Prieš Lietuvos Nacionalinio Stadiono Statybas Šeškines Mikrorajone

G.U. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Ši peticija ragina Vilniaus gyventojus stoti prieš Lietuvos Nacionalinio Stadiono statybas Vilniaus Šeškinės mikrorajone. 2016 metų duomenimis Šeškinės mikrorajone gyveno apie 36'000 žmonių (beveik 7% Vilniaus miesto gyventojų). Milžiniško stadiono statybos prie triukšmingo ir vaizdą gadinančio Akropolio Prekybos ir Pramogų centro sukeltų nepatogumus (triukšmą, kamščius...) ne tik piliečiams gyvenantiems Šeškinės mikrorajone, bet ir visiems Vilniečiams mylintiems savo miestą.

Už stadioną Naujoje Vilnioje (39)

Algirdas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sportas

Eilinį kartą sužlugus Nacionalinio stadiono statyboms Šeškinėje iškilo sena idėja pagrindinį stadioną statyti Naujojoje Vilnioje. Stadionas į mūsų rajoną pritrauktų investicijas, sukurtų darbo vietų, aplink jį būtų sutvarkyta aplinka, parkai, gatvės. Kartu mes parodysime, kad mes esame už investicijas į visą Vilnių, o ne tik į Akropolio kaimynystę. Stadionas nėra tik apie futbolą – tai investicijos į mūsų aplinką ir mūsų vaikų galimybes sveikam laisvalaikiui! Parodykite, kad jums tai rūpi ir pasirašykite peticiją.

Nakvynės namų gyventojų perkėlimui iš Naujininkų!!! (75)

Aleksandra. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybei

Nepaisant gyventojų protestų nakvinės namus atidarė Naujininkuose! Dabar gyventi šiame mikrarajoje yra tikrai baisu, nes gali sutikti įtartinų žmonių, o visur ėmė mėtytis švirkštai, jau nekalbant apie laiptinėse nakvojančius narkomanus!!! asmenis apsigyvena laiptinėse, po balkonais ir t.t. Ir vartojimas vyksta čia pat, tai esame užfiksavę nuotraukose. Iki šiol rajone nėra buvę nieko panašaus. Gyventojai tvirtina, kad sulaukę net grasinimų iš apsvaigusių asmenų, jeigu mėgindavo juos varyti iš savo laiptinių ar erdvių po balkonais, ne karta jau buvo užpuolę nepilnamečius. Apie visa tai Policijai yra pranešta, tačiau po atvykimo narkomanai siautėja toliau. Kiti nakvynės namų gyventojai vartoja alkoholį prieš užeidami į nakvynės namus. Visa tai vyksta mūsų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kurie bijo išeiti į lauką ir grįžti iš mokyklos namo“, – teigė Naujininkų bendrijos atstovai.

Dėl oficialaus nudistų paplūdimio atidarymo Vilniuje (37)

Lietuvos. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Oficialaus nudistų paplūdimio Vilniaus mieste būtinai reikėtų, nes visuomenės dalis norėtų praleisti laisvalaikį gamtoje be drabužių, kad ir po darbų, specialiai neplanuojant išvykos prie jūros (pvz. vien Klaipėdoje yra 2 oficialūs nudistų paplūdimiai - Giruliuose ir Smiltynėje), kaip dabar renkasi maudynių megėjai. Oficialus nudistų paplūdimys suteiktų saugumo, nes norint pasideginti nereikėtų bristi į kokius apleistus žolynus ar rinktis mažiau saugią vietą maudynėms, ar pergyventi, kad kažkas užklups ir iškvies policiją už viešosios tvarkos pažeidimą. Nudistų bendruomenė auga, taip pat turistams iš gilesnes nudizmo tradicijas turinčių šalių būtų paskata aplankyti Vilnių ir čia ilgiau pabūti. Nudistų paplūdimys Vilniuje, tai vieta, kur ramiai ir legaliai gali rinktis vietinių nudistų bendruomenė bei kuri padėtų atkreipti dėmesį į Vilnių, kaip atvirą, įvairų, žaismingą ir tolerantišką miestą. Natūralu, kad žmonės ieško vietų tokiam poilsiui ir prie didžiųjų miestų (ne tik prie jūros, kur nudistų paplūdimiai Lietuvoje būna pilni žmonių), tad savaiminiai (neoficialūs) toks paplūdimys seniai egzistuoja prie Vilniaus (Trakuose prie Ežero Akmenos), sutraukia šiltą vasaros dieną kelis šimtus žmonių, bei džiugina jį lankančių žmonių pagarbiu elgesiu su supančia gamta ir atidžiai palaikoma šių vietų švara. Besiplečiant tokiam poreikiui, bręsta laikas tokius paplūdimius ištraukti iš subkultūros pakraščio ir surasti įteisintas vietas mieste. Daugumos Europos miestų pavyzdys įkvepia, kad tokios vietos sėkmingai gyvuoja, yra lengvai pasiekiamos ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir miesto svečiams. Jeigu nudistų paplūdimiai reikalingi ir gausiai lankomi Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Neringoje, tai jis dar reikalingesnis sostinėje Vilniuje, kur gyvena žymiai daugiau gyventojų, negu kurortuose net sezono metu. Vilniečiai neturi galimybės kas vakarą, kas savaitgalį ar užėjus užėjus karštiems orams kaskart nulėkti į pajūrį. Vilniuje nudistų paplūdimys turėtų būti lengvai pasiekiamas viešuoju transportu arba dviračiu. Ir vilniečiai turi teisę turėti vietą, kur nesižvalgydami aplink kaip kažką blogą darantys vaikai, galėtų legaliai nuoginėti gamtoje prie vandens. Dėl vietos, tai galėtų būti Tapelių ežeras ar Balžio ežeras arba kažkur prie Neries galima rasti nuošalesnę įlanką, arba erdvę už II Valakampių paplūdimio padaryti nudistų. Viskas ko reikia - minimalios užtvaros nuo smalsuolių akių. Uždangos įgyvendinimo būdai priklauso nuo konkrečios vietos.

Už nemokamą parkavimą Vilniuje! (2)

Vilnietis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei ir merui gerb. R. Šimašiui

Parkavimo vietų zonos ir mokesčiai jau pralenkė sveiką protą! Mokamo automobilių parkavimo tikslas buvo apriboti automobilius senamiestyje ir cenntre, tuo tarpu dabar šios zonos jau toli gražu apima nebe tik senamiestį, bet ir pramoninius, gyvenamuosius rajonus. Rinkliavų dydžiai nekoreliuoja su mūsų gaunamomis pajamomis. Klausimas - kodėl norintis dirbti ir išmaitinti šeimą žmogus, norėdamas pakliūti į darbą, turi duoti "otkatą" (t.y. rinkliavą) gerb. merui ir jo savivaldybei? Kur nueina ir kam panaudojami surinkti pinigai? Meras mus kviečia naudotis viešuoju transportu, bet ar tikrai Vilniaus viešasis transportas yra tas, kuriuo galime pasitikėti? Niekada negali žinoti, ar jis tikrai atvažiuos ir ar tikrai nuveš kur reikia (nes esant kiek blogesniam orui dažnai jis stringa), kas po skirtingus miesto galus suvežios vaikus į darželius, kaip pakliūti į darbą tiems, kur viešasis transportas paprasčiausiai nevažiuoja? Mūsų viešasis transportas yra trečiojo pasaulio lygio - Europoje nėra tokio dydžio kaip Vilnius miesto, kurio viešasis transportas būtų paremtas tik autobusais ir troleibusais. Todėl kviečiu visus pasirašyti už tai, kad būtų panaikintas mokamas parkavimas Vilniuje, arba bent paliktas senamiesčio dalyje.

Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos išlikimas (156)

Elena. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos tėvai esam informuoti apie savivaldybės planus prijungti Grigiškių pradinę mokyklą prie Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos. Šią peticiją norime išreikšti savo susirūpinimą ir nepritarimą tokiam galimam savivaldybės sprendimui ir prašome Visus neabejingus pasirašyti šią peticiją. Grigiškių pradinė mokykla yra pritaikyta būtent pradinukų mokymui. Čia dirba patikima direktorę, kokybišką mokslą suteikia kompetetingi pedagogai. Mokykla yra saugioje aptvertoje teritorijoje, kiekvienoje klasėje yra rūbinėlė, poilsio zona bei sporto salytė, kur vaikai gali saugiai leisti laiką pertraukų metu ir po pamokų.

Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams (650)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Prašymas pripažinti ir užtikrinti gyventojų teisę tradiciškai važinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio valstybinėje žemėje tarp S. Žukausko ir Minties gatvių Vilniuje. (24)

R.Pokrovskij. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Šiaurės miestelio gyventojai, Žirmūnų rajono gyventojai ir jų prašymą palaikantys Lietuvos žmonės, prašom Vilniaus savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti Šiaurės miestelio bendruomenės, Žirmūnų rajono gyventojų vaikų teisę čiuožinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio tarp S. Žukausko ir Minties gatvių, t. y. vietoje, vaikų vadinamoje “Everestu” (pažymėta schemoje 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437). Ši gyventojų ir jų vaikų tradicinė teisė buvo pažeista, kai Joachimo Lelevelio gimnazija pradėjo statyti tvorą (nuotrauka 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999), kertančią šlaitą ir darančią čiuožinėjimą/slidinėjimą nebeįmanomu. Apie tvoros statybą gyventojai nebuvo perspėti (nuotrauka 2 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925). Mes prašome apginti gyventojų ir jų vaikų teisę į žiemos džiaugsmus, atlikti visus veiksmus, kad specifinis kelio servitutas būtų pripažintas šioje vietoje (kurios dalis yra gimnazijos teritorijoje), o šlaito teritorija, esanti nesuformuotame sklype, gautų žiemos rekreacinės zonos statusą ir būtų pripažinta žiemą veikiančia laisvalaikio aikštele (nuotraukos 3 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 , 4 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273). Gyventojų ir jų vaikų teisė važinėti rogutėmis turi kelio servituto požymius: * Šio kalnelio paskirtis žiemą yra čiuožinėti rogutėmis – gyventojai ir jų vaikai ilgą laiką tokiu būdu tradiciškai naudojosi šlaitu ir norėtų tai tęsti toliau. * Gyventojai naudodavosi šlaitu atvirai ir niekada nesulaukdavo Savivaldybės ar gimnazijos, vėliau perėmusios žemės patikėjimo teisę, prieštaravimų čiuožinėti čia rogutėmis. * Žiemą šis šlaitas (ir pievelė apačioje) kitos paskirties neturi. * Šlaite šioje vietoje yra keli pėsčiųjų takai į apačią/į viršų (CK 4.118 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.118, numato galimybę kelio servitutą suteikti pėsčiųjų takui). * Žiemą šie takai buvo naudojami čiuožinėjimui rogutėmis. Kalno šlaitas ir jo apačioje esanti pievelė buvo žiemos metu veikianti rekreacinė zona, tokia pati, kaip paplūdimys vasaros metu (Žemės įstatymas 23.1.3 https://www.infolex.lt/ta/75193:str23, apie servituto nustatymą administraciniu aktu), čia vaikai turėjo galimybę aktyviai leisti laisvalaikį, džiaugtis žiemos teikiamomis pramogomis. * Gyventojai sąžiningai dalinosi atsakomybe, suprato naudojimą kaip pareigą: rinkdavo nuo šlaito šiukšles, paruošdavo šlaitą žiemai ir čiuožinėjimui (surinkdavo akmenis, stiklo šukes, užkasdavo duobes). * Kito šlaito ar kitos vietos, kur būtų galima čiuožinėti rogutėmis, bendruomenė neturi. Žiemą Šiaurės miestelis netektų vienintelės aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės. Kelio servituto suteikimas šiai žemės sklypo daliai (perduotos gimnazijai) užtikrintų tinkamą sklypo naudojimą (CK 4.111.1 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.111, apie servituto tikslus). Gyventojai siūlo ir savo sprendimus: Tvora ties “Everesto” šlaitu gali būti perkelta prie šiluminės trasos, esančios šlaito apačioje. Gimazija šioje vietoje ateityje naujų pastatų statyti negalėtų dėl čia esančios šiluminės trasos apribojimų, tad tvora, tveria tik pievelę. Perkėlus tvorą prie šiluminės trasos, pievelė liks gimnazijos nuosavybėje, bet žiemą atsiras galimybė naudoti ją ir šlaitą pagal iki šiol buvusią paskirtį – čiuožinėti rogutėmis. Kitas būdas užtikrinti žemės sklypo tinkamą naudojimą - sugalvoti techninį sprendimą, kad tvorą būtų galima nurinkti žiemos sezonui. Patirtus nuostolius gimnazijai (nurenkant ir surenkant tvorą) gyventojai pasiruošę kompensuoti savo darbu: patys gali tvorą nurinkti (žiemos pradžioje) ir surinkti (žiemos pabaigoje). Tai gali būti įrašyta į servitutą. Bendra veikla padės stiprinti gimnazijos ir Šiaurės miestelio gyventojų bendradarbiavimą, kuris būtinas sprendžiant kvartalo problemas. Galima suderinti abu sprendimus: stacionari tvora tegul eina palei šiluminę trasą, o nuimama tvora būtų aptverta gimnazijos teritorija ant šlaito. Tokiu būdu rudenį, pavasarį ir vasarą, kaip tik tada, kai tai aktualu gimnazijos mokiniams, pievelė būtų aptverta, o žiemą pievele naudotųsi gyventojai ir jų vaikai (ir, aišku, pačios gimnazijos mokiniai) važinėti rogutėmis, slidinėti. Padėkite išsaugoti vaikams galimybę aktyviai judėti ir džiaugtis žiemos pramogomis kai tai daryti šalia jų gyvenamųjų namų beveik nėra kur. Schema 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437 Nuotrauka 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999 Nuotrauka 2: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925 Nuotrauka 3: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 Nuotrauka 4: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273 Video: https://www.facebook.com/roman.pokrovskij/videos/oa.507102346500536/10219281563494689 Facebook grupė: https://www.facebook.com/groups/492182574659180/

Už Pučkorių[Belmonto] užtvankos išsaugojimą (886)

Eglė. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministrui, Lietuvos Respublikos seimo aplinkos apsaugos komitetui, Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybei

Reikalaujame išsaugoti Pučkorių [Belmonto] užtvanką! Mielieji,stokime į Belmonto krioklių gynėjų sąjungą,išgelbėkime Pučkorių užtvanką,išsaugokime savo miesto istoriją ir vieno iš nedaugelio ypatingo grožio vietų mūsų Vilniuje. Belmonto užtvanka pastatyta XIX amžiaus pradžioje,daugellį metų yra neatsiejama Vilnios slėnio ir viso Pavilnio istorinio kraštovaizdžio dalis,saugotinas kultūros paveldo objektas ir viena mėgstamiausų vilniečių ir miesto svečių poilsio vieta. Užtvanka,pastatyta kaip neatsiejama prancūziškojo Leoniškių[Belmonto] vandens malūno dalis,yra ryškus Vilniaus miesto istorinis ženklas. po šio pavasario polaidžio pro užtvankos konstrukcijas prasiveržęs Vilnios upės vanduo ardo pačią užtvanką.Nedelsiant nesiėmus jokių gelbėjimo darbų.ji neišvengiamai sugrius,nustos veikti jau keliolika metų lašišoms ir šlakiams sėkmingai tarnaujantis žuvitakis. Aplinkos ministerijos biurokratai,nepateikę rimtų argumentų ir pakurstyti lašišų saugojimo aktyvistų,nutarė užtvanką nugriauti,kartu likviduojant ir zuvitakį. Gerbiami valdžios atstovai,Jūs,lengva ranka,gerai nepasvėrę visų galimų pasėkmių,norite sunaikintitai,ko per šimtmečius nesugebėjo įveikti tekantis vanduo. Griauti paprasčiausias ir lengviausias kelias!

KREMATORIUMUI KAROLINIŠKĖSE NE (61)

B.. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Karoliniškių gyventojai, pareiškiame, kad krematoriumo statyba Karoliniškių seniūnijos teritorijoje ar šalia jos yra nesuderinama su vietos bendruomenės interesais. Gindami savo ir ypač savo vaikų teises į švarią ir psichologiškai komfortišką gyvenamąją aplinką reikalaujame iš galimų krematoriumo statybos zonų schemos pašalinti 11-tu numeriu pažymėtą teritoriją prie vakarinio aplinkelio ir Taurupės gatvės ir ateityje nesvarstyti galimybių Karoliniškėse statyti krematoriumą. Tai nuoroda i Vilniaus savivaldybės siūlomas teritorijas krematoriumo statybai Vilniuje: http://www.vilnius.lt/index.php?4067279980 Pastebėjimas: Pagal Vilniaus savivaldybės pateiktą žemėlapį matome, kad Karoliniškės yra tankiai apgyvendinta centrinė miesto dalis. Nurodyta Krematoriumo statymo vieta žemėlapyje yra nurodyta prie pat tankiai apgyvendintos teritorijos, kur yra gausi konsentracija vaikų darželių, mokyklų, parkų, daugiabučių. Ir nurodyta vieta statybai yra gerokai nutolusi nuo Taurupės gatvės.