Peticija dėl Nacionalinio transliuotojo statuso panaikinimo LRT

Marius Kundrotas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Prašome Lietuvos Respublikos valdžios institucijas panaikinti Nacionalinio transliuotojo statusą privatiems liberaliosios ideologinės srovės interesams atstovaujančiai įmonei "Lietuvos radijas ir televizija", įskaitant jos išlaikymo iš mokesčių mokėtojų lėšų nutraukimą. Neužtikrinanti nuomonių įvairovės, dominuojama liberaliosios nuomonės, palaikomos tik mažumos Lietuvos piliečių, LGBT šeimas ir prekybą vaikais propaguojanti LRT turėtų gauti statusą, prilygstantį kitų privačių žiniasklaidos įmonių statusui. Neverskime piliečių savo pinigais remti to, kas prieštarauja jų pažiūroms ir vertybėms.

EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentas,

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius el. paštas: [email protected] Aplinkos ministerijai A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius el. paštas: [email protected] Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius Lietuvos Respublikos Prezidentui S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI Vilnius, 2019 10 25 Mes, eisenos „Girios ateina į Vilnių“ dalyviai, esame įskaudinti dėl Valstybės politikoje įsigalėjusio vartotojiško ir trumparegiško siekio kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų juos kertant netgi tose teritorijose, kuriose valstybė įsipareigojo saugoti gamtą. Toks dabartinės politikos požiūris į Lietuvos gamtą kardinaliai prieštarauja lietuvio pasaulėjautai bei mūsų protėvių tradicijoms. Kartu su giriomis kertamos ir mūsų šaknys. Lietuvos visuomenei girios yra neįkainojama vertybė — mūsų sveikatos, kultūrinės tapatybės ir išlikimo pamatas. Gyvename pasaulio ekologinės ir klimato krizės laiku, kai dar išlikusių gamtos turtų apsauga tampa gyvybiškai svarbi visų mūsų bendrai ateičiai. Mes, visuomenė, nebesitaikysime su mūsų girių niokojimu ir ginsime savo gamtą. Todėl nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei Jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą. Lietuva yra įsteigusi saugomas teritorijas, kurių paskirtis – saugoti ir puoselėti gamtos ir kultūros paveldą. Tačiau saugomose teritorijose miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų. Priešingai, jie yra intensyviai kertami, pažeidžiant trapias ekosistemas ir darkant kraštovaizdį. Taip yra paminami Lietuvos visuomenės lūkesčiai, kad Lietuvos saugomose teritorijose turi būti saugoma gamta, kartu su teritorijoje plytinčiais miškų masyvais. Šiuo pagrindu reikalaujame nedelsiant imtis šių veiksmų: 1. Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių” direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą. Šiandien vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir kirtimai galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miškų ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose. 2. Inicijuoti Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, kad saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos. Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti kirtimus saugomų teritorijų miškuose. Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu. 3. Visose saugomose teritorijose negyvą medieną palikti miške. Vykdant sanitarinius miško kirtimus, negyvoji mediena be pagrindo yra šalinama iš miško masyvo, nors sanitariniu požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau ši negyva mediena yra gyvybiškai svarbi apie dviem trečdaliams visos miško ekosistemos rūšių, kurios gyvena, veisiasi, maitinasi šioje medienoje, skaidydamos ją, taip pradėdamos naują gyvybės ciklo ratą. Miško ūkio specialistai ir juos palaikantys valdžios atstovai vadovaudamiesi miško ūkio valdymo principais reikalauja naikinti kinivarpas matydami jas tik kaip kenkėją. Toks vienpusiškas požiūris yra siauras ir kenksmingas. Kiekviena gyvybės forma būdama natūralioje ekologinėje nišoje turi savo prasmingą vaidmenį užtikrinant ekosistemų stabilumą. 4. Baigti formuoti saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį išlikusių gamtai vertingų vietovių apsaugą. Nors Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacija baigta 2014 metais, tačiau „Natura 2000” tinklas vis dar nėra galutinai suformuotas, ir daugelis išlikusių vertingų teritorijų vis dar nėra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą. Neturėdamos apsaugos statuso jos gali būti prarastos negrįžtamai. 5. Praėjo keli mėnesiai nuo didelės dalies visuomenės (peticiją pasirašę apie 15 000 asmenų) išreikšto reikalavimo baigti įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą vienoje vertingiausių Lietuvos sengirių. Laikas eina, aplinkos ministras K. Mažeika imituoja veiklą, o Punios šile ir toliau vykdomi kirtimai. Reikalaujame nedelsiant stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą. Ši sengirė yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią žaloja bet kokie kirtimai trikdydami natūralius gamtos procesus. Saugomose teritorijose turi būti vadovaujamasi gamtosaugos, o ne ūkininkavimo miškuose principais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką ir reikalavimus, konstatuojame, kad Lietuvos miškai naudojami paminant visuomenės interesus. Miškui užaugti reikia ne vieno dešimtmečio, o sengirei —šimtmečių. Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė. Raginame visas politines jėgas pasirašyti nacionalinį susitarimą ir įtvirtinti nacionalinę ilgalaikę miškų strategiją, atitinkančią visuomenės lūkesčius! Eisenoje „Girios ateina į Vilnių“, vykusioje 2019 m. spalio 25 d., dalyvavo 300 žmonių. Pasirašo: Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicija Rita Grinienė, Baltijos aplinkos forumas Justina Anglickytė, Fridays for Future Vilnius Martynas Švėgžda von Bekker Išsaugokime Šimonių girią iniciatyvinė gupė Andrejus Gaidamavičius, Labanoro klubo prezidentas Simona Vaitkutė "Miško festivalis" 

Dėl Sveikatos Ministro A.Verygos atstatydinimo

R.Miškinis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Sveikatos Ministras Aurelijus Veryga visą kadenciją įrodinėja savo nekompetenciją. Jo dėka Lietuvos sveikatos sistema pradėjo tarnauti ne gyventojams, o laidojimo namams. Jo rūpesčiu privalomas sveikatos draudimas tapo visiškai bevertis, kadangi net norint patekti į ligoninę reikia arba laukti mėnesį ar daugiau, arba mokėti iš asmeninių lėšų. Fiasko su kompensuojamais vaistais jau kainavo pacientams ir jų šeimos nariams daugiau nei valstybė sutaupė. Paskutinis jo ne-kompetencijos įrodymas yra pasakymas, jog jei alytiškiai prisikvėpavo tik smulkiųjų dalelių padangų gaisro metu, tai nieko tokio. Tyrimais įrodyta, jog nėra nekenksmingos smulkiųjų dalelių dozės. Tiek KD10, tiek KD2.5 dalelės nusėda plaučiuose, iš jų nepasišalina, juose kaupiasi. KD2.5 36% didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Pasauliniu mastu, KD2.5 aktyviai prisidėjo prie 4.1 milijono mirčių. Užteks jau tos dezinformacijos ir kenkimo gyventojų sveikatai.

Jeigu jums nereikia mūsų, tai mums nereikia jūsų.

Egidijus Egis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos seimas

Pastarųjų dienų įvykiai Alytuje parodė, kad ištikus didelei nelaimei, savivaldybės paliekamos su ja tvarkytis vienos. Iš centrinės valdžios pagalbos arba jokios arba ji minimali. Ministrai ar kiti politikai atvažiuoja tik gražiai pakalbėti, prieš žiniasklaidą pasirodyti, gaisrininkus patrukdyti, o paskui išvažiuoja ir pamiršta ką žadėjo. Tiesiog ciniškas ministrės Tamašunienės požiūris ir komentarai išsakyti 2019.10.21 laidoje "Info diena", kai visa atsakomybė už avarijos likvidavimą bandoma permesti ant Alytaus mero ir ekstremalių situacijų komisijos. Žodžiai, kad Alytaus meras pradeda padrikai dirbti, kalbėjimas apie kažkokias instrukcijas ar popierizmą, sutartis ir pan., peržengia visas cinizmo ribas. Kadangi, nėra jokių šansų, kad šios "profesionalų" vyriausybės "profesionali" vidaus reikalų ministrė prisiims atsakomybę už savo žodžius bei veiksmus (o tiksliau - nieko neveikimą) ir atsistatydins, todėl mes, alytiškiai ir kiti dzūkai, reikalaujame visiškos autonomijos nuo centrinės Lietuvos valdžios. Ši nelaimė parodė, kad mes, alytiškiai, turime puikų merą, kuris tikrai puikiai sugebėjo suvaldyti situaciją, taip pat kad mes, dzūkai, ištikus nelaimei galime susitelkti ir būti kaip vienas kumštis, todėl mes galime tvarkytis patys ir jokia centrinė Lietuvos valdžia mums nereikalinga. Todėl garsiai skelbiame: JEIGU JUMS NEREIKIA MŪSŲ, TAI MUMS NEREIKIA JŪSŲ!!!

Dėl VRM ministrės atsistatydinimo.

J. Ambrasienė. Adresuota: Prezidentas

Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę katastrofos šeštą dieną, vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė. Taip pat nuolat viešai akivaizdžiai skleidė dezinformaciją, tikindama, kad pagalba nuolat teikiama, techinka siunčiama, oras neužteršas, nors realiai buvo viskas atvirkščiai, visą laiką meras su komanda tvarkėsi patys. Nesuvokiama. Gyvename šalyje, kurioje nelaimės atveju esame palikti kapstytis patys. Kviečiame visos Lietuvos žmones solidarizuotis, mūsų šalyje su tokia vyriausybe labai nesaugu. Šįkart tokios didelės ekologinės nelaimės atveju likimo valiai paliktas Alytus, rytoj gal tai bus Jūsų miestas. Vienykimės!!! Daugiau info apie REALIĄ padėtį nelaimės metu: https://m.facebook.com/Cesiulis/?tsid=0.7356835603533456&source=result

Suteikti Ignui Brazdeikui Lietuvos pilietybė

Aurimas Kambera. Adresuota: Lietuvos prezidentas

Ignas Brazdeikis gimė Kaune ir turi būti lietuvis Jis padėtu Lietuvos Krepšinio rinktinej nes jis žaidžia NBA

Išsaugokime Zuikio daržo bendruomenės namelius Nidoje

Zuikio daržo bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentas, LR vyriausybė, Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos kultūros paveldo departamentas, Europos parlamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, Nacionalinei žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Ne

Dėl laikinos statybos namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A, 7B, 7C, 7D, 7E, Neringa išsaugojimo – nuomos sutarties pratęsimo ir rašto “Reikalavimas dėl prekybos kioskų prie Nidos pliažo, Neringoje pašalinimo’ panaikinimo Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalius kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, kurių likimui šiuo metu grėsmę kelia Neringos savivaldybės administracijos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2015-08-24 Neringos savivaldybės administracija pateikė reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo. 2019-07-12 Neringos savivaldybės administracija pateikė pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje (toliau – Reikalavimas), kuriuo reikalauja iki 2019-10-30 nugriauti visus prekybos kioskus stovinčius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa. Tokio Neringos savivaldybės administracijos reikalavimo įvykdymas pasmerktų Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelius išnykimui, būtų sunaikinta didelė Nidos gyvenvietės ir Neringos miesto kultūros dalis, kurią ši bendruomenė puoselėja jau ilgą laiką. Negana to, šiai bendruomenei nėra jokios alternatyvos, kur ji galėtų perkelti savo veiklą Nidos gyvenvietėje, todėl jeigu Reikalavime dėstomi įpareigojimai būtų įvykdyti, be abejonės - Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa namelių nugriovimas, reikštų pabaigą unikaliam kultūriniam reiškiniui tiek Neringos mieste, tiek ir visoje Lietuvoje. „Zuikio Daržas”, „Zenta”, „Sehr Schön”, „Neila Nilow” yra veiklą vykdantys subjektai, kurie sudaro Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelių bendruomenę – tai kultūringo laisvalaikio, unikalių pramogų ir edukacijų kūrėjų susibūrimas, užaugęs unikaliame Kuršių Nerijos gamtos bei autentiškos architektūros prieglobstyje. Per šešias vasaras iš vienos kavinukės centriniame Nidos pliaže, ši vieta tapo išskirtine ne tik Neringos krašte, bet ir šalies mastu. Iš vietoje vykdomos kavinių veiklos pelno (tik sezono metu) iki 2018-ųjų vasaros galo suorganizuota daugiau nei 160 nemokamų muzikinių, vizualinių, sportinių, savanorystės, draugiškų aplinkai ir vaikams, mados, kino ir fotografijos renginių. 2019-ųjų vasarą Neringos kurortui ir jo lankytojams suorganizuota daugiau nei 60 skirtingų nemokamų renginių, užsiėmimų ir veiklų. Šiais metais sezono programą papildė “Kino Pavasario” seansai, 7 savaitės sporto užsiėmimų, poezijos ir pokalbių vakarai, vaikų dienos stovykla ir edukacinės veiklos “Zuikių Vasara”, 17 gyvo garso koncertų ir dar daugiau vizualinių menų bei šviesos instaliacijų. Bendruomenė gerbia ir sąmoningai elgiasi savo gamtos namuose. Ši Bendruomenė pirmoji Kuršių Nerijos Nacionaliniam parkui pateikė idėją ir ją įgyvendino atsisakant vienkartinio plastiko bokalų Neringoje ir nenaudojo vienkartinių šiaudelių. Taip pat, kiekvienais metais bendruomenė kviečia savanorius atvykti į Neringą ir prisidėti prie aplinkos tvarkymo akcijų. Mūsų lankytojas - linksmas, taikus ir sąmoningas, jį supančios aplinkos atžvilgiu. Per 6 metus neturėjome nei vieno nemalonaus ar grėsmę saugumui keliančio incidento. Namelių išsaugojimą palaiko daugelis muzikantų, garsių menininkų, visuomenės veikėjų (Audrius Bružas, Erica Jennings, Laurynas Šarkinas, Justė Starinskaitė, Agnė Grigaliūnienė, Giedrius Nakas, Evaldas Šemetulskis, Marius Čižauskas, Justė Arlauskaitė - Jazzu, Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius, Edmundas Jakilaitis ir daugelis kitų) ir tiesiog atvykstančių poilsiauti šeimų, leidžiančių didžiąją laiko dalį būtent šioje vietoje. Kurorto ir aprašomo miško miestelio lankytojų nuomone, nameliai ir aplink juos vykstantis reiškinys, jau yra tapęs Nidos gyvenvietės ir viso Neringos miesto simboliu ir lankytina vieta, tokia kaip Saulės Laikrodis, Tomo Mano namelis ar Parnidžio Kopa. Nestandartinės dekoracijos, lauko baldai ir daugelis ūkio objektų yra sukurti ir pagaminti pačių darbuotojų, atvykstančių menininkų ir savanorių; daiktai perdirbti arba prikelti antram gyvenimui, organiškai derantys prie unikalių namelių ansamblio. Prigimtinė Baltų krašto architektūra ir unikalus Lietuvos gamtos stebuklas, Zuikio daržo kūrėjus natūraliai įkvepia ir įpareigoja skatinti pasaulio kultūrų neo-tautinius, prigimtinius bei gamtos motyvus muzikoje, vizualiame mene ir bendroje aplinkoje; čia žadinti laisvą ir platų mąstymą, pramogaujant ar dalyvaujant bendruomenės veiklose. Taip pat, surasti ir parodyti scenai jaunus Lietuvos muzikantus, menininkus ir jų kūrybą, pakviesti atlikėjus iš užsienio, supažindinti juos su mūsų pajūrio unikalumu ir bendruomenės kuriamais naujais konceptais sintezėje su gamta. Anot architekto Ričardo Krištapavičiaus namukai buvo projektuojami su idėja ir vizija tapti Nidos kraštovaizdžio, reljefo, auros ir energijos dalimi. Namelių architektūrinio ansamblio ir mūsų kūrybinės veiklos dueto dėka ši vieta tampa išskirtine ir abu elementai turėtų būti išsaugoti ir palikti bendruomenės, Nidos gyventojų bei poilsiautojų globai. Svarbu paminėti ir suprasti, kad šis reiškinys ir tokia aplinka kiekvienais metais tobulėja, auga ir yra gyva, kintanti, skirtingai nei dažniausiai kurortuose statomi objektai skirti poilsiautojų apgyvendinimui ar tiesiog komercinei veiklai vykdyti. Pagalvokime kokią kultūrinę pasiūlą, gyvastį ir vertę turės Neringa - 2021 metų Lietuvos kultūros sostinė? Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainojamą Neringos miesto kultūros vertybę – kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai prašome LR Prezidentą, LR Vyriausybę, Europos parlamentą, Neringos savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybą: 1. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2015-08-24 reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo; 2. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2019-07-12 pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje; 3. Suformuoti žemės sklypą adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa; 4. Pratęsti namelių, adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, eksploatacijos terminą; 5. Sudaryti nuomos sutartis su namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa savininkais.

Išsaugokime Šimonių girią

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė. Adresuota: LR Prezidentas, LR Ministras pirmininkas, LR Aplinkos ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Kultūros ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Anykščių rajono savivaldybės Meras, VMU, VSTT, Valstybinis miškotvarkos institutas

LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]

Mes, LIETUVOS PILIEČIAI, norime tiesioginio demokratinio valdymo-referendumų metodu. fo

B. Š. Soerensen. Adresuota: Lietuvos respublikos prezidentas, parlamentas

Mes gyvename taikioje 21 amžiaus Europoje, mokslo ir technologijų amžiuje. Lietuvoje yra daug piliečių turi aukštąjį išsilavinimą. Vidurinis išsilavinimas Lietuvoje yra paskelbtas privalomu.Visi Lietuvos piliečiai turi teisę mokytis nuotolinių- distanciniu būdu. Remiantis šiais faktais visi Lietuvos piliečiai yra pajėgūs spręsti visas valstybines problemas. Esame nepatenkinti dabartine daline demokratija, kai daugumos piliečių nuomonės nepaiso nei parlamentarai, nei prezidentas, kurie dažnai piktnaudžiauja savo teisėmis ir dėl to vis didėja daugumos Lietuvos piliečių emigracija, korupcija, nusikalstamumas, savižudybės, alkoholizmas, Lietuvos darbininkų atlyginimai, pensijos yra pačios mažiausios Europos sąjungoje, nors Lietuvoje yra 500 postkomunistinių milijonierių, kurių rankose susikaupia visi Lietuvos pinigai. MES, ŽEMIAU PASIRAŠIUSIEJI, MATOME VIENINTELĘ IŠEITĮ IŠ LIŪDNOS DABARTINĖS SITUACIJOS- IŠ DALINĖS DEMOKRATIJOS TURIME PEREITI PRIE TIESIOGINĖS DEMOKRATIJOS, KUR SPRENDŽIANT BET KOKIĄ PROBLEMĄ YRA SVARBUS KIEKVIENO , KONKRETAUS PILIEČIO BALSAS. MES SIŪLOME ADAPTUOTI ŠVEICARIJOS TIESIOGINĖS DEMOKRATIJOS VALDYMO FORMĄ , KURI REMIASI REFERENDUMAIS.

Algirdas Paleckis turi būti paleistas į laisvę arba pareikšri kaltinimai

Vytautas Jankauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos vyriausybė

Jau 9 mėnesius teisėsauga negali išgimdyti sprendimo dėl Algirdo Paleckio. Per tiek laiko jau būtų išnešiotas ir pagimdytas vaikas. Ar Lietuva yra teisinė valstybė, jeigu taip galima elgtis su žmogumi? Jei teisėsauga turėtų ką nors rimto prieš jį tai seniai jau būtų pasodinę. Akivaizdu, kad nieko neturi, bet jis kažką žino, kas galėjo pakenkti kandidatams į prezidentus, dėl to buvo uždarytas prieš prasidedant rinkiminei agitacijai. Kadangi dar nepaleistas, tai susiję ir su seimo rinkimais. Algirdas Paleckis yra puikiai žinomas kaip socialistas. Tuo tarpu jį kaltina šnipinėjimui Rusijai, kuri yra senokai jau ir labai netgi nebesocialistinė šalis. Kaip pats Algirdas spėjo pasakyti teismo salėje, kol buvo išvaryti žurnalistai "tai yra absurdas" Mes reikalaujame, kad šis absurdas liautųsi ir būtų gerbiamos žmogaus teisės. Paleckis yra politinis kalinys, jis turi būti nedelsiant paleistas!!! p.s. Atviras Algirdo Paleckio laiškas iš kalėjimo: „Represinių organų metodas – įkaitų paėmimas“ "Spaudoje rašyta, kad antrasis įtariamasis taip vadinamoje „šnipinėjimo“ byloje – verslininkas Deimantas Bertauskas – jau paleistas į laisvę. O juk byla ta pati, įtarimai tie patys. Peršasi išvada, kad D. Bertauskas galimai palūžo ir ėmė kolabruoti su organais. Jis „atidirbo“, matyt, ir jie paleido šį molį namo, prieš tai sulipdę iš jo, ką reikia. O gal jis nuo pat pradžių tebuvo saugumiečių įrankis? Taigi, vienas iš represinių organų metodų yra įkaitų paėmimas. Žmogų paima įkaitu, t. y. įkiša į kalėjimą – ir laukia, kad jis neištvers ir „prisipažins“. Tada gal ir kardomąją priemonę sušvelnins, kalėjimą pakeis namų areštu. O kaip lengviausia paimti įkaitą? Pateikus jam labai sunkų įtarimą. Įtarimas šnipinėjimu ir yra toks įtarimas. Pakanka jį pateikti, ir teisėjas, sprendžiantis dėl kardomosios priemonės, iš esmės neturi kitos išeities, kaip tik skirti suėmimą ilgiems mėnesiams, jei ne metams... Organai trina rankas – įkaitas jau kalėjime dar iki tol, kol teismas ims iš esmės nagrinėti bylą. Kitas teisėsaugos tikslas šiuo atveju buvo parodyti, kad jie „gerai dirba“. „Na matome dabar“, – iškart po žinios apie mano suėmimą paskelbė teisėsaugos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis, – „neveltui vyriausybė prašo didesnio finansavimo teisėsaugai“. Laikant įtariamąjį kalėjime, šitaip taipogi siekiama formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie jį, kurti „reikiamą“ atmosferą būsimam teismui. Bet ko gi norėti, jei mūsų represinius organus kuruoja ir mokina jų kuratoriai iš JAV? Tie patys, kurie be kaltės įrodymų kalina ir kankina kalinius garsiame Gvantanamo lageryje. O kas gi yra Gvantanamo lageris, jei ne demokratinio fašizmo įrodymas? Algirdas Paleckis, 2019-06-18, Vilnius, Lukiškių kalėjimas"