR Bendrojo Plano sprendinius 2030 m., tačiau aviacijos ekspertai išsako rimtas abejones. Simonas Bartkus teigia, kad šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, kada aviacija atsigaus po krizės, o Arūnas Stankevičius aviacijos krizę apibūdina žodžiu „koma“, reiškiančiu kritinę būseną. Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič teigia, kad naujas oro uostas kainuotų apie 1,5 milijardo, o esamieji oro uostai būtų uždaryti. Kadangi valstybės pagalba šiuo atveju yra draudžiama, o ES parama taip pat negalima, projekto finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Bendrojo Plano rengėjai nėra atlikę galimybių studijų ir neturi pagrįstų argumentų, kad esami oro uostai artimiausiu metu viršys maksimalius krūvius. Šiemet esami oro uostai yra gavę 85 milijonų finansavimą plėtrai. Vilnius pajėgumai padidės dvigubai (nuo 3,5 mln iki 7,8 mln). Numatoma vieta - tarp Vilniaus ir Kauno (Kaišiadorių rajone). Mes, aktyvūs Lietuvos piliečiai, reikalaujame pašalinti nacionalinio oro uosto sprendinius iš LR Bendrojo Plano, nes toks projektas pasaulinės pandemijos akivaizdoje yra neracionalus ir žalingas Lietuvai. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį už didesnę nei 2 milijonai eurų sumą, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Taip pat nėra skelbiama, kad vieni iš „InterVistas Consulting“ partnerių turi akivaizdžių sąsajų su viena iš Lietuvos verslo lobistų organizacijų. Siūlome, nepriimti sprendinių dėl naujojo oro uosto kol: • nėra atliktos nepriklausomos ir aktualios būsimų keleivių srautų prognozės; • neatlikta nepriklausoma naujojo oro uosto naudos ir kaštų analizė; • nuo visuomenės slepiamos už viešuosius finansus užsakytos studijos; • viešai nebus išnagrinėtos esamos studijos autorių sąsajas su verslo lobistinėmis organizacijomis.

Reikalaujame naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage! (284)

Klaipėdos. Adresuota: LR Aplinkos ministerija, LR Vyriausybė, LR Seimas

Pasirašau šią Peticiją ir reikalauju naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage! Parengto ir visuomenei pristatomo Lietuvos teritorijos bendrojo plano (toliau LR BP) sprendiniai galutinai „įteisins“ išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage (žiūr. LR BP brėžinį „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“). Planavimo organizatoriai pripažįsta patys, kad šio projekto pasekmės pajūrio juostai šiauriau Klaipėdos bus NEIGIAMOS, TIESIOGINĖS, ILGALAIKĖS ir REIKŠMINGOS. Krantotvarkos mokslininkų nuomone, dėl planuojamos išorinio uosto konstrukcijos bus pertvertos natūralios smėlio pernašos jūroje, paplūdimiai nebebus papildomi natūraliai, ir suaktyvėję litodinaminiai bei erozijos procesai sąlygos paplūdimių būklės sistemingą blogėjimą ir praradimą Melnragėje, Giruliuose, Karklėje, Nemirzatėje, Palangoje, Kunigiškiuose, Monciškėse, Šventojoje ir Būtingėje. Viso Lietuvos pajūrio į Šiaurę nuo Klaipėdos turizmo ir rekreacijos industrija patirs praradimus, kurie, kartu su žalos gamtinei aplinkai atstatymo kaštais, bus didesni už tikėtiną išorinio uosto naudą šaliai. Klaipėdos jūrų uosto kompanijų vadovai ir tarptautiniai logistikos ekspertai tvirtina, kad visame Skandinavijos-Baltijos regione jokių naujų krovinių srautų, kuriems apdoroti vystomas išorinio uosto projektas Melnragėje, nėra ir nebus, o pats projektas jokio ekonominio pagrindimo neturi, realaus poreikio jam nėra. Klaipėdos miesto, viso pajūrio bendruomenės ir darnaus Lietuvos vystymo siekianti visuomenė nedviprasmiškai pasisako prieš išorinio giliavandenio uosto projektą, kuriuo šiandienos poreikius skatinti ekonomiką per infrastruktūros vystymą (šiuo atveju - netgi neužtikrinant investicijų grąžos) ir darbo vietų kūrimą statybose Lietuva tenkins mūsų vaikų ir ateities kartų gyvenimo kokybės, sveikatos ir gamtinio karkaso sunaikinimo sąskaita. Tai yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, darnaus vystymo principų laužymas, kas pažangiai ir šiuolaikiškai visuomenei yra nepriimtina. LR BP programuojama pajūrio ekologinė katastrofa – tai ir visos Lietuvos ekologinė katastrofa. LR BP planavimo organizatorius Aplinkos ministerija tai gerai žino, todėl Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra nurodyta, jog „atsižvelgiant į galimus klimato kaitos pokyčius ir krantų erozijos intensyvėjimą užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą bei krantosaugos priemonių taikymą, sudarant galimybę paplūdimius atkurti naudojant jūroje esančius smėlio šaltinius ir uostuose iškasamą švarų gruntą. Inžinerines krantotvarkos priemones taikyti tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui“ (LR BP sprendiniai „Teritorinių elementų vystymas“, 580 p.). Tai reiškia, kad pajūrio krantų erozija bus neišvengiama, o „inžinerinė krantotvarka“ bus taikoma tik tada, kai jūros vanduo pradės veržtis pro kopas į Klaipėdos, ar Palangos miestus, kai atsiras ne šiaip „grėsmės gyventojų saugumui“, o „ekstremalios grėsmės“. Nei pliažų, nei kopų tuo metu jau seniai nebebus. Beje, „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus planavimo organizatoriai į savo projekto investicijų planus įtraukti atsisako, nežiūrint į visuomenės reikalavimus. Mes, kaip aktyvi pilietiška visuomenė, privalome išsireikalauti atsakingo valdininkų ir valstybės institucijų požiūrio į strateginių valstybės svarbos projektų planavimą nepažeidžiant viešojo intereso ir mūsų šalyje privalomo darnaus vystymo principo, kuris draudžia šiandienos poreikius tenkinti ateities kartų sąskaita. Mes, mylintys savo kraštą, savo Lietuvą ir savo pajūrį Lietuvos piliečiai, nesutinkame su tokiais parengto ir visuomenei susipažinimui pateikto Lietuvos teritorijos Bendrojo Plano sprendiniais, kurie įteisins pražūtingą Lietuvos pajūriui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage ir reiklaujame šiuos LR BP sprendinius naikinti.

Už teisę gauti gydymą laiku! (61)

Silvinija. Adresuota: LR Vyriausybė

Sveikatos apsaugos sistema pasiekė apskurdo lygį. Prisidengiant COVID-19, pirminės sveikatos priežiūros institucijos (poliklinikos), net ir atšaukus karantiną, nepriima pacientų ir konsultuoja juos telefonu. Dėl įsisenėjusių ligų ir negautų arba netinkamai gautų sveikatos apsaugos paslaugų, pacientai patiria rimtų sveikatos sutrikimų, ligų paūmėjimo ir net mirčių. Poliklinikos turėdamos teisę nusistatyti savo darbo organizavimo tvarką, sudaro dirbtines eiles ir nepriima pacientų siūlydamos juos konsultuoti telefonu. Kadangi šalyje karantinas yra atšauktas, o COVID-19 susirgimų procentas minimalus, siekiant užkardyti ir sumažinti jau patirtą žalą dėl netinkamai gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų, raginame įpareigoti poliklinikas dirbti įprasta tvarka ir pacientus priimti gyvai, o ne telefonu.

Dėl kelio Nr.130 Kaunas-Prienai-Alytus pripažinimo magistralinės reikšmės keliu (575)

Andrius. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija, LR Vyriausybė

2020-04-17 Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) skelbiamais valstybinės reikšmės kelių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (toliau – VMPEI) duomenimis, valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus yra vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių ir intensyvumo rodikliais lenkia didžiąją dalį magistralinių kelių. 2019 metų VMPEI duomenimis, kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus pagal intensyvumą yra šeštasis Lietuvos kelias (po Vilniaus pietinis aplinkkelis-A19, Vilnius-Kaunas-Klaipėda-A1/E85, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai-A5/E67, Klaipėda-Liepoja-A13, Vilnius-Panevėžys - A2/E272). Intensyvesnis eismas fiksuojamas tik penkiuose magistraliniuose keliuose, iš kurių trims suteiktas automagistralių statusas. LR kelių įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nustato, kad pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas, vadinami magistraliniais keliais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše yra 21 magistralinis kelias ir 132 krašto keliai. Remiantis LR kelių įstatymo 6 straipsnio 3 punktu, valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Mūsų nuomone, valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus tikslinga suteikti magistralinio kelio statusą ir numatyti konkrečius bei adekvačius kelio rekonstrukcijos etapus. Nes, dabar šiam keliui LAKD siūloma sutvarkymo perspektyva (2033m.), kai pagal valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus, numatyta šio kelio 20 km ruožo rekonstrukcija vyktų tik 2031–2033 m., šių regionų gyventojams – absoliučiai nepriimtina. Dabartiniu metu, dėl būsimo ekonomikos nuosmukio itin svarbios tampa Valstybės investicijos ir pagalba įvairiems verslo sektoriams, todėl Vyriausybei kalbant apie ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, reikia orientuotis ne tik į daugiabučių namų renovacijos spartinimą, bet ir į kelių infrastruktūros plėtrą, LAKD „atšildymą“ ir didesnį dėmesį regionų kelių sektoriui. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, prašome: 1. LR Susisiekimo ministerijos inicijuoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus statuso pakeitimo į magistralinį kelią procedūras. 2. LR Vyriausybės suteikti valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus magistralinio kelio statusą. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas Birštono rajono merė Nijolė Dirginčienė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Seimo narys Andrius Kupčinskas

Peticija dėl karantino nutraukimo (934)

LR. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Ministras pirmininkas, LR Prezidentas ir žiniasklaida

Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto visuotinio karantino šalis grimsta į politinę, ekonominę, ir moralinę bedugnę, kurios padariniai bus nepalyginamai didesni nei nuo Covid-19 patirti tiesioginiai nuostoliai. Lietuvos vyriausybės sprendimai tiesiogiai pažeidžia esmines žmogaus laisves, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- Konvencija) 15 straipsnis: Nukrypimas nuo įsipareigojimų nepaprastosios padėties atveju leidžiamas kilus karui ar esant kitokiai nepaprastajai padėčiai, dėl kurių atsiranda grėsmė tautos gyvavimui nukrypti nuo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga dėl susidariusios padėties, ir jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę. Čia atkreiptinas dėmesys yra į Konvencijos 15.2 straipsnį, kuris sako, kad net ir esant nepaprastajai padėčiai "Ankstesnė nuostata neleidžia nukrypti nuo įsipareigojimų pagal 2 straipsnį, išskyrus mirties atvejus dėl teisėtų karo veiksmų, taip pat pagal 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį." Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos vyriausybė savo veikla grubiai pažeidžia Konvencijos 4.1 straipsnį, kuris sako, kad "Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas". Šiuo atveju asmenys, grįžtantieji iš užsienio valstybių yra prievarta karantinuojami savo namuose, ribojamas laisvas jų judėjimas, jie yra sekami. Ribojamas yra visų žmonių judėjimas šalies viduje, žmonės sekami, stigmatizuojami, visuomenė eskaluojama, keliama socialinė įtampa. Tokiu būdu yra daromas masinis grubus žmogaus teisių į asmens laisvę ir neliečiamybę pažeidinėjimas. Todėl visuomeniški Lietuvos Respublikos piliečiai, gindami savo teises, reikalauja NEDELSIANT: 1. Sustabdyti (nutraukti) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijai prieštaraujančius Lietuvos Respublikos vyriausybės veiksmus. Primename, kad tokie veiksmai, vykdomi pries didelę žmonių grupę (šiuo atveju- prieš VISUS Lietuvos gyventojus) yra traktuotini kaip ypač sunkūs nusikaltimai prieš visuomenę lygintini su genocidu (nepakeliamų sąlygų sudarymas didelei žmonių grupei). 2. Atšaukti visuotinį karantiną, leisti Lietuvos įmonėms ir žmonėms dirbti laikantis saugumo reikalavimų. Šiuo karantino periodu daugybei įmonių neleidžiama vykdyti jų teisėtos veiklos, žmonėms nėra suteikiama teisė dirbti, daugeliui gresia teisėti ir neteisėti atleidimai, bedarbystė bei pajamų praradimas. Dėl šių priežasčių valstybei kyla grėsmė susidurti su didžiulėmis problemomis, kurios ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti nepakeliama našta – ekonominė krizė, didžiulis nedarbas, išaugęs savižudybių skaičius, išaugęs nusikalstamumas, girtuokliavimas bei smurtas šeimoje, padidėjęs iš socialinių pašalpų gyvenančių žmonių skaičius, žlugę verslai, o kartu ir žmonių gyvenimai. 3. Visiems, turintiems pagrindo karantinuotis (senyvo amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir t.t.), suteikti tokią galimybę (užtikrinti galimybę į katantinavimosi vietą gauti maisto produktų, medicininę pagalbą ir t.t.). 4. Užtikrinti, kad visos gydymo įstaigos (tiek valstybinės, tiek privačios) teiktų visas įprastas gydymo paslaugas visiems žmonėms, kuriems jos yra reikalingos, nepriklausomai nuo to, ar jie yra užsikrėtę koronavirusu. Lietuvoje jau mirė keletas sunkiomis ligomis sergančių žmonių, nes laiku negavo medicininės pagalbos. 5. Panaikinti visus apribojimus, kurie pažeidžia žmogaus teises į privatumą, skubiai nutraukti žmonių sekimą ir kišimąsi į jų privatų gyvenimą. 6. Panaikinti visus apribojimus Lietuvos Respublikos gyventojams išvykti į užsienio valstybes. 7. Užtikrinti, kad žiniasklaida skelbtų tik patikrintą, visapusišką ir adekvačią informaciją ir nedelsiant nutrauktų panikos skleidimą.