Už teisę gauti gydymą laiku! (53)

Silvinija. Adresuota: LR Vyriausybė

Sveikatos apsaugos sistema pasiekė apskurdo lygį. Prisidengiant COVID-19, pirminės sveikatos priežiūros institucijos (poliklinikos), net ir atšaukus karantiną, nepriima pacientų ir konsultuoja juos telefonu. Dėl įsisenėjusių ligų ir negautų arba netinkamai gautų sveikatos apsaugos paslaugų, pacientai patiria rimtų sveikatos sutrikimų, ligų paūmėjimo ir net mirčių. Poliklinikos turėdamos teisę nusistatyti savo darbo organizavimo tvarką, sudaro dirbtines eiles ir nepriima pacientų siūlydamos juos konsultuoti telefonu. Kadangi šalyje karantinas yra atšauktas, o COVID-19 susirgimų procentas minimalus, siekiant užkardyti ir sumažinti jau patirtą žalą dėl netinkamai gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų, raginame įpareigoti poliklinikas dirbti įprasta tvarka ir pacientus priimti gyvai, o ne telefonu.

Dėl kelio Nr.130 Kaunas-Prienai-Alytus pripažinimo magistralinės reikšmės keliu (573)

Andrius. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija, LR Vyriausybė

2020-04-17 Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) skelbiamais valstybinės reikšmės kelių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (toliau – VMPEI) duomenimis, valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus yra vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių ir intensyvumo rodikliais lenkia didžiąją dalį magistralinių kelių. 2019 metų VMPEI duomenimis, kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus pagal intensyvumą yra šeštasis Lietuvos kelias (po Vilniaus pietinis aplinkkelis-A19, Vilnius-Kaunas-Klaipėda-A1/E85, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai-A5/E67, Klaipėda-Liepoja-A13, Vilnius-Panevėžys - A2/E272). Intensyvesnis eismas fiksuojamas tik penkiuose magistraliniuose keliuose, iš kurių trims suteiktas automagistralių statusas. LR kelių įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nustato, kad pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas, vadinami magistraliniais keliais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše yra 21 magistralinis kelias ir 132 krašto keliai. Remiantis LR kelių įstatymo 6 straipsnio 3 punktu, valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Mūsų nuomone, valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus tikslinga suteikti magistralinio kelio statusą ir numatyti konkrečius bei adekvačius kelio rekonstrukcijos etapus. Nes, dabar šiam keliui LAKD siūloma sutvarkymo perspektyva (2033m.), kai pagal valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus, numatyta šio kelio 20 km ruožo rekonstrukcija vyktų tik 2031–2033 m., šių regionų gyventojams – absoliučiai nepriimtina. Dabartiniu metu, dėl būsimo ekonomikos nuosmukio itin svarbios tampa Valstybės investicijos ir pagalba įvairiems verslo sektoriams, todėl Vyriausybei kalbant apie ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, reikia orientuotis ne tik į daugiabučių namų renovacijos spartinimą, bet ir į kelių infrastruktūros plėtrą, LAKD „atšildymą“ ir didesnį dėmesį regionų kelių sektoriui. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, prašome: 1. LR Susisiekimo ministerijos inicijuoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus statuso pakeitimo į magistralinį kelią procedūras. 2. LR Vyriausybės suteikti valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus magistralinio kelio statusą. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas Birštono rajono merė Nijolė Dirginčienė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Seimo narys Andrius Kupčinskas

Peticija dėl karantino nutraukimo (928)

LR. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Ministras pirmininkas, LR Prezidentas ir žiniasklaida

Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto visuotinio karantino šalis grimsta į politinę, ekonominę, ir moralinę bedugnę, kurios padariniai bus nepalyginamai didesni nei nuo Covid-19 patirti tiesioginiai nuostoliai. Lietuvos vyriausybės sprendimai tiesiogiai pažeidžia esmines žmogaus laisves, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- Konvencija) 15 straipsnis: Nukrypimas nuo įsipareigojimų nepaprastosios padėties atveju leidžiamas kilus karui ar esant kitokiai nepaprastajai padėčiai, dėl kurių atsiranda grėsmė tautos gyvavimui nukrypti nuo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga dėl susidariusios padėties, ir jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę. Čia atkreiptinas dėmesys yra į Konvencijos 15.2 straipsnį, kuris sako, kad net ir esant nepaprastajai padėčiai "Ankstesnė nuostata neleidžia nukrypti nuo įsipareigojimų pagal 2 straipsnį, išskyrus mirties atvejus dėl teisėtų karo veiksmų, taip pat pagal 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį." Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos vyriausybė savo veikla grubiai pažeidžia Konvencijos 4.1 straipsnį, kuris sako, kad "Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas". Šiuo atveju asmenys, grįžtantieji iš užsienio valstybių yra prievarta karantinuojami savo namuose, ribojamas laisvas jų judėjimas, jie yra sekami. Ribojamas yra visų žmonių judėjimas šalies viduje, žmonės sekami, stigmatizuojami, visuomenė eskaluojama, keliama socialinė įtampa. Tokiu būdu yra daromas masinis grubus žmogaus teisių į asmens laisvę ir neliečiamybę pažeidinėjimas. Todėl visuomeniški Lietuvos Respublikos piliečiai, gindami savo teises, reikalauja NEDELSIANT: 1. Sustabdyti (nutraukti) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijai prieštaraujančius Lietuvos Respublikos vyriausybės veiksmus. Primename, kad tokie veiksmai, vykdomi pries didelę žmonių grupę (šiuo atveju- prieš VISUS Lietuvos gyventojus) yra traktuotini kaip ypač sunkūs nusikaltimai prieš visuomenę lygintini su genocidu (nepakeliamų sąlygų sudarymas didelei žmonių grupei). 2. Atšaukti visuotinį karantiną, leisti Lietuvos įmonėms ir žmonėms dirbti laikantis saugumo reikalavimų. Šiuo karantino periodu daugybei įmonių neleidžiama vykdyti jų teisėtos veiklos, žmonėms nėra suteikiama teisė dirbti, daugeliui gresia teisėti ir neteisėti atleidimai, bedarbystė bei pajamų praradimas. Dėl šių priežasčių valstybei kyla grėsmė susidurti su didžiulėmis problemomis, kurios ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti nepakeliama našta – ekonominė krizė, didžiulis nedarbas, išaugęs savižudybių skaičius, išaugęs nusikalstamumas, girtuokliavimas bei smurtas šeimoje, padidėjęs iš socialinių pašalpų gyvenančių žmonių skaičius, žlugę verslai, o kartu ir žmonių gyvenimai. 3. Visiems, turintiems pagrindo karantinuotis (senyvo amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir t.t.), suteikti tokią galimybę (užtikrinti galimybę į katantinavimosi vietą gauti maisto produktų, medicininę pagalbą ir t.t.). 4. Užtikrinti, kad visos gydymo įstaigos (tiek valstybinės, tiek privačios) teiktų visas įprastas gydymo paslaugas visiems žmonėms, kuriems jos yra reikalingos, nepriklausomai nuo to, ar jie yra užsikrėtę koronavirusu. Lietuvoje jau mirė keletas sunkiomis ligomis sergančių žmonių, nes laiku negavo medicininės pagalbos. 5. Panaikinti visus apribojimus, kurie pažeidžia žmogaus teises į privatumą, skubiai nutraukti žmonių sekimą ir kišimąsi į jų privatų gyvenimą. 6. Panaikinti visus apribojimus Lietuvos Respublikos gyventojams išvykti į užsienio valstybes. 7. Užtikrinti, kad žiniasklaida skelbtų tik patikrintą, visapusišką ir adekvačią informaciją ir nedelsiant nutrauktų panikos skleidimą.

Asmenų, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymą, atleidimas nuo GPM (1)

Klemensas. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas, VMI prie LR Finansų ministerijos

Dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 (force majeure) absoliuti dauguma asmenų, kurie vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, nuo karantino pradžios 2020-03-16 (arba ir anksčiau) neteko iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų. Veikla apskritai nevykdoma arba jos vykdymas yra labai apribotas. Be to, labai didelė tikimybė, kad karantinas bus pratęstas ilgiau nei iki kovo 30 d. Pažiūrint į tai, kas išvardyta pirmiau, peticija siekiama siūlyti atsakingiems valstybinės valdžios subjektams apsvarstyti galimybę tam tikra procentine dalimi sumažinti individualią veiklą vykdančių asmenų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumą, kurią jie privalo sumokėti deklaruodami pajamas už 2019 m. Pažymėtina, kad tai visiškai neliečia mokamų PSD ir VSD mokesčių.

Dėl Stumbrę nušovusio Utenos raj. savivaldybės tarybos nario Jono Slapšinsko atleidimo iš pareigų (74)

Gitana. Adresuota: Utenos rajono savivaldybė; LR Vyriausybė

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į pastaruosius įvykius, kuomet Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Slapšinskas medžioklės metu nušovė Lietuvos Raudonosios knygos gyvūną - Stumbrę, REIKALAUJAME ATLEISTI Joną Slapšinską iš tarybos nario pareigų. "„Valstiečiui“ Jonui Slapšinskui išstojus ir paaiškinus, kaip jis šovė į šerną, bet nušovė stumbrą, pasidarė aišku: Lietuvos miškuose labai nesaugu. Jei medžiotas nesusiturėjęs šauna į bet kokį judantį objektą, į mišką geriau neiti. Neiti į mišką geriau todėl, kad tik laiko klausimas, kada žmogus bus supainiotas su stirna, elniu, ar kokiu briedžiu. Žmonių laikomus naminius gyvūnus – kates ir šunis – medžiotojai jau seniai painioja su zuikiais, lapėmis, barsukais ir vilkais. Tokie pasiaiškinimai iš medžiotojų lūpų jau mažai ką gali nustebinti. Tai – liūdna realybė. Liūdna realybė ir tai, kad medžiotojas negali atskirti stumbro ir šerno. Negalima sakyti, kad visi medžiotojai tokie, bet „valstietis“ Jonas kaip tik toks. Jis pats taip sakė, paklaustas, kodėl nušovė Lietuvoje saugomą ir į Raudonąją knygą įtrauktą stumbrą. „Aš dalyvavau oficialioje medžioklėje – varyminėje. Ir man išbėgo didelis būrys šernų. Tarp šernų buvo ir ta patelė. Ji pakankamai toli buvo ir aš jos neįžvelgiau. Aš jos nebūčiau medžiojęs. Nemačiau jos – tai mano žmogiškoji klaida”, - savo versiją pateikė medžiotojas." (Delfi straipsnio ištrauka) Stumbrų medžioklė Lietuvoje yra uždrausta. Šie gyvūnai yra saugomi. Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis. Manome, jog tarybos narys, nušovęs saugomą Raudonosios knygos gyvūną ir pasiteisinęs, jog sumaišė jį su kitu gyvūnų (kai tuo tarpu, Lietuvoje yra draudžiama šauti neįsitikinus koks tai gyvūnas) yra neadekvatus ir neatsakingas, negalintis užimti svarbių pareigų bei priiminėti svarbių savivaldybei sprendimų. Jis sukelia pavojų ne tik miško, bet ir savivaldybės gyventojams. Bauda ir medžioklės licencijos suspendavimas nėra pakankama bausmė ir neapsaugo nuo galimų tolesnių neapgalvotų veiksmų.

Išsaugokime vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS" (195)

Panevėžio. Adresuota: LR Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė

Mes, pasirašę šią peticiją "Išsaugokime vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS", reikalaujame išsaugoti vaikų poilsio stovyklą „Trimitas“ (Panevėžio raj., Vingio g.5 Bygailiai) nuo nepamatuotų reformų ir išsaugoti šį turtą vaikų poilsiui. Stovyklos pagrindinė misija yra Vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, visapusišką dalyvavimą kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime užtikrinimas, kuriuos reglamentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, šalies įstatymai, kitos teisės aktų normos. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymas numato, kad Valstybės ir vietos savivaldos institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo klubus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo lengvatomis. Šių įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir buvo stovyklos "TRIMITAS pagrindiniai uždaviniai. Todėl reikalaujame išsaugoti vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS".

EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI

Šimonių. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentas,

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius el. paštas: [email protected] Aplinkos ministerijai A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius el. paštas: [email protected] Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius Lietuvos Respublikos Prezidentui S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI Vilnius, 2019 10 25 Mes, eisenos „Girios ateina į Vilnių“ dalyviai, esame įskaudinti dėl Valstybės politikoje įsigalėjusio vartotojiško ir trumparegiško siekio kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų juos kertant netgi tose teritorijose, kuriose valstybė įsipareigojo saugoti gamtą. Toks dabartinės politikos požiūris į Lietuvos gamtą kardinaliai prieštarauja lietuvio pasaulėjautai bei mūsų protėvių tradicijoms. Kartu su giriomis kertamos ir mūsų šaknys. Lietuvos visuomenei girios yra neįkainojama vertybė — mūsų sveikatos, kultūrinės tapatybės ir išlikimo pamatas. Gyvename pasaulio ekologinės ir klimato krizės laiku, kai dar išlikusių gamtos turtų apsauga tampa gyvybiškai svarbi visų mūsų bendrai ateičiai. Mes, visuomenė, nebesitaikysime su mūsų girių niokojimu ir ginsime savo gamtą. Todėl nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei Jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą. Lietuva yra įsteigusi saugomas teritorijas, kurių paskirtis – saugoti ir puoselėti gamtos ir kultūros paveldą. Tačiau saugomose teritorijose miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų. Priešingai, jie yra intensyviai kertami, pažeidžiant trapias ekosistemas ir darkant kraštovaizdį. Taip yra paminami Lietuvos visuomenės lūkesčiai, kad Lietuvos saugomose teritorijose turi būti saugoma gamta, kartu su teritorijoje plytinčiais miškų masyvais. Šiuo pagrindu reikalaujame nedelsiant imtis šių veiksmų: 1. Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių” direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą. Šiandien vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir kirtimai galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miškų ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose. 2. Inicijuoti Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, kad saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos. Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti kirtimus saugomų teritorijų miškuose. Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu. 3. Visose saugomose teritorijose negyvą medieną palikti miške. Vykdant sanitarinius miško kirtimus, negyvoji mediena be pagrindo yra šalinama iš miško masyvo, nors sanitariniu požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau ši negyva mediena yra gyvybiškai svarbi apie dviem trečdaliams visos miško ekosistemos rūšių, kurios gyvena, veisiasi, maitinasi šioje medienoje, skaidydamos ją, taip pradėdamos naują gyvybės ciklo ratą. Miško ūkio specialistai ir juos palaikantys valdžios atstovai vadovaudamiesi miško ūkio valdymo principais reikalauja naikinti kinivarpas matydami jas tik kaip kenkėją. Toks vienpusiškas požiūris yra siauras ir kenksmingas. Kiekviena gyvybės forma būdama natūralioje ekologinėje nišoje turi savo prasmingą vaidmenį užtikrinant ekosistemų stabilumą. 4. Baigti formuoti saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį išlikusių gamtai vertingų vietovių apsaugą. Nors Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacija baigta 2014 metais, tačiau „Natura 2000” tinklas vis dar nėra galutinai suformuotas, ir daugelis išlikusių vertingų teritorijų vis dar nėra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą. Neturėdamos apsaugos statuso jos gali būti prarastos negrįžtamai. 5. Praėjo keli mėnesiai nuo didelės dalies visuomenės (peticiją pasirašę apie 15 000 asmenų) išreikšto reikalavimo baigti įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą vienoje vertingiausių Lietuvos sengirių. Laikas eina, aplinkos ministras K. Mažeika imituoja veiklą, o Punios šile ir toliau vykdomi kirtimai. Reikalaujame nedelsiant stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą. Ši sengirė yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią žaloja bet kokie kirtimai trikdydami natūralius gamtos procesus. Saugomose teritorijose turi būti vadovaujamasi gamtosaugos, o ne ūkininkavimo miškuose principais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką ir reikalavimus, konstatuojame, kad Lietuvos miškai naudojami paminant visuomenės interesus. Miškui užaugti reikia ne vieno dešimtmečio, o sengirei —šimtmečių. Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė. Raginame visas politines jėgas pasirašyti nacionalinį susitarimą ir įtvirtinti nacionalinę ilgalaikę miškų strategiją, atitinkančią visuomenės lūkesčius! Eisenoje „Girios ateina į Vilnių“, vykusioje 2019 m. spalio 25 d., dalyvavo 300 žmonių. Pasirašo: Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicija Rita Grinienė, Baltijos aplinkos forumas Justina Anglickytė, Fridays for Future Vilnius Martynas Švėgžda von Bekker Išsaugokime Šimonių girią iniciatyvinė gupė Andrejus Gaidamavičius, Labanoro klubo prezidentas Simona Vaitkutė "Miško festivalis" 

Išsaugokime Zuikio daržo bendruomenės namelius Nidoje (3143)

Zuikio. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentas, LR vyriausybė, Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos kultūros paveldo departamentas, Europos parlamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, Nacionalinei žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Ne

Dėl laikinos statybos namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A, 7B, 7C, 7D, 7E, Neringa išsaugojimo – nuomos sutarties pratęsimo ir rašto “Reikalavimas dėl prekybos kioskų prie Nidos pliažo, Neringoje pašalinimo’ panaikinimo Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalius kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, kurių likimui šiuo metu grėsmę kelia Neringos savivaldybės administracijos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2015-08-24 Neringos savivaldybės administracija pateikė reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo. 2019-07-12 Neringos savivaldybės administracija pateikė pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje (toliau – Reikalavimas), kuriuo reikalauja iki 2019-10-30 nugriauti visus prekybos kioskus stovinčius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa. Tokio Neringos savivaldybės administracijos reikalavimo įvykdymas pasmerktų Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelius išnykimui, būtų sunaikinta didelė Nidos gyvenvietės ir Neringos miesto kultūros dalis, kurią ši bendruomenė puoselėja jau ilgą laiką. Negana to, šiai bendruomenei nėra jokios alternatyvos, kur ji galėtų perkelti savo veiklą Nidos gyvenvietėje, todėl jeigu Reikalavime dėstomi įpareigojimai būtų įvykdyti, be abejonės - Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa namelių nugriovimas, reikštų pabaigą unikaliam kultūriniam reiškiniui tiek Neringos mieste, tiek ir visoje Lietuvoje. „Zuikio Daržas”, „Zenta”, „Sehr Schön”, „Neila Nilow” yra veiklą vykdantys subjektai, kurie sudaro Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelių bendruomenę – tai kultūringo laisvalaikio, unikalių pramogų ir edukacijų kūrėjų susibūrimas, užaugęs unikaliame Kuršių Nerijos gamtos bei autentiškos architektūros prieglobstyje. Per šešias vasaras iš vienos kavinukės centriniame Nidos pliaže, ši vieta tapo išskirtine ne tik Neringos krašte, bet ir šalies mastu. Iš vietoje vykdomos kavinių veiklos pelno (tik sezono metu) iki 2018-ųjų vasaros galo suorganizuota daugiau nei 160 nemokamų muzikinių, vizualinių, sportinių, savanorystės, draugiškų aplinkai ir vaikams, mados, kino ir fotografijos renginių. 2019-ųjų vasarą Neringos kurortui ir jo lankytojams suorganizuota daugiau nei 60 skirtingų nemokamų renginių, užsiėmimų ir veiklų. Šiais metais sezono programą papildė “Kino Pavasario” seansai, 7 savaitės sporto užsiėmimų, poezijos ir pokalbių vakarai, vaikų dienos stovykla ir edukacinės veiklos “Zuikių Vasara”, 17 gyvo garso koncertų ir dar daugiau vizualinių menų bei šviesos instaliacijų. Bendruomenė gerbia ir sąmoningai elgiasi savo gamtos namuose. Ši Bendruomenė pirmoji Kuršių Nerijos Nacionaliniam parkui pateikė idėją ir ją įgyvendino atsisakant vienkartinio plastiko bokalų Neringoje ir nenaudojo vienkartinių šiaudelių. Taip pat, kiekvienais metais bendruomenė kviečia savanorius atvykti į Neringą ir prisidėti prie aplinkos tvarkymo akcijų. Mūsų lankytojas - linksmas, taikus ir sąmoningas, jį supančios aplinkos atžvilgiu. Per 6 metus neturėjome nei vieno nemalonaus ar grėsmę saugumui keliančio incidento. Namelių išsaugojimą palaiko daugelis muzikantų, garsių menininkų, visuomenės veikėjų (Audrius Bružas, Erica Jennings, Laurynas Šarkinas, Justė Starinskaitė, Agnė Grigaliūnienė, Giedrius Nakas, Evaldas Šemetulskis, Marius Čižauskas, Justė Arlauskaitė - Jazzu, Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius, Edmundas Jakilaitis ir daugelis kitų) ir tiesiog atvykstančių poilsiauti šeimų, leidžiančių didžiąją laiko dalį būtent šioje vietoje. Kurorto ir aprašomo miško miestelio lankytojų nuomone, nameliai ir aplink juos vykstantis reiškinys, jau yra tapęs Nidos gyvenvietės ir viso Neringos miesto simboliu ir lankytina vieta, tokia kaip Saulės Laikrodis, Tomo Mano namelis ar Parnidžio Kopa. Nestandartinės dekoracijos, lauko baldai ir daugelis ūkio objektų yra sukurti ir pagaminti pačių darbuotojų, atvykstančių menininkų ir savanorių; daiktai perdirbti arba prikelti antram gyvenimui, organiškai derantys prie unikalių namelių ansamblio. Prigimtinė Baltų krašto architektūra ir unikalus Lietuvos gamtos stebuklas, Zuikio daržo kūrėjus natūraliai įkvepia ir įpareigoja skatinti pasaulio kultūrų neo-tautinius, prigimtinius bei gamtos motyvus muzikoje, vizualiame mene ir bendroje aplinkoje; čia žadinti laisvą ir platų mąstymą, pramogaujant ar dalyvaujant bendruomenės veiklose. Taip pat, surasti ir parodyti scenai jaunus Lietuvos muzikantus, menininkus ir jų kūrybą, pakviesti atlikėjus iš užsienio, supažindinti juos su mūsų pajūrio unikalumu ir bendruomenės kuriamais naujais konceptais sintezėje su gamta. Anot architekto Ričardo Krištapavičiaus namukai buvo projektuojami su idėja ir vizija tapti Nidos kraštovaizdžio, reljefo, auros ir energijos dalimi. Namelių architektūrinio ansamblio ir mūsų kūrybinės veiklos dueto dėka ši vieta tampa išskirtine ir abu elementai turėtų būti išsaugoti ir palikti bendruomenės, Nidos gyventojų bei poilsiautojų globai. Svarbu paminėti ir suprasti, kad šis reiškinys ir tokia aplinka kiekvienais metais tobulėja, auga ir yra gyva, kintanti, skirtingai nei dažniausiai kurortuose statomi objektai skirti poilsiautojų apgyvendinimui ar tiesiog komercinei veiklai vykdyti. Pagalvokime kokią kultūrinę pasiūlą, gyvastį ir vertę turės Neringa - 2021 metų Lietuvos kultūros sostinė? Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainojamą Neringos miesto kultūros vertybę – kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai prašome LR Prezidentą, LR Vyriausybę, Europos parlamentą, Neringos savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybą: 1. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2015-08-24 reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo; 2. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2019-07-12 pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje; 3. Suformuoti žemės sklypą adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa; 4. Pratęsti namelių, adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, eksploatacijos terminą; 5. Sudaryti nuomos sutartis su namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa savininkais.

APGINKIM DIDVYRIO KAZIO ŠKIRPOS ALĖJĄ NUO PERVADINIMO ISTORINĖJE LIETUVOS SOSTINĖJE - VILNIUJE (468)

Astra. Adresuota: Vilniaus savivaldybės taryba, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas

Vilniaus savivaldybės taryba 2019-07-10 Renaldo Vaisbrodo, tarybos nario ir kartu LŽB (Lietuvos žydų bendruomenės) atsakingojo direktoriaus teikimu, svarstė ir balsavo, kad LAF (Lietuvių aktyvistų fronto) vienas iš įkūrėjų ir vadovas, pulkininkas Kazys Škirpa, net nebūdamas Lietuvoje, „GALIMAI“ prisidėjo prie Lietuvos žydų holokausto, todėl būtina PERVADINTI K. ŠKIRPOS VARDO ALĖJĄ į „Trispalvės“ alėją. Meras R. Šimašius tam pritarė, tildė oponuojančius, o jo margaspalvės „Laivės“ partijos nariai visaip tyčiojosi iš Lietuvos Didvyrio, pavadindami net „...mirusio šuns tampymu po asfaltą“ - žodžiai „Laisvės“ partijos nario Vaidoto Ilgiaus). Primename, kad Rusija tęsia šmeižto ir neigimo politiką prieš Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimo reikšmę tolesniam Partizaniniam karui su SSSR bolševikais okupantais. ir teigia, kad Lietuva savo noru įstojo Į Sovietų Sąjungą. Šiemet net saliutus „išvaduotam“ Vilniui, Kaunui Maskvoje organizuoja (Estija dėl Talino „išvadavimo“ būsimų saliutų įteikė Rusijos ambasadoriui NOTĄ, o Lietuva???) Šią Rusijos šmeižto politiką remia ir Vilniaus savivaldybės tarybos pusė narių, ir LŽB vadovai. Tai - specialus Lietuvos žmonių supriešinimas ir antisemitizmo kurstymas, nes Lietuvos diplomatas, pulkininkas ir LAF NEPRISIDĖJO prie Vokiečių fašistų vykdyto holokausto visoje Europoje. Lietuviai kaip įmanydami gelbėjo žydus nuo sušaudymų. PRIMENAME, KAD: - #Škirpa pirmasis LK savanoris; - kad jo būrys pirmąsyk iškėlė Lietuvos trispalvę Gedimino bokšte; - kad buvo Seimo narys; - tapęs diplomatu gynė Lietuvos interesus daugiau nei leido tuometinės geopolitinės aplinkybės; - vienas iš LAF vadovų, pakėlusių 1941 birželio sukilimą; - liko iki pat gyvenimo galo tikinčiu Lietuvos valstybės idėja; - kad K.Škirpos alėjos Vilnelės pakrantės 1941 birželio sukilimo metu buvo aršių mūšių vietos, gėdingo sovietų pralaimėjimo liudininkės. ŠIŲ METŲ LIEPOS 24 DIENĄ. Vilniaus savivaldybės taryba PRIIMS SPRENDIMĄ NAIKINTI KAZIO ŠKIRPOS ATMINIMO ĮAMŽINIMĄ, Jie dar motyvuoja, kad savivaldybės peticiją šiuo klausimu pasirašė 600 Vilniaus piliečių. PRAŠAU VISŲ GEROS VALIOS VILNIAUS IR VISOS LIETUVOS ŽMONIŲ: IKI LIEPOS 24 D. PASIRAŠYTIKITE ŠIĄ PETICIJĄ IR PASAKYKIME VILNIAUS TARYBOS NARIAMS, KAD NUSTOTŲ NEIGTI SOVIETŲ OKUPACIJĄ , NUSTOTŲ NEIGTI LABAI SVARBIĄ VISŲ LIETUVOS DIPLOMATŲ ĮSTEIGTOS LAF REIKŠMĘ KOVOMS PRIEŠ SSSR OKUPACIJĄ, NUSTOTŲ NEIGTI KAZIO ŠKIRPOS 1941 m. BIRŽELIO SUKILIMO SVARBĄ LIETUVOS ŽMONIŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE!!! PASIRAŠYKIME NE ŠIMTAIS, BET TŪKSTANČIAIS PARAŠŲ APGINKIM BANDOMĄ KLASTOTI GARBINGĄ LIETUVOS KOVŲ PRIEŠ SSSR OKUPACIJĄ ISTORIJĄ! AČIŪ, BRANGŪS LIETUVOS ŽMONĖS!

PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! (1136)

Asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai, LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei

PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! “Lietuviai nuo seno žinojo, kad negalima su kirviu eiti į mišką vasarą – tik po Trijų karalių. Panašios tradicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvoje – niekas nekirto miško vasarą.” "Tai, kas dabar vyksta miškuose, prilygsta, kaip vaizdžiai palygino aktorius Rolandas Kazlas, nėščios moters spardymui. Juk galiojančiose miškų kirtimo taisyklėse leidžiama visiška savivalė tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – jie kertami pavasarį ir vasarą, kai čia tarpsta gyvybė: peri gausybė paukščių, žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai, – pastebėjo ornitologas, gamtos mokslų daktaras, judėjimo “Už Gamtą” vadovas A.Knystautas. – Ir visa tai vyksta tokiais tempais, kokių mūsų maža valstybė negalės ilgai išlaikyti. Iš esmės – tai gamtos genocidas." LEISKIME PAUKŠČIAMS GYVENTI! Mes piliečiai esame labai susirūpinę tuo, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai neužtikrina paukščių, jų lizdų ir palikuonių apsaugos. Vegetacijos periodu (pavasarį ir vasarą) miestuose ir miškuose vykdomų kirtimų metu paukščiai yra žudomi, naikinami jų lizdai ir kiaušiniai, sutrikdoma palikuonių tasa. Toks paukščių, kaip ir kitų Gyvybės formų naikinimas nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pastaruoju metu situacija yra tokia bloga, kad paukščių perėjimo metu miškai kertami ne tik dieną, bet ir naktį, kas kelia grėsmę ne tik jaunikliams, bet ir suaugusiems paukščiams. Yra rūšių, kurios pradeda perėti ir vasario mėnesį, uoksiniai paukščiai peri ankstyvą pavasarį, pavyzdžiui pelėdos, o plėšrieji paukščiai ir daugelis kitų paukščių bei gyvūnų rūšių rūpinasi jaunikliais iki vasaros pabaigos, kai kurie paukščiai veda dvi vadas. Nuo kovo 15d. iki rugpjūčio 15d. - privalo būti paskelbtas RAMYBĖS LAIKAS GAMTOJE, kai nei medžiojama, nei kertama, užtikrinant galiojimą VISUOSE valstybiniuose ūkiniuose ir privačiuose miškuose bei miestuose. ES direktyvose numatoma, jog Gamtosauga yra visų šalių prioritetas ir atsakomybė, jokie ekonominiai ir verslo interesai negali būti aukščiau už Gyvybės ir jos sveiko ciklo išsaugojimo svarbą. Mes, visuomenė, esame šio Gyvybės tinklo ir ciklo dalis - viskas susiję ir veikia vienas kitą, todėl tokia veikla negali būti grįsta mažų grupių, išimtinai verslo interesais. Tai siauras ir trumparegiškas požiūris - mūsų ir ateities kartų gerbūvis ir sveikata priklauso nuo aplinkos sveikatos ir gyvybės įvairovės. Visuose (valstybiniuose ir privačiuose) miškuose, bei miestuose perintys paukščiai ir kitos gyvybės rūšys yra valstybės turtas, tai yra mūsų visų nuosavybė, mūsų džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė, todėl reikalaujame atsakingo ir jautraus požiūrio, moralės ir pagarbos Gyvybei. Šis išvešėjęs, aktyvaus Gyvybės ciklo (atgijimas, atsinaujinimas) metu praktikuojamas žudymas atspindi tam tikrą šalies vertybinių principų stagnaciją ir degradaciją - tai siunčia atitinkamą signalą vaikams, paaugliams, jaunimui, kad gyvybė (šiuo atveju paukščiai, gyvūnai) yra tik vartojimo objektas, daiktas, kurį galima naikinti, parduoti, kankinti. Tai yra atviras mirties, agresijos kultūros garbinimas - tokia moraliniu ir ekologiniu požiūriu žalinga praktika valstybiniu mastu negali būti nei toleruojama, nei praktikuojama. Miškų ir želdynų kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu, yra tyčinis paukščių naikinimas, kuris draudžiamas pagal ES paukščių direktyvą, o beveik visos Lietuvoje gyvenančios rūšys į ją patenka. Taip pat, paukščių apsaugą numato šie LR įstatymai: Želdynų įstatymas: 3 Straipsnis 3. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas: 15 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga 1. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: 1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; 2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; 4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę; Konstitucija 54 str. „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Konstitucija 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“ Mažėjant Lietuvos laukinių gyvūnų gausai, papildomų paukščių apsaugos priemonių poreikis yra visiškai pagrįstas. Kirtimo laikotarpis miškuose nustatomas miškų kirtimo taisyklėse, kurį tvirtina ministras, dėl kirtimų miesto želdynuose - taip pat ministro įsakymu turi būti pakeistas tvarkos aprašas. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį, skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos Gamtos Gyvybės apsaugos problemą. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti kirtimus miestuose, visuose valstybiniuose ir privačiuose miškuose paukščių perėjimo ir veisimosi metu - nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos. #SOS #GyvoŽalio #StopKirtimai #PaukščiaiPeri #GyvybėsApsauga #PagarbaGyvybei #NekirskMedžioBroli #GyvybėVertybė #PabuskLietuva #LietuvaGyvybėsKultūra #PabuskLietuva Pavasarinis perėjimas – paukščių skerdynių metas Lietuvos miestuose ir miškuose? Plungė, Panevėžys, Šiauliai (FOTO, VIDEO) Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/pavasarinis-perejimas-pauksciu-skerdyniu-metas-lietuvos-miestuose-ir-miskuose-plunge-panevezys-siauliai-foto-video/