Uždrausti traukinių eismą Klaipėdos Rimkų pervažoje piko metu (330)

Karolis. Adresuota: Susisiekimo ministerija, Klaipėdos meras

Prasidėjus naujiems mokslo metams (tačiau ir atostogų metu) Klaipėdos Rimkų traukinių pervaža eismo piko metu (darbo dienomis ryte nuo 7 iki 9 val. ir vakare nuo 16 iki 18 val.) užsikemša dėl pastoviai reisuojančių traukinių. Mašinų kamštis nusidriekia virš dviejų kilometrų ir taip gaišinamas brangus žmonių laikas. Šios peticijos tikslas sustabdyti traukinių eismą ties Rimkų pervaža eismo piko metu (darbo dienomis nuo 7:00 iki 9:00 bei nuo 16:00 iki 18:00) val.

Girulių miško iškirtimui NE (4038)

Viktorija. Adresuota: Susisiekimo ministerija, Klaipėdos miesto tarybai

Klaipėdoje, miesto ribose bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ rengiasi įgyvendinti rekonstrukcijos projektą, pagal kurį netoli jūros  būtų iškirsta 30 hektarų Girulių miško. Vidury girios atsirastų geležinkelio keliai, būtų kaupiami vagonai, konteineriai iš visų krovos kompanijų, formuojami šaudykliniai traukiniai. Šiems planams birželio 22 d. jau pritarė Vyriausybė.  Neleiskime, kad tai įvyktų. Todėl iš Susisiekimo ministerijos reikalaujame išbraukti Girulių mišką iš planuojamos teritorijos. Klaipėdos miesto tarybos prašome steigti savivaldybės lygmens Melnragės- Girulių draustinį.  

Dėl kelio Nr.130 Kaunas-Prienai-Alytus pripažinimo magistralinės reikšmės keliu (575)

Andrius. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija, LR Vyriausybė

2020-04-17 Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) skelbiamais valstybinės reikšmės kelių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (toliau – VMPEI) duomenimis, valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus yra vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių ir intensyvumo rodikliais lenkia didžiąją dalį magistralinių kelių. 2019 metų VMPEI duomenimis, kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus pagal intensyvumą yra šeštasis Lietuvos kelias (po Vilniaus pietinis aplinkkelis-A19, Vilnius-Kaunas-Klaipėda-A1/E85, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai-A5/E67, Klaipėda-Liepoja-A13, Vilnius-Panevėžys - A2/E272). Intensyvesnis eismas fiksuojamas tik penkiuose magistraliniuose keliuose, iš kurių trims suteiktas automagistralių statusas. LR kelių įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nustato, kad pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas, vadinami magistraliniais keliais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše yra 21 magistralinis kelias ir 132 krašto keliai. Remiantis LR kelių įstatymo 6 straipsnio 3 punktu, valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Mūsų nuomone, valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus tikslinga suteikti magistralinio kelio statusą ir numatyti konkrečius bei adekvačius kelio rekonstrukcijos etapus. Nes, dabar šiam keliui LAKD siūloma sutvarkymo perspektyva (2033m.), kai pagal valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus, numatyta šio kelio 20 km ruožo rekonstrukcija vyktų tik 2031–2033 m., šių regionų gyventojams – absoliučiai nepriimtina. Dabartiniu metu, dėl būsimo ekonomikos nuosmukio itin svarbios tampa Valstybės investicijos ir pagalba įvairiems verslo sektoriams, todėl Vyriausybei kalbant apie ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, reikia orientuotis ne tik į daugiabučių namų renovacijos spartinimą, bet ir į kelių infrastruktūros plėtrą, LAKD „atšildymą“ ir didesnį dėmesį regionų kelių sektoriui. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, prašome: 1. LR Susisiekimo ministerijos inicijuoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus statuso pakeitimo į magistralinį kelią procedūras. 2. LR Vyriausybės suteikti valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus magistralinio kelio statusą. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas Birštono rajono merė Nijolė Dirginčienė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Seimo narys Andrius Kupčinskas

Dėl kelio asfaltavimo Dirvonėnai - Upyna (4605) (207)

Eglė. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos, Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijai, Šiaulių rajono savivaldybės merui gerb. Antanui Bezarui, VĮ "Kelių priežiūra" Šiaulių padalinys

Peticija prašant išasfaltuoti kelią Kuršėnai – Luokė atkarpą Dirvonėnai – Upyna (4605). Tai yra senas kelias grįstas medžių rąstais. Pastovūs lietūs išmuša duobes. Kas dieną važinėjant tokiu keliu, nespėjami remontuoti automobiliai. Šiuo keliu važiuoja mokyklinis autobusas, kiti į darbus skubantys žmonės. Ypač intensyvus automobilių srautas savaitgaliais, o kelio būklė dažnai varo į neviltį. Keliu pravažiuoja nemažai krovininių automobilių, žemės ūkio technikos, miškovežių. Taip pat važiuojant šiuo keliu sutrumpinamas atstumas į Šatrijos kalną. Prieš metus kelias buvo tvarkomas, jo būklė šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek yra prastas. Daugumoje vietų kelias yra žemiau pievų, dėl to neturi kur nutekėti vanduo ir telkiasi kelio paviršiuje. Jeigu būtų išasfaltuotas visas kelias nuo Dirvonėnų iki Upynos , vietinių ir aplinkinių gyventojų ilgai puoselėta viltis išsipildytų. Taip pat padidėtų eismas, trumpinant apvažiavimus šiuo kelių būtų mažiau teršiama aplinka. Mes, žemiau pasirašę, gyventojai prašome Jūsų skirti lėšų ir paspartinti kelio asfaltavimo darbus.

Dėl KET pakeitimo (3)

Andrius. Adresuota: Susisiekimo ministerija

Siūlau, ne gražinti lenteles leidžiančias sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, o į Kelių eismo taiskykles įtraukti punktą: "Sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui leidžiama tik sustojus prie šviesoforo ar stop linijos ir važiuoti toliau tik įstikinus, kad tai netrukdo pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams.

Atšaukti sprendimą dėl žalių rodyklių nuėmimo (23)

Laisvės. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija

Miestai savarankiškai turėtų įvertinti ir nuspręsti kur žalias rodykles palikti, o kur nuimti, atsižvelgiant į kiekvienos vietos judumą, eismo dalyvių saugumą ir kitus parametrus. Tikrai yra vietų, kur žaliosios rodyklės galėtų likti. Susisiekimo ministras sako, kad nauja tvarka skundžiasi tik vilniečiai. Kviečiame klaipėdiečius ir kitų miestų gyventojus, nepritariančius pokyčiams išreikšti savo nuomonę pasirašant peticiją dėl ministerijos ir Vyriausybės sprendimo atšaukimo.

Rinkliavos zonos prapletimui NE (16)

A.. Adresuota: Susisiekimo Ministerija

Siūlau atkreipti dėmesį į neadekvačiai plečiamas rinkliavos zonas už parkingą Vilniaus mieste. Neadekvatu iškart penkiariopai padidinti kainą už parkingą! Pvz.: Šaltinių g. esanti zona iš žalios tampa raudona, t.y. iš 0.3€/h tampa 1.5€/h. Siūlau susivienyti ir pasirašyti šią peticiją!

Gražinti žalias šviesoforų rodyklęs į dešinę (333)

Severin. Adresuota: Susisiekimo ministerija

Gražinkite žalias šviesoforų rodykles (sukti į dešinę). Tai kad jas nuemė visoje europoje - melas! Darote viską kad gamta būtu netausojama. Kamščiai mieste dar didesni nei įprastai, išmetamamūjų dujų kiekis padidejo mieste kelis kartus.

Dėl kelio asfaltavimo į Plaktukų muziejų Degučiuose (298)

Saulius. Adresuota: Vilkaviškio r. sav. merui gerb. Algirdui Neiberkai Vilkaviškio r. sav. administracijos direktoriui gerb. Vitui Gavėnui LR Ministrui pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui LR Susisiekimo ministerijai gerb. Ministrui Jaroslav Narkevič Lietuvos automobilių ke

Aš, Saulius Matusevičius, esu įkūręs Plaktukų muziejų Degučių kaime. Jis su kiekviena diena tampa vis populiaresnis Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu muziejuje yra 970 eksponatų. Teko įdėti labai daug darbo, kad jis būtų žinomas. Muziejus turi du Lietuvos rekordus: gausiausia plaktukų kolekcija ir aukščiausia įrankio skulptūra (plaktukas) kuri stovi sankryžoje ir nukreipia lankytojus į muziejų. Kad toliau būtų populiarinama ši lankytina vieta, reikia pakloti asfaltą ne tik iki Plaktukų muziejaus, bet ir iki netoliese esančios Jono Basanavičiaus tėviškės. Žmonės atsisako atvykti žvyruotu keliu, o užsieniečiai- kategoriškai. Noriu paprašyti visų, kas esate buvę Plaktukų muziejuje ar ruošiatės apsilankyti, pasirašyti po šia peticija. Šia peticija aš, kaip muziejaus įkūrėjas, noriu parodyti mūsų valstybės valdžiai, kad ir Lietuvos kaimuose gali atsirasti muziejai, kurie yra gyvi ir lankomi.

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ (121)

Vairuotojų. Adresuota: LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ Skirta LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai Šią peticiją inicijuoja Vairuotojų Teisių Asociacija ir VšĮ "Mūsų gimtasis kraštas". Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame skubotam taršių automobilių mokesčio įvedimui nuo 2020 m. sausio mėnesio. Žinome, kad artėjant 2020 metams ES parama Lietuvai drastiškai sumažės. Visi supranta, kad tai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir darbo vietoms, ypač pinigų rinkoje sumažėjimą pajaus vidutinis ir mažai uždirbantis žmonių segmentas. Transporto priemonės yra pagrindinis susisiekimo ir darbo instrumentas ypač Lietuvos regionuose. Taršių automobilių mokestis dar labiau padidins žmonių išlaidas. Lietuvos Respublikos vyriausybė turėtų strategiškai mąstyti apie Lietuvos verslą, gamintojus, jų galimybes konkuruoti rinkoje, o ne skubotai įvesti naujus mokesčius ir sunkinti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes rinkoje. Mums nesuprantamas Aplinkos apsaugos Ministerijos kanclerio išsakytas 20 eurų automobilių mokesčio “atspirties taškas”. Mes reikalaujame: 1. Pateikti tikslius skaičiavimus, kiek automobilių bus apmokestinta ir kiek papildomų pajamų surinkta. 2. Informuoti apie visus automobilių mokesčio įvedimo etapus (Pirmame etape, remiantis Aplinkos apsaugos ministro žodžiais, planuojama apmokestinti tik naujai registruojamus automobilius, o žmonės, kurie dabar turi automobilius, kurie juos naudoja savo būtinybei, poreikiams užtikrinti, pirmame etape nebus apmokestinami). Kiek etapų bus? 3. Pateikti tikslų ir aiškų motyvavimo mechanizmą žmonėms, norintiems pasikeisti taršius automobilius į mažiau taršius (tikslius skaičiavimus, kokios sumos bus kompensuojamos). Nepakankamas paaiškinimas: “Už 2500 eurų tikrai galima įsigyti pakankamai netaršų, geros būklės automobilį. Žmonės turės galimybę gauti 1000 eurų kompensaciją naujam automobiliui. Tai galime kompensuoti net pusę kainos“, – sako K. Mažeika. Mūsų nuomone, ši siūloma motyvacinė sistema yra neaiški, ir neskaidri. Mes prieš automobilių apmokestinimą, paskubomis, neturint pagrįstų skaičiavimų, aiškių visų mokesčio įvedimo etapų, ir aiškesnės motyvacinės sistemos!