Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Grigiškių "Vokės bendruomenė". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Prašymas pripažinti ir užtikrinti gyventojų teisę tradiciškai važinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio valstybinėje žemėje tarp S. Žukausko ir Minties gatvių Vilniuje.

R.Pokrovskij. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Šiaurės miestelio gyventojai, Žirmūnų rajono gyventojai ir jų prašymą palaikantys Lietuvos žmonės, prašom Vilniaus savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti Šiaurės miestelio bendruomenės, Žirmūnų rajono gyventojų vaikų teisę čiuožinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio tarp S. Žukausko ir Minties gatvių, t. y. vietoje, vaikų vadinamoje “Everestu” (pažymėta schemoje 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437). Ši gyventojų ir jų vaikų tradicinė teisė buvo pažeista, kai Joachimo Lelevelio gimnazija pradėjo statyti tvorą (nuotrauka 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999), kertančią šlaitą ir darančią čiuožinėjimą/slidinėjimą nebeįmanomu. Apie tvoros statybą gyventojai nebuvo perspėti (nuotrauka 2 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925). Mes prašome apginti gyventojų ir jų vaikų teisę į žiemos džiaugsmus, atlikti visus veiksmus, kad specifinis kelio servitutas būtų pripažintas šioje vietoje (kurios dalis yra gimnazijos teritorijoje), o šlaito teritorija, esanti nesuformuotame sklype, gautų žiemos rekreacinės zonos statusą ir būtų pripažinta žiemą veikiančia laisvalaikio aikštele (nuotraukos 3 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 , 4 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273). Gyventojų ir jų vaikų teisė važinėti rogutėmis turi kelio servituto požymius: * Šio kalnelio paskirtis žiemą yra čiuožinėti rogutėmis – gyventojai ir jų vaikai ilgą laiką tokiu būdu tradiciškai naudojosi šlaitu ir norėtų tai tęsti toliau. * Gyventojai naudodavosi šlaitu atvirai ir niekada nesulaukdavo Savivaldybės ar gimnazijos, vėliau perėmusios žemės patikėjimo teisę, prieštaravimų čiuožinėti čia rogutėmis. * Žiemą šis šlaitas (ir pievelė apačioje) kitos paskirties neturi. * Šlaite šioje vietoje yra keli pėsčiųjų takai į apačią/į viršų (CK 4.118 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.118, numato galimybę kelio servitutą suteikti pėsčiųjų takui). * Žiemą šie takai buvo naudojami čiuožinėjimui rogutėmis. Kalno šlaitas ir jo apačioje esanti pievelė buvo žiemos metu veikianti rekreacinė zona, tokia pati, kaip paplūdimys vasaros metu (Žemės įstatymas 23.1.3 https://www.infolex.lt/ta/75193:str23, apie servituto nustatymą administraciniu aktu), čia vaikai turėjo galimybę aktyviai leisti laisvalaikį, džiaugtis žiemos teikiamomis pramogomis. * Gyventojai sąžiningai dalinosi atsakomybe, suprato naudojimą kaip pareigą: rinkdavo nuo šlaito šiukšles, paruošdavo šlaitą žiemai ir čiuožinėjimui (surinkdavo akmenis, stiklo šukes, užkasdavo duobes). * Kito šlaito ar kitos vietos, kur būtų galima čiuožinėti rogutėmis, bendruomenė neturi. Žiemą Šiaurės miestelis netektų vienintelės aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės. Kelio servituto suteikimas šiai žemės sklypo daliai (perduotos gimnazijai) užtikrintų tinkamą sklypo naudojimą (CK 4.111.1 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.111, apie servituto tikslus). Gyventojai siūlo ir savo sprendimus: Tvora ties “Everesto” šlaitu gali būti perkelta prie šiluminės trasos, esančios šlaito apačioje. Gimazija šioje vietoje ateityje naujų pastatų statyti negalėtų dėl čia esančios šiluminės trasos apribojimų, tad tvora, tveria tik pievelę. Perkėlus tvorą prie šiluminės trasos, pievelė liks gimnazijos nuosavybėje, bet žiemą atsiras galimybė naudoti ją ir šlaitą pagal iki šiol buvusią paskirtį – čiuožinėti rogutėmis. Kitas būdas užtikrinti žemės sklypo tinkamą naudojimą - sugalvoti techninį sprendimą, kad tvorą būtų galima nurinkti žiemos sezonui. Patirtus nuostolius gimnazijai (nurenkant ir surenkant tvorą) gyventojai pasiruošę kompensuoti savo darbu: patys gali tvorą nurinkti (žiemos pradžioje) ir surinkti (žiemos pabaigoje). Tai gali būti įrašyta į servitutą. Bendra veikla padės stiprinti gimnazijos ir Šiaurės miestelio gyventojų bendradarbiavimą, kuris būtinas sprendžiant kvartalo problemas. Galima suderinti abu sprendimus: stacionari tvora tegul eina palei šiluminę trasą, o nuimama tvora būtų aptverta gimnazijos teritorija ant šlaito. Tokiu būdu rudenį, pavasarį ir vasarą, kaip tik tada, kai tai aktualu gimnazijos mokiniams, pievelė būtų aptverta, o žiemą pievele naudotųsi gyventojai ir jų vaikai (ir, aišku, pačios gimnazijos mokiniai) važinėti rogutėmis, slidinėti. Padėkite išsaugoti vaikams galimybę aktyviai judėti ir džiaugtis žiemos pramogomis kai tai daryti šalia jų gyvenamųjų namų beveik nėra kur. Schema 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437 Nuotrauka 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999 Nuotrauka 2: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925 Nuotrauka 3: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 Nuotrauka 4: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273 Video: https://www.facebook.com/roman.pokrovskij/videos/oa.507102346500536/10219281563494689 Facebook grupė: https://www.facebook.com/groups/492182574659180/

Už Pučkorių[Belmonto] užtvankos išsaugojimą

Eglė Baranauskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministrui, Lietuvos Respublikos seimo aplinkos apsaugos komitetui, Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybei

Reikalaujame išsaugoti Pučkorių [Belmonto] užtvanką! Mielieji,stokime į Belmonto krioklių gynėjų sąjungą,išgelbėkime Pučkorių užtvanką,išsaugokime savo miesto istoriją ir vieno iš nedaugelio ypatingo grožio vietų mūsų Vilniuje. Belmonto užtvanka pastatyta XIX amžiaus pradžioje,daugellį metų yra neatsiejama Vilnios slėnio ir viso Pavilnio istorinio kraštovaizdžio dalis,saugotinas kultūros paveldo objektas ir viena mėgstamiausų vilniečių ir miesto svečių poilsio vieta. Užtvanka,pastatyta kaip neatsiejama prancūziškojo Leoniškių[Belmonto] vandens malūno dalis,yra ryškus Vilniaus miesto istorinis ženklas. po šio pavasario polaidžio pro užtvankos konstrukcijas prasiveržęs Vilnios upės vanduo ardo pačią užtvanką.Nedelsiant nesiėmus jokių gelbėjimo darbų.ji neišvengiamai sugrius,nustos veikti jau keliolika metų lašišoms ir šlakiams sėkmingai tarnaujantis žuvitakis. Aplinkos ministerijos biurokratai,nepateikę rimtų argumentų ir pakurstyti lašišų saugojimo aktyvistų,nutarė užtvanką nugriauti,kartu likviduojant ir zuvitakį. Gerbiami valdžios atstovai,Jūs,lengva ranka,gerai nepasvėrę visų galimų pasėkmių,norite sunaikintitai,ko per šimtmečius nesugebėjo įveikti tekantis vanduo. Griauti paprasčiausias ir lengviausias kelias!

KREMATORIUMUI KAROLINIŠKĖSE NE

B. Sazanskytė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Karoliniškių gyventojai, pareiškiame, kad krematoriumo statyba Karoliniškių seniūnijos teritorijoje ar šalia jos yra nesuderinama su vietos bendruomenės interesais. Gindami savo ir ypač savo vaikų teises į švarią ir psichologiškai komfortišką gyvenamąją aplinką reikalaujame iš galimų krematoriumo statybos zonų schemos pašalinti 11-tu numeriu pažymėtą teritoriją prie vakarinio aplinkelio ir Taurupės gatvės ir ateityje nesvarstyti galimybių Karoliniškėse statyti krematoriumą. Tai nuoroda i Vilniaus savivaldybės siūlomas teritorijas krematoriumo statybai Vilniuje: http://www.vilnius.lt/index.php?4067279980 Pastebėjimas: Pagal Vilniaus savivaldybės pateiktą žemėlapį matome, kad Karoliniškės yra tankiai apgyvendinta centrinė miesto dalis. Nurodyta Krematoriumo statymo vieta žemėlapyje yra nurodyta prie pat tankiai apgyvendintos teritorijos, kur yra gausi konsentracija vaikų darželių, mokyklų, parkų, daugiabučių. Ir nurodyta vieta statybai yra gerokai nutolusi nuo Taurupės gatvės.

Neleiskime sunaikinti Žalgirio" stadiono. Privalome legendą išsaugoti ateities kartoms

Drąsuolė Bielevičiūtė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui (Ypač futbolo gelbėjimo grupei), Vilniaus miesto savivaldybei, Futbolo federacijai, Ponui Arvydui Avul

Mes, Lietuvos futbolo gerbėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai, esame pasipiktinę dėl ketinimo sunaikinti "Žalgirio" stadioną. Kodėl, nusikalstamai, nebeliko reikalavimo minimame sklype išsaugoti stadioną?! Kas leido keisti paskirtį ?! ŽALGIRIS - tai musų istorijos dalis, kurią privalome išsaugoti. Vilniaus “Žalgirio” stadionas buvo Lietuvos pasididžiavimas ir tarybiniais laikais ir pirmais nepriklausomybės metais. Tai vienas iš nepriklausomybės šauklių, dauguma patriotinių judėjimų vienaip ar kitaip būdavo persipynę su futbolu. Čia prasidėjo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Kiek daug gražių futbolo kovų ir pergalių jis matė, kiek gražių dainų švenčių. Deja Lietuvoje, nėra valstybinio požiūrio į stadionus, vis kuriami projektai ir tik plaunami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne rimtai statoma. Kiek sukišta i tuos griaučius, kur prie Akropolio, pilnai būtų užtekę renovuoti "Žalgirio" stadioną. 100 milijonų litų iš kurių 60 milijonų, kaip nustatė Valstybės kontrolė, dingo nežinia kur. Kodėl kažkokie laikinai į valdžią pasodinti biurokratai turi įgaliojimus savavališkai parceliuoti visuomeninės paskirties objektus, neatsiklausus visuomenės sutikimo? Kodėl lengva ranka dovanoja “vargšams” legendinį "Žalgirio" stadioną, kad jį sunaikintų?! Nuo "Žalgirio" naikinimo prasidėjo ir Lietuvos futbolo naikinimas ir toliau tęsiasi. Nelieka dvasios, nelieka nieko švento, garbingo ... Kaip negėda, kad esam vieninteliai Europoje neturintys normalaus stadiono. Kiek gali iš mūsų šaipytis kitos šalys. Kokį įvaizdį kuriame apie Lietuvą. Čia stadiono vieta, gera aura, šlovinga istorija, čia buvo mūsų mylimas "Žalgirio" stadionas ir privalo likti, o namams, biurams užteks vietos ir kitose Vilniaus vietose. Todėl mes, pasirašiusieji raginame visus susitelkti ir ne griauti, o atstatyti brangų "Žalgirio" stadioną. Linkim, kad dievas apšviestų jūsų protą ir širdį. Ir tikime, kad "Žalgirio" stadionas gyvuos per amžius.

Už VUAL ligoninės išsaugojimą

Daiva Juškienė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, LR sveikatos ministerijai

Vilniaus Universitetinė Antakalnio ligoninė svarbi ne tik vilniečiams. Čia reguliariai atvyksta sveikatos patikrai, konsultacijos ir gydymui ligoniai iš įvairių miestų ir miestelių. Mums rūpi VUAL(Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė) likimas. Mes už ligoninės išsaugojimą ! Prieš privatizavimą, profilio keitimą!

Atliekų deginimo gamyklos Vilniuje nebus

Gediminas Gemskis. Adresuota: Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei

Lietuvos Sostinėje, Vilniuje, planuojama statyti atliekų deginimo gamyklą. Šio plano autorius - ,,Rubicon group'' (dabar - ICOR), neigiama prasme pagarsėjęs koncernas. UAB ''Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos'' vienintelis akcininkas yra minėtas koncernas. Remiantis moksliniais tyrimais - atliekų deginimas yra vienas didžiausių taršos šaltinių, skleidžiantys dioksinus, furanus ir chloro gaminius. ,Šie elementai niekur nedingsta, o per vandenį ir orą patenka į maitinimosi grandinę ir atgal – į žmogaus organizmą'. Šios cheminės medžiagos kaupiasi žmogaus kūne visą gyvenimą ir ilgalaikis poveikis yra nustatytas labai aiškus ir paprastas – išmetimai iš atliekų deginimo įmonių (dioksinai, furanai ir kiti junginiai) skatina naujagimių apsigimimus ir šalia visų kitų ligų – ir vėžinius susirgimus. Atliekų deginimo būdas yra netinkamas. Prioritetus reiktų teikti atliekų susidarymo mažinimui, surinkimui, rūšiavimui, antriniam panaudojimui, perdirbimui. Perdirbus atliekas, jų lieka labai mažai, apie 20 proc. buvusio svorio, ir vėliau iš jų išgaunamos biodujos. Nereikia manyti, kad tai būtų tik vakarinio Vilniaus – Lazdynų mikrorajono (šalia kurio planuojama statyti atliekų deginimo gamyklą) problema, nes atlikti tyrimai parodė, kad virš Vilniaus vyrauja pietvakarių vėjas ir pačios nuodingiausios medžiagos (dioksinai buranai) yra pernešami labai smulkiomis dalelėmis. Sunkiosios dalelės nusėda maždaug iki 10 km spinduliu, o lengvos ir vidutinės nusėda maždaug 15-20 km. atstumu nuo taršos šaltinio. Mažai tikėtina, kad atliekos bus tinkamai rūšiuojamos, kadangi atliekų išrūšiavimas yra dešimtmečių reikalas. Šiukšlės turi būti rūšiuojamos dar gyventojų, kai jie meta šiukšles į konteinerius, tačiau iki šiol tai labai mažai kas daro. Vėliau atliekos turi būti perdirbamos arba panaudojamos kaip antrinės žaliavos. Tačiau Vilniuje dar toli iki šiukšlių rūšiavimo. O tai reiškia, rengiamasi jas deginti neišrūšiuotas. Jeigu būtų deginamos nerūšiuotos atliekos, tai būtų išmetama daug kenksmingų teršalų, kurie itin pavojingi žmonių sveikatai. Galima pastebėti, kad kai atsiranda atliekų deginimo gamykla, tai ji paprastai sudegina visas atliekas, net ir tas, kurios gali būti išrūšiuotos ir perdirbtos. Kitaip tariant, tokia gamykla "nužudo'' visas kitas iniciatyvas ar verslus, kurie galėtų verstis iš atliekų perdirbimo, tačiau jiems nebelieka erdvės rinkoje. Pinigų taip pat, nes ES parama būtų panaudota šiam projektui. Tačiau žinoma pats svarbiausias - sveikatos akcentas, mokslininkų tyrimai patvirtina apie pasaulio atliekų deginimų gamyklų kenksmingumą, net jei atliekos yra išrūšiuotos ir deginamos pagal naujausias technologijas.

Grubiems ir Neteisėtiems viešojio transporto kontrolieriams STOP!!!

Justinas. Adresuota: Vilniaus Miesto Savivaldybei ir Sį Susisiekimo paslaugos

Nusprendžiau daugiau nebetylėti ir prabilti daugiau nebepakesiu grubių kontrolierių konfliktinių situacijų ir Neteisėtų smurto atvejių Kadangi pats Esu Žmogus Su Negalia ir ne kartą teko išvyst tų brudinų Kontrolierių važinėjiančių Su raudonais Autobusėliais ne tik keliamų konfliktinių situacijų ir naudojiamos jėgos prieš viešojio transporto keleivius Bei pačius Neygaliuosius asmenis Aš Prieš Keleivių Kontrolierių neteisėtus Veiksmus Lauk Suyžulėjiusius ir subanditavusius Kontrolierius iš Vilniaus Žolyno 15 KONTROLIERIŲ BANDITIZMUI STOP!!! [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=29]Peticijos aptarimas[/url]