PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ

Vairuotojų Teisių Asociacija ir VšĮ "Mūsų gimtasis kraštas".. Adresuota: LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ Skirta LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai Šią peticiją inicijuoja Vairuotojų Teisių Asociacija ir VšĮ "Mūsų gimtasis kraštas". Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame skubotam taršių automobilių mokesčio įvedimui nuo 2020 m. sausio mėnesio. Žinome, kad artėjant 2020 metams ES parama Lietuvai drastiškai sumažės. Visi supranta, kad tai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir darbo vietoms, ypač pinigų rinkoje sumažėjimą pajaus vidutinis ir mažai uždirbantis žmonių segmentas. Transporto priemonės yra pagrindinis susisiekimo ir darbo instrumentas ypač Lietuvos regionuose. Taršių automobilių mokestis dar labiau padidins žmonių išlaidas. Lietuvos Respublikos vyriausybė turėtų strategiškai mąstyti apie Lietuvos verslą, gamintojus, jų galimybes konkuruoti rinkoje, o ne skubotai įvesti naujus mokesčius ir sunkinti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes rinkoje. Mums nesuprantamas Aplinkos apsaugos Ministerijos kanclerio išsakytas 20 eurų automobilių mokesčio “atspirties taškas”. Mes reikalaujame: 1. Pateikti tikslius skaičiavimus, kiek automobilių bus apmokestinta ir kiek papildomų pajamų surinkta. 2. Informuoti apie visus automobilių mokesčio įvedimo etapus (Pirmame etape, remiantis Aplinkos apsaugos ministro žodžiais, planuojama apmokestinti tik naujai registruojamus automobilius, o žmonės, kurie dabar turi automobilius, kurie juos naudoja savo būtinybei, poreikiams užtikrinti, pirmame etape nebus apmokestinami). Kiek etapų bus? 3. Pateikti tikslų ir aiškų motyvavimo mechanizmą žmonėms, norintiems pasikeisti taršius automobilius į mažiau taršius (tikslius skaičiavimus, kokios sumos bus kompensuojamos). Nepakankamas paaiškinimas: “Už 2500 eurų tikrai galima įsigyti pakankamai netaršų, geros būklės automobilį. Žmonės turės galimybę gauti 1000 eurų kompensaciją naujam automobiliui. Tai galime kompensuoti net pusę kainos“, – sako K. Mažeika. Mūsų nuomone, ši siūloma motyvacinė sistema yra neaiški, ir neskaidri. Mes prieš automobilių apmokestinimą, paskubomis, neturint pagrįstų skaičiavimų, aiškių visų mokesčio įvedimo etapų, ir aiškesnės motyvacinės sistemos!

Laikas naikinti "Regitros" egzaminų monopolį

Eugenijus Špokas. Adresuota: Susisiekimo ministerija

Man kilo visai nebloga idėja. Dabar visus egzaminus, norint gauti vairuotojo teises, kontroliuoja bendrovė "Regitra". Mes dažnai girdėjome apie galimus papirkinėjimų atvejus, taip pat nekompetetingus darbuotojus. O jei tvarka būtų supaprastinta ir surašyta iš naujo, pavyzdžiui, norint gauti B kategorijos teisės užtektų tik nusifilmuoti per mokyklinį egzaminą, per praktikos pamokas, o klasėje išmoktume visą teoriją. "Regitrai" beliktų tik išduoti vairuotojo pažymėjimą. Trumpai tariant, laikas naikinti egzaminų monopolį.

Leiskime B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti su motociklu iki 125 cm3!

V. Prunskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos Respublikos seimas

Tikslas labai aiškus: Norime, kad būtų suteikta galimybė B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti motociklu su varikliu iki 125cc. Šalys, kuriose leidžiama eksploatuoti motociklą iki 125cc su B kategorija: Čekija, Italija, Latvija, Estija, Malta, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, D. Britanija. Siūlome visiems vairuotojams, turintiems B kategoriją ir dviejų metų stažą, suteikti ne tik AM, bet ir A1 kategoriją (motociklams iki 125cc). Ką tai išspręstų? 1. Toks sprendimas sutaupytų vairuotojų pinigus ir laiką, nes nereikėtų atskirų motociklo teisių. 2. Taip būtų saugiau. Turint B kategoriją ir norint vairuoti motociklą, nereikėtų laikytis A ar A2 kategorijos teisių, Motociklai iki 125cc dėl savo gabaritų ir galingumo yra puikiai tinkami kasdieniam važinėjimui ir judant kartu su srautu leidžia saugiai jaustis eisme. 3. Žymiai sumažėtų transporto spūstys, nes daugiau vairuotojų pasirinktų lengvasvorį motociklą susisiekimui. Mūsų skaičiavimais vien Vilniuje 2% sumažinus automobilių kiekį (t.y. persėdus ant motociklo), automobilių sumažėtų ~ 8000 vienetų. Pagalvokite, kaip tai pakeistų kasdienį eismą gatvėse. 4. Padėtų spręsti parkavimosi problemas. 5. Pasirinkus motociklą būtų išskiriama žymiai mažiau CO2 ir kitų teršalų ore.

Peticija dėl greičio ribojimo priemonių , Dzūkų g.

Einaras. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras R.Šimašius; LR Seimo saugaus eismo komisija;Vilniaus miesto ūkio transporto skyrius

Mes, naujinikų bendruomenės nariai, kreipiamės į miesto savivaldybę su prašymu įrengti greičio ribojimo priemones, Dzūkų g. Dzūkų g. ilgį sudaro beveik 2km, joje yra 6 perėjos, keli vaikų darželiai, bei mokykla. Pastovus tiek automobilų tiek žmonių srautas sudaro daug avarinių ir pavojingų situacijų, kurios taipogi yra pažymėtos Vilniaus miesto Juodūjų dėmių žymose (žyma JDT 58, nors žyma tik viena, mūsų manymu mažiausiai turėtų būti 3. Pelesos ir Dzūkų perėja, perėja tarp Dzūkų 27 ir Dzūkų 10a namų.) Šioje gatvėje nėra jokių greitį ribojančių priemonių apart kelio ženklų. Naujininkų gyventojų patirtis rodo, kad kelio ženklų neužtenka suaugusiūjų ir vaikų saugumui išsaugoti. Su šia peticija prašome atsižvelgti į mūsų norus sumažinti pavojingų eismo įvykių skaičių šioje atkarpoje. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad dzūkų gatvė taptų saugesnė pėstiesiems.

Panaikinti pavežėjimo paslaugas Lietuvoje - tai dubliavimas taksi paslaugos

Taksi vairuotojų asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, didžiųjų miestų savivaldybės

Pavežėjimo veikla turi būti panaikinta, kodėl? Todėl, kad Lietuva yra per maža turėti ir taksi paslaugą ir pavežėjimo paslaugą. Pavyzdžiai skaičiais, kol neturėjome pavežėjimo paslaugos Kaune buvo išduota 700 licenzijų vežti keleivius. Veikla buvo licenzijuota ir bet kas negalėjo verstis keleivių vežimo už atlygį paslauga. Ką turime dabar? Paimsime konkrečiai Kauną: Keleivius veža 3500 vairuotojų (legalių ir nelegalių). Viešos tvarkos skyrius kontroliuoti šios veiklos neturi galimybės, nes automobiliai neženklinti. Vairuotojams panaikintas privalomas 3 metų stažas. Keleivius veža vairuotojai su penkių dienų stažu, pačiam teko nekartą išbandyti. Gatvių pavadinimuose, mieste, jo objektuose visiškai nesiorientuoja, akys navigacijoje, o aplink vien eismo įvykiai sukelti tokių pavežėjų. Keleiviai vežami be specialaus keleivių draudimo, kuris yra 10 kartų brangesnis nei įprastas civilinės atsakomybės draudimas. Paslaugos įkainis sužlugdytas, keleiviai vežami už savikainą. Vežant tokiomis kainomis, kokybiška paslauga neįmanoma. Daugiausiai tokių vairuotojų valdo viena lietuviška platforma, kuriai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių vengimo. KItos dvi, kurios valdo yra užsienos kapitalo bendrovės, kurių mokesčiai už gaunamas pajamas Lietuvoje mokami užsienio valstybėse. Lietuva iš šios veiklos neturi jokios naudos. Reikalaujame panaikinti pavežėjimo galimybę iki 2019.03.15 dienos. Gražinti buvusius reikalavimus, nori tapti keleivių vežėju už atlygį. Esamus pavežėjų operatorius sugriežtinti veiklą iki licenzijuotos, taip, kaip yra Latvijoje ir Estijoje, bet kitose išsivysčiusiose valstybėse. Jei reikalavimai nebus įvykdyti, mes taksi vairuotojai blokuosime pagrindinius kelius, pravažiavimus į oro uostus ir laikysime užblokuotus tol, kol reikalavimai nebus įvykdyti.

Už Kauno centrinį paštą

Piliečių iniciatyvinė grupė "Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą". Adresuota: AB "Lietuvos paštas", Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija; Kultūros paveldo departamentas, Kauno miesto savivaldybė

Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.

Išsaugokime tiesioginį traukinį į Visaginą

Lina Kadžiulytė. Adresuota: Susisiekimo ministerija, LR Vyriausybė, LR Seimas

Susisiekimo ministerija paskelbė siūlymą optimizuoti keleivių pervežimą nutraukiant traukinio maršrutus į Visagino miestą ir Turmantą, atkarpoje nuo Ignalinos pervežant keleivius autobusais. Visaginas yra 20 000 gyventojų miestas, bandantis atsigauti po socialinių pagrindinio miesto darbdavio – atominės elektrinės – sustabdymo pasekmių. Patogus tiesioginis susisiekimas traukiniu su Vilniumi yra viena svarbiausių galimybių tolesniam miesto vystymuisi. Gražiai sutvarkytame, nuostabios gamtos apsuptame mieste yra puikios sąlygas tiek gyvenimui, tiek poilsiui. Miestas, kuriame nebrangūs butai, geros mokyklos, išvystyta ES infrastruktūra ir iki kurio galima atvykti traukiniu iš Vilniaus vos per kelias valandas, jau tapo populiari žmonių, galinčių dirbti nuotoliniu būdu, persikraustymo vieta. Šis miestas gali pasiūlyti įvairių pramogų gamtoje, smėlėtame paplūdimyje ir atominio turizmo objektuose. Apsunkinta galimybė pasiekti šį miestą ženkliai sumažina jo patrauklumą tiek verslo vystymui, tiek gyventojų patogumui. Geležinkeliai atlieka ne vien tik trumpalaikio pelno uždirbimo funkciją, bet ir svarbų vaidmenį integruojant nutolusius regionus. Prašome Vyriausybės ir Seimo nepritarti siūlymui apsunkinti susisiekimą su Visagino miestu.

„ Dėl pietrytinio aplinkelio Jonavoje“

Gintas Jasiulionis. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui, LR Susisiekimo ministerijai, Lietuvos kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos

Per Jonavos miestą driekiasi valstybinės reikšmės magistralinis kelias A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kuris ypatingai pastaruoju metu sudaro daug problemų Jonavos rajono gyventojams, tai yra padidėjęs avaringumas, spūstys žiedinėje sankryžoje. Jau ne vieną dešimtmetį yra rengiami planiniai techniniai dokumentai dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio minėtame ruože. Mūsų žiniomis, jau turėjo būti atliktas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams, žiedinių sankryžų įrengimas buvo numatytas prieš keletą metų. Tačiau iki šiol realių postūmių ar darbų šiuo klausimu nematyti. Todėl mes, žinodami sudėtingą realią situaciją, prašome Jūsų imtis atitinkamų veiksmų dėl minėto Jonavos pietrytinio aplinkkelio valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje, įrengimo.

Dėl Vilniaus teritorijoje esančių geležinkelių įtraukimą į miesto transporto sistemą

Paulius Girčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Akivaizdu, kad Vilniaus miestas jau šiandien susiduria su nuolatinėmis transporto spūstimis, ypač piko metu. Nepakankamai efektyviai veikia ir viešojo transporto sistema. Ilgainiui spūsčių mastas tik augs. Todėl būtina ieškoti viešojo transporto problemų sprendimo būdų. Vienas iš sprendimų – integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą mieste esančia viešąją geležinkelių infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia piliečiams galias reikšti savo valią valstybės bei savivaldos institucijoms, o minėtas institucijas įpareigoja konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra išimtinė valstybės nuosavybė. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės atsako už jų teritorijoje esančios keleivinio transporto infrastruktūros organizavimą patogiu, saugiu ir ekologišku gyventojų interesus atitinkančiu lygiu. Susisiekimo ministerija Vyriausybės patvirtintais nuostatais yra įpareigota būti atsakinga už valstybės transporto politikos formavimą ir įgyvendinimą, o tai reiškia, kad yra įpareigota konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius susisiekimo gerinimo srityje, naudotis saugia, ekologiška, patogia ir modernia transporto sistema. Tokį patį konstitucinį įpareigojimą turi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl, remdamiesi Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi ir Peticijų įstatymu, r e i k a l a u j a m e, k a d : 1. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija įvertintų galimybes sukurti teisines sąlygas atskiroms miestų savivaldybėms integruoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą į savivaldybės viešojo transporto sistemą. 2. Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, strateginio planavimo bei teritorijų planavimo dokumentų parengimo procese įvertintų galimybę integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą. 3. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų galimybę dalyvauti privačiam kapitalui tiek pritaikant viešąją geležinkelių infrastruktūrą įtraukimui į viešojo transporto sistemą, tiek ir šią infrastruktūrą eksploatuojant bei plėtojant. 4. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė sukurtų darbo grupę, kurios tikslas būtų įvertinti teisines ir finansines galimybes integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą Vilniaus mieste bei užtikrinti, kad tam tikslui būtų panaudotos pažangiausios technologijos. 5. Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų bei strateginio planavimo ir visų lygmenų teritorijų planavimo dokumentuose, efektyviai panaudodama savo teisines bei finansines galias, numatytų minėtų viešųjų geležinkelio kelių integravimą į miesto transporto sistemą bei realius miesto viešųjų geležinkelių tinklo plėtros planus. 6. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė į aukščiau nurodytų klausimų įvertinimą ir sprendimą įtrauktų visuomenės atstovus bei visuomenines organizacijas. Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija. Įgaliotas pareiškėjų atstovas yra Paulius Girčys, Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ atstovas.

Dėl atsakomybės už padarytą žalą valstybei

G. Mackevičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai PETICIJA Dėl atsakomybės už padarytą žalą valstybei Naujausiais Susisiekimo ministerijos pateiktais duomenimis, kuriuos skelbia delfi.lt (https://www.delfi.lt/verslas/transportas/atliko-lietuvos-keliu-audita-yra-blogiau-nei-manyta.d?id=77056879) po atlikto audito paaiškėjo, kad 9 iš 10 tirtų valstybinės reikšmės kelių yra nekokybiški. Tai suponuoja, jog milijonai mokesčių mokėtojų pinigų yra iššvaistyti, nes nekokybiškus kelius teks taisyti, nors jų rekonstrukcijos buvo atliktos sąlyginai neseniai. O žvelgiant iš logistikos perspektyvos, keliai Lietuvai, kaip tranzitinei valstybei, yra strateginės reikšmės objektas, todėl tai tik dar opesnė problema žvelgiant plačiau. Mes, pasirašantys šią peticiją, siekiame atkreipti visų atsakingų valstybės institucijų dėmesį į šią problemą, tam, kad būtų dedamos visos įmanomos pastangos, jog būtų nustatyti konkretūs asmenys, kurių veikimas arba neveikimas lėmė šios problemos atsiradimą ir galimai padarė labai didelę žalą valstybei. Mūsų, Lietuvos Respublikos piliečių nuomone, šie asmenys turi būti išaiškinti ir perduoti teismui, tam, kad neišvengtų atsakomybės ir sulauktų adekvačios bausmės už padarytą žalą valstybei.