Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!

Darius Kvietkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.

DĖL PAPILDOMOS POILSIO DIENOS SKIRIMO DARBUOTOJAMS AUGINANTIEMS DU AR DAUGIAU VAIKŲ IKI JAUNIAUSIAM SUKAKS 14 METŲ

Ernestas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

PETICIJOS (SIŪLYMO) ESMĖ: Pakeisti įstatymo nuostatą, kad papildoma laisva diena (tėvadienis / mamadienis) būtų skiriama darbuotojams auginantiems du ir daugiau vaikų iki tol kol jauniausiam vaikui sukaks 14 metų. Peticija oficialiai pateikta nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai 2019 m. spalio 3 d. Iš anksto dėkoju visiems pritarusiems peticijos siūlymui ir atskiras dėkui tiems kurie paragins pasirašyti ir kitus :) AČIŪ !!!! -------------PETICIJA---------------- I. ESAMA SITUACIJA: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). II. PROBLEMOS ESMĖ IR POKYČIŲ POREIKIO PAGRINDIMAS: Minėtas teisinis reguliavimas, kuomet darbuotojo papildomos poilsio dienos lengvata susiejama su konkrečiu vieno, vyriausiojo, iš vaikų amžiumi – 12 metų, yra ydingas, nes galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, toks ribojimas yra nepagrįstas objektyviais kriterijais, aplinkybėmis ar asmens branda, nesuderinamas su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis tėvų ar vaikų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurie siejami su asmens (vaiko) amžiumi. Šio metu darbuotojas minėta įstatymine lengvata gali naudotis tik iki tol, kol vyriausiam iš vaikų nesueina 12 metų, ir nėra pagrindimo, kodėl įstatyme nustatyta teisė siejama būtent su vaiko 12 metų amžiumi, nors pvz. 1 ar 13 metų vaikas teisine prasme (pareigos, teisės, ir kt.) nesiskiria nuo 12-mečio. Taip pat tokia Darbo kodekso nuostata galimai yra diskriminacinio pobūdžio jaunesnio (jei 2 vaikai) ar jaunesnių vaikų (jei 3 ir daugiau vaikų) atžvilgiu, nes kuo jaunesnis vaikas, tuo jis mažiau savarankiškas ir reikalaujantis suaugusiojo priežiūros ir pagalbos ir lengvatos praradimas didžiausią neigiamą pasekmę padaro jauniausiam vaikui. Deja pagal įstatymą dirbantys tėvai, kai vyriausiam vaiku sueina 12 metų, praranda teisę į lengvatą, nors rūpinimosi vaikais, ypač jauniausiu vaiku, poreikis išlieka nepakitęs. Be to priklausomai nuo vaikų amžiaus skirtumo darbuotojų teisės naudotis įstatymine lengvata yra nevienodos: pvz. jei tarp vaikų amžiaus skirtumas yra 11 metų (vyriausiam 11 o jaunesniajam – iki 1 metų) tai tėvai lengvata gali naudotis tik iki 1 metų, o jei skirtumas mažesnis – tai ilgesnį laiką. Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisų susiejimas su 12 metų vaiko amžiumi nedera su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios Konstitucinės nuostatos kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami tam tikruose įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų – visiška tėvų atsakomybė už nepilnamečio vaiko iki 14 metų amžiaus ir dalinė atsakomybė už 14–18 metų vaiko padarytą žalą. Pagrindinis įstatymas, kurio tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus – yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taikomos visų vaikų, tai yra nuo 0 iki 18 metų amžiaus, nustatant tik tam tikras išimtis (papildomas teises) atsižvelgiant į vaiko amžių (pvz. sulaukęs 14 metų vaikas gali savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, ar trumpą laiką esant objektyvioms aplinkybėms be tėvų pabūti su jaunesniu vaiku (31 str. 8 d.) ir pan.). Vaiko ir tėvų atsakomybės už žalą ar vaiko padarytus nusikaltimus irgi kinta vaikui sulaukus ne 12, o 14 ar daugiau metų amžiaus. Civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.275–6.276 straipsniuose skiriama atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų ir nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais –14 metų. Apibendrinus Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas galima pagrįstai teigti, kad minimalus vaiko amžius, nuo kurio įtvirtinamos dauguma papildomų asmens teisių, pareigų ar atsakomybių, yra 14 metų. III. SIŪLOMI ĮSTATYMO PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI Siekiant suvienodinti Darbo kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus ribojimus susietus su vaiko amžiumi siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 138 straipsnio 3 dalį išdėstant ją sekančiai: 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojams, auginantiems du vaikus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) iki jauniausiam vaikui sueis 14 metų. Už papildomas poilsio dienas darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų šios teigiamos pasekmės: 1. Pagerėjusios darbuotojams vaikų priežiūros sąlygos; 2. Suvienodintos įstatyminės nuostatos dėl vaiko amžiaus; 3. Teigiama įtaką gimstamumo didėjimui; 4. Vaiko gerovės ir šeimos aplinkos pagerinimas; 5. Ilguoju laikotarpiu turėtų teigiamos įtakos valstybės ekonomikai. ----------------------------------------

Dėl beakcizio kuro ne miesto gyventojams, esant tragiškam priemiestiniam transportui

Giedrius Petrauskas. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Bandoma atimti paskutinę galimybę ne miestiečiams turėti judėjimo laisvę - atimti galimybę įsigyti automobilį pagal pajamas. Naikinami autobusų, mikriukų maršrutai. Likę autobusai važiuoja labai retai, net į užsienį dažniau. Pav 2 km nuo Kauno, autobuso grafike 3-4 valandos tarpai. Kokiu realiu būdu jei ne savo automobiliu galima pasiekti miestą? Siūlau leisti ne miestų gyventojams įsigyti kuro be akcizo 30 litrų/mėnesį. Žalio dyzelino sistema jau veikia ūkininkams, tai ją pritaikyti kitiems daug nekainuos. Su benzinu, dujomis, kiek sudėtingiau, bet gavus limitą, galima iš esmės tai padaryti.

Už Siūlima didinti mokesčius kitąmet: brangtų degalai, degtinė, rūkalai, NT mokestį pajus ir vidutiniokai

Neskelbemas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Čia man regis Balandžio 1 dienos pokštas. Mes ir taip jau žemiau skurde gyvenam, net šuo gyvenantis būdojia geriau gyvena,nei arentis nuo ryto iki vakaro dirbantis žmogus. Man atrodo kad mes uždirbame labai daug pinigų kad turim mokėti netik mokesčius milžiniškus bet ir negalim nusipirkti nei to ko musū širdis geidžia. Siūlau pasirašyti šią peticija nes,manau ne mane vieną erzina tokius siūlomas nesąmones, bet ir kitus kurie domisi,kas darosi mūsų šalyja,kuria galima pavadinti, draudimu ir mokesčių šalim

Nauji mokesciai - tik po referendumo

Taip. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas su visa kostiumuotu sunauja

Lietuvi, ar bevisai ubagu savoj žemelėj nori palikti ? Ar nematai kad kostiumuoti apsišaukėliai paskutinias kelnias numauti tau baigia, per vis naujus, vis didesnius, ir vis niekaip nesibaigiančius mokesčius ?? Ar tau neatrodo visi nauji mokesčiai atitrūķę nuo realybes ? - Jei taip, pats laikas kažką daryti. Mes esam tauta, ne kažkoki nereikalingi šunys ar darbiniai arkliai. Visi kostiumuoti apsišaukėliai dirba mums, nes tik mes juos maitinam. Nebeleiskim jiems daugiau žeminti savęs. Padarykime taip, kad jie naujus mokesčius galėtų įteisinti tik po valstybinio referendumo - tai reiškia tik atsiklausus savo maitintojo, Tautos ! Mes galim tą padaryti, tereikia norėti ir reikalauti !! Mielas Drauge Lietuvi, pasirašyk šią peticija, jeigu sutinki su manim.

Pasodink medeli- kvėpuok tyru oru.

M. Smilingis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Visame pasaulyje nenutylant kalboms apie klimato kaitą, oro užterštumą, globalinį klimato atšilimą ir iš to kylančias problemas, nors ir vangiai, bet valstybės bando kažką daryti, kad situacija pasikeistu. Realiai situacija tik blogėja. Aiškus viso šito kaltininkas žmogaus veikla. Su kiekviena diena didėja CO2 kiekiai žemėje didėja ir niekas nepriima tinkamų sprendimų, kad ta situacija būtų suvaldyta. Mano nuomone tai padaryti įmanoma ir jokių naujų technologijų nereikia. Per milijonus metu gamta pati susikūrė mechanizmą kuri pati apsivalo nuo CO2 dujų. Kodėl ankščiau, kai nebuvo taip įsigalėjusi pramonės industrija , kai prie kiemo nestovėjo po 3 transporto priemones, niekas apie CO2 nekalbėjo. Ogi todėl, kad žemė pati sugebėjo susitvarkyti su tokiai CO2 kiekiais. O susitvarkydavo labai paprastu būdu- fotosinteze. Visi žinom kad augalai per lapus sugeria CO2 dujas ir išskiria deguonį. Daugiausia tai padaro medžiai. O ką mes darome su jais? Kertame mažiname jų plotus taip mažinam mūsų planetos plaučius. Pagal mokslininkų apskaičiavimas mūsų planetai pakaktų pasodinti dar1,2 trilijonų medžių, kad planeta pati apsivalytu nuo CO2 dujų. Informacija paimta iš čia https://www.independent.co.uk/environment/forests-climate-change-co2-greenhouse-gases-trillion-trees-global-warming-a8782071.html Iškyla klausimas. Kodėl to nepadarius?. Kodėl nepradėjus tokios iniciatyvos?. Lietuvoje pilna vietų kur žemė ar vieta netinkama žemdirbystei. Kad ir mieste juk yra parkai, pakelės ar šiaip vietovės kur galima dar daug medeliu pasodinti. Tai juk taip paprasta. Vyriausybei tereikia tik tokią iniciatyvą įsukti. Juk norime gyventi ir kvėpuoti grynu neužterštu oru tai kodėl nepradėjus veikti dabar, kai dar galim kažką padaryti.

Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimų skatinimas

M. Smilingis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Neatslūgstant bandymams įvesti transporto priemonių mokestį, prisidengus skatinimu įsigyti mažiau taršius automobilius, automatiškai kyla ir žmonių nepasitenkinimas valdžia, kuri nesugalvoja nieko kas būtų geriau Lietuvos piliečiams norint, kad žmonės pereitu prie mažiau taršių automobilių. Lengviausias kelias mokesčiai, bet valdžioje sėdintys ir tokius sprendimus priimantys asmenys nesupranta, kad tai tikrai nėra pats tinkamiausias būdas įgyvendinti aplinkosauginius planus. Aiškėjant dėl dabartinių planų apmokestinti visus įsigyjamus automobilius , įskaitant ir naujus, kyla klausimas ar tie kas parengė šį įstatymo projektą bent įsigilino į tai ką Lietuvos piliečiai gali įsigyti, kalba eina apie transporto priemones. Rinkoje apie 70 proc. dominuoja dyzeliniai automobiliai. Jie yra atvežami iš tų šalių kurios jau taiko tam tikrus mokesčius ir apribojimus taršioms transporto priemonėms, tiksliau dyzeliniams automobiliams. Tos šalys tiesiog nori atsikratyti tokių automobilių, tai jos ir žymiai pigiau parduoda nei pvz: benzinu varomos transporto priemones. Kadangi Lietuvoje perkamiausi automobiliai yra 10-20 metų senumo, kuris sudaro apie 70 proc. visų pardavimų, panagrinėjus skelbimų portalus ir palyginus benzininių ir dyzeliniu automobilių kainas tampa aišku, kad jų kainos ženkliai skiriasi. Pvz Vw Pasat 2009 m. dyzelinu varoma transporto priemonių kainos prasideda nuo 3000 e, o analogiška mašina benzinu varomos kainos prasideda nuo 4000 e. Tai kaip manot ką rinksis Lietuvos piliečiai kai kainos taip skiriasi ir lietuviams pigiau bus nusipirkti dyzelinu varoma transporto priemonę ir susimokėti didesni ekologinį mokestį nei rinktis benzininį automobilį už kurį greičiausiai irgi teks ekologinį mokestį mokėti. Tai kur logika šio įstatymo? Visi kaip pirko dyzelinu varomas transporto priemone taip ir pirks. Pažvelgus į rinką, norint įsigyti benzinu varoma transporto priemonę tenka nusivilti. Paprasčiausiai nėra pasiūlos, nes perpardavinėtojams labiau apsimoka pirkti iš užsienio dyzelinu varomas mašinas kurios yra pigesnės ir jas lengviau bus parduoti , todėl jų pasiūla yra labai didelė. Mano manymu reikėtu eiti kitu keliu, norint padidinti benzinu varomų transporto priemonių patrauklumą. Pamenat kažkada buvo laikai kai valstybė skatino įsigyti kompiuterius ir pirkėjams buvo taikomos lengvatos grąžinant 30 proc. nuo įsigytos sumos. Tai kodėl to nepadarius ir su benzinu varomomis transporto priemonėmis. 1 kartą 1 asmeniui įsigyjant transporto priemonę valstybė grąžintu dali sumos. Aiškus 30 proc. tokia grąžintina suma būtų per didėlė Lietuvos valstybei, bet juk ir galima mažesne sumą, bet tokią kuri būtu patrauklesnė nei įsigyjant dyzelinu varoma mašiną. Kadangi pirkėjas būtu suinteresuotas pirkimo sutartyje matyti tikrą sumą už kurią jis perka, tai tiems pardavėjams kurie slepia tikrą automobilio sumą, būtu sunkiau jas parduoti. Kuo didesnė suma tuo daugiau valstybė gražintu, tuo daugiau pardavėjas turėtų sumokėti mokesčių. Perkant benzinu varoma transporto priemonę lietuviai greičiausiai dėtųsi dujų įrangą. O tai valstybei atneštu didesni pelną. Tai pat daugiau pirktu dujų ir taip greičiau valstybei atsipirktų dujų dujų terminalas Independance. Aiškus reiktų sudėti tam tikras ribas ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Taipogi valstybė tiems pirkėjams galėtų suteikti įsigyti vienkartinį tam tikrą lengvatinį dujų ar benzino kiekį , taip kaip ūkininkai gauna. Tokia paskata manau tikrai būtų geresnė nei dabar siūlomi mokesčiai. Tikiuosi, kad pasirašysit už šią idėja ir valdžia atkeips dėmesį į Lietuvos piliečių norus.

Už valdininkams šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes

Neskelbemas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Man asmeniškai trūksta žodžių, aš manau čia ne mane vieną šia naujiena perskaičius apie Valdininkams bus šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes,supykdė. Siūlau pasirašyti šią peticija,už tai kad tie brudai tu savo algų ir premijų negautų,nei per šventės nei per gimtadienius nei per kokius dar velniai žin dienas. Jai kas ir turi ir nusipelnia tu pinigu tai dirbantieji,o ne nosis krapštantys ir darbo metu miegančios kiaulės

Už vargšių katyčių Nidos ir Mortos ramybę

Revizorius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Europos Žmogaus Teisių Teismas

Vargšės katytės Nida ir Morta kenčia nuo Bono psichologinio teroro ir bijo išeiti iš savo medinio namelio. Pasirašykime už jų saugumą ir psichologinę sveikatą. Peticija įpareigotų Bono gerbti katyčių Nidos ir Mortos teises.

Raginame DIDINTI taršos mokesčius

A. Maslauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.