Viešojo intereso pažeidimui NE (7)

K.. Adresuota: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Šiuo metu yra parengtas pateikimo stadijoje Vilniaus m. savivaldybės Tarybos sprendimo „Dėl stadiono Gelvonų g. 55, Vilniuje išnuomojimo nekonkurso būdu“. Gerbiamieji, nuo Gelvonų g. 3 iki 29 namų kiemus imtinai yra vienintelis įvažiavimas nuo magistralinės Gelvonų g. Šis įvažiavimas tuo pačiu yra vienintelis ir prie Radvilų gimnazijos stadiono. Sprendimas išnuomoti Gelvonų g. 55 stadioną neatsiklausus šiuose namuose gyvenančių daugiau kaip 3 tūkst. žmonių ir negavus jų pritarimo išnuomoti Regbio akademijai 25 metams yra tiesioginis nesiskaitymas su gyventojais. Įrengus mokyklinio stadiono vietoje specializuotą regbio stadioną neabejotinai pablogintų šio mikrorajono žmonių gyvenimo kokybę. Mokyklinis stadionas iš daugiafunkcinio skirto moksleivių fiziniam lavinimui, taptų pritaikytu tik regbiui. Regbis būtų kultivuojamas nuo 16 val. ir išeiginėmis dienomis. Tuo pačiu taptų uždaru gyventojų mankštai, pasivaikščiojimui ir poilsiui. Vietoj visiems prieinamos Ozo geomorfologinio draustinio papėdėje esančios sporto ir poilsio vietos čia gyvenantys turėtų triukšmingą kaimyną. Jau pirmaisiais metais numatoma pastatyti 500 vietų žiūrovų tribūnas bei kitą regbiui reikalingą infrastruktūrą. Stadiono vieta ir vienintelis privažiavimas prie jo daugiabučių kiemais, šimtų regbio sirgalių emocijos, jų automobilių parkavimas bei kitkas, kas lygi regbį, kaip jėgos sportą, įneštų sumaištį į mikrorajono gyventojų buitį. Regbis yra sporto šaka, kurią kultivuoti ne vieta stadione už 25 metrų nuo daugiabučių, tam būtina erdvė kur nei patys regbio žaidėjai, nei sirgaliai savo emocijomis netrikdytų miegamųjų rajonų. Vilnius savo plotu dukart didesnis už Paryžių, o gyventojų 20 kartų mažiau. Neabejotinai yra daugybė vietų įrengti specializuotą regbio stadioną nesigrūdant per ir taip ankštus daugiabučių kiemus ir nedrumsčiant miegamųjų rajonų ramybės. Regbis – ne šachmatai. Todėl regbio specializuoto stadiono įrengimas iš esmės sunaikinant mokyklos stadioną, tik dvidešimt kelių metrų nuo daugiaaukščių ir Ozo papėdėje yra neleistinas ekologiniu, triukšmo, viešosios tvarkos, moksleivių fizinio lavinimo požiūriu, apskritai pažeidžia viešąjį interesą ir gyventojų teises. Būdamas Vilniaus m. savivaldybės Tarybos nariu, privalau Jus visus čia gyvenančius kaimynus informuoti apie galimą sumaištį ir grėsmę Jūsų ramybei. Todėl siūlau ir kviečiu: 1.Visus čia gyvenančius vienareikšmiškai pasisakyti prieš netinkamą Vilniaus m. savivaldybės Tarybos sprendimo projektą, numatantį išnuomoti 25 metams Radvilų gimnazijos stadioną Regbio akademijai. 2.Pasiūlyti Vilniaus m. savivaldybės Tarybai ir merui A. Zuokui Vilniaus regbio akademijai išnuomoti pačiomis palankiausiomis sąlygomis už tą patį 1 Lt nuomos mokestį metams, nors ir šimtui metų teritoriją, esančią toliau nuo daugiabučių miegamųjų rajonų. Laimėtų visi. Regbio žaidėjai ir jo sirgaliai nevaržomai galėtų džiaugtis regbiu. Daugiabučių gyventojai turėtų ramų poilsį.

NE vilniečių pinigų švaistymui dar vienos bažnyčios statybai (1)

Raimondas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

[b]NE vilniečių pinigų švaistymui dar vienos bažnyčios statybai[/b] Mes, pasirašiusieji šią peticiją, kviečiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, merą ir administraciją [b]nepritarti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos skelbiamiems siekiams už vilniečių pinigus statyti dar vieną krikščionišką šventyklą Vilniuje[/b]. Būdami įvairių religinių bei filosofinių įsitikinimų ir gerbdami žmonių religijos laisvę manome, jog šiuo laikotarpiu yra netikslinga ir neracionalu leisti savivaldybės lėšas ne pirmo būtinumo investiciniams projektams. Atsižvelgiant į didelį Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto deficitą, akivaizdu, kad šiuo metu yra svarbesnių dalykų, kuriems ir turėtų būti teikiamas prioritetas, kaip antai ikimokyklinio ugdymo įstaigų kūrimas ir renovavimas, viešojo transporto sistemos tobulinimas, kelių būklės gerinimas, skolų verslui grąžinimas ir kita. Nemanome, kad papildomų maldos namų pastatymas atitinka šiandieninius ir ateities vilniečių poreikius. Tuo tarpu Katalikų bažnyčia ir tikintieji yra laisvi statytis savo maldos namus savo lėšomis.

Ne miesto švietimo turto privatizavimui ir nepakankamam finansavimui (1)

Iniciatyvinė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Vilniaus miesto savivaldybės meras

Gerbiami Vilniečiai jau ne kartą savivaldybės valdantieji, meras, Turto padalinio vadovai ketina naikinti švietimo įstaigas Vilniaus senamiestyje ar kitose patraukliose vietose. Užsimota panaikinti ne vieną vaikų ir jaunimo klubą, o taip pat Vilniaus turistų centrą, gal būt slapta kėsinamasi į darželius bei mokyklas, ypač esančius senamiestyje ar kitose prestižiniuose rajonuose. Jei privatizuotų Antakalnio vaikų ir jaunimo klubą, Verdenės vaikų ir jaunimo klubą, Vilniaus turistų centrą ar Saugaus eismo mokyklą, kas beliktų gal Mokytojų namai? Kodėl valdžia mano, kad senamiestyje negali veikti švietimo įstaigos ir kodėl jos kliūna merui ir jų daugumai? Ar valdžia vaikų sąskaita sprendžia miesto problemas? Ar taip konservatorių, liberalų ir socialdemokratų partijos rūpinasi švietimo kokybe? Faktai liudija, kad švietimui Vilniaus miesto valdžia skiria mažai lėšų, aptarnaujantis personalas, uždirbantis mažiausiai, iki mėnesio ėjo nemokamų atostogų, telefonai buvo atjungti mėnesius, tuo tarpu išrinktų valdžių atstovai pasididino savo komandą: yra net po tris mero bei administracijos direktoriaus pavaduotojus, visi jie važinėja tarnybiniais telefonais, naudojasi tarnybiniais automobiliais. Tuo tarpu švietimo įstaigos skursta, todėl nuolatos yra remiamos ir išlaikomos tėvų pinigų bei darbais. Užkirskime ir duokime ženklą Vilniaus miesto valdžiai, kad nustotų tyčiotis iš vilniečių slapta naikindamos – privatizuodamos bet kokias švietimo įstaigas. Juk taip trūksta darželių, kai kur mokyklų ar papildomo ugdymo įstaigų, o mūsų išrinktieji lengva ranka jas išparduoda. Kviečiame pasirašyti ir išreikšti protestą prieš švietimo pastatų privatizavimą ir nepakankamą švietimo finansavimą.

Reikalaujame stabdyti Vilniaus savivaldybės pastato ir įmonių privatizavimą (16)

Aktyvių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Peticija 2009 metų rugsėjo 30 dieną visos sostinės valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos pasirašė principinį susitarimą dėl didžiosios dalies savivaldybei priklausančio turto — savivaldybei priklausančių įmonių, miesto nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto objektų — privatizavimo. Jau pradėtas Vilniaus miesto savivaldybės centrinio administracinio pastato (Konstitucijos pr. 3) nuosavybės teisių keitimo procesas. Siūloma šį pastatą perleisti bankui, o po to jį išpirkti. Manome, kad toks sprendimas, yra pernelyg rimtas ir prieštaringas, kad galėtų būti vykdomas dabartinės miesto valdančiosios daugumos iki būsimų Savivaldybės rinkimų likus mažiau nei metams. 1. Viešai skelbiama informacija apie savivaldybės finansų būklę ir jos stabilizavimą yra prieštaringa; 2. Žymūs ekonomikos ekspertai, pavyzdžiui, dr. R. Kuodis, teigia tokiu būdu finansinės miesto problemos ne sprendžiamos, o perkeliamos į ateitį, nes perleidus savivaldybės pastatą savivaldybė laimės pinigų tik trumpalaikiams mokėjimams, o ilgu laikotarpiu bus patirta nuostolių; 3. Savivaldybės pastato perleidimas, žinant, kad gautos lėšos turės būti dalinamos dengti skolas paslaugų teikėjams ir skoloms finansų institucijoms ekonomiškai ir finansiškai abejotinas, tokiu būdu bus padengta tik labai maža dalis miesto finansinių įsipareigojimų; 4. Savivaldybės planai privatizuoti ar pertvarkyti didžiąją dalį sostinės savivaldybės įmonių ("Vilniaus vandenys", šilumos tinklai, viešojo transporto įmonės) kelia grėsmę viešajam interesui ir gali pabloginti Vilniaus gyventojų ir taip labai kuklią socialinę gerovę; 5. Privatizavus pagrindinius ir ypač monopolinius komunalinių paslaugų tiekėjus miesto gyventojams gali rimtai pabrangti šilumos, transporto ir vandens tiekimo paslaugos. 6. Nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis, kai turto kainos krito daugiau nei trečdaliu yra itin nepalankus privatizacijai laikas, ir tai leidžia manyti, kad po šiuo metu planuojamais sandoriais gali slėptis korupciniai interesai; 7. Nepakankamas procesų skaidrumas kelia minčių, kad dalis pinigų, gautų už sudarytas sąlygas dalyvauti miesto objektų privatizavimo procesuose, atsidurs savivaldybės rinkimuose dalyvaujančių ir procesams pritariančių partijų rinkimų kasose; Taigi, reikalaujame, kad savivaldybės turto perleidimas visomis formomis, kurios šiuo metu siūlomos, būtų sustabdytos, o Vilniaus gyventojai per ateinančius 2011 metų Savivaldybės rinkimus patys spręstų apie jiems priklausančio turto panaudojimo galimybes.

Išmontuokime „Krantinės arką“ kuo greičiau! (32)

Vox. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Mes pasisakome prieš „vamzdžių“ estetiką ir prašome Vilniaus tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetą pagal galimybes kuo greičiau išmontuoti „Krantinės arką“. [img=http://www.peticijos.lt/paveiksliukai/vamzdis.jpg]http://www.peticijos.lt/paveiksliukai/vamzdis.jpg[/img]

Išsaugokim "Krantinės arką"! (133)

Giedrius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilniuje Neries pakrantėje Vlado Urbanavičiaus skulptūra "Krantinės arka" iš tolo primena į paviršių iškilusią architektūrinę – komunikacinę konstrukciją. Tokia „vamzdžių“ estetika arba funkcionalių elementų iškėlimas į pastato paviršių yra būdingas postmodernios architektūros bruožas. Vienas pavyzdžių – Pompidou centras Paryžiuje. „Krantinės arka“ atkartoja Neries krantinės formą ir kontrasto būdu išryškina Karaliaus Mindaugo tilto konstrukciją. Tai skulptūra, kviečianti diskutuoti apie meno viešojoje erdvėje paskirtį ir tikslus, aktyviai reikšti savo nuomonę. Vilniaus tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas pasisakė už tai, kad „Krantinės arka“ turėtų šiemet būt pašalinta nuo Neries pakrantės. Už tokį sprendimą pasisakė 5 komiteto nariai, 1 balsavo už skulptūros sunaikinimą, o 2 – už tai, kad „Krantinės arka“ liktų prie Neries. "Utilizavus „Krantinės arką“, būtų sunaikinta galimybė sustoti ir skaityti metaforas, raizgyti mintis. Tiesa, ne visiškai, nes dėl jos kilusios diskusijos jau įrašytos kultūros puslapiuose ir ateityje žmonės tikriausiai juoksis skaitydami apie tai, kaip lietuviai rovė iš Neries pakrantės vamzdį. Minties, kaip ir sielos, neįmanoma utilizuoti." - 7 MENO DIENOS

Referendumas dėl Vilniaus transporto ateities (113)

Asociacijos. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilnius dūsta nuo kamščių. Sąvoka „piko valanda“ neteko savo esmės ir dabar Vilniuje tęsiasi didesnis ar mažesnis nuolatinis pikas. Miesto valdžia, ir visuomenė diskutuoja koki viešojo transporto sprendimą pasirinkti: tramvajų, metro, dviejų lygių sankryžas, lynų kelią, talpiuosius autobusus ar kita. Šis delsimas kasmet kainuoja vilniečiams 1,5 milijardo litų prarastų dėl kamščių. Miesto valdžia nedrįsta pasirinkti vieną ar kitą problemos sprendimo būdą, todėl sprendimą turi pasufleruoti patys rinkėjai. Dėl to siūlome: 1. Iki 2008-12-31 suorganizuoti Vilniaus miesto gyventojų apklausą dėl visuomeninio transporto ateities, kuriame bus klausiama, kokios naujos viešojo transporto priemonės įdiegimui pritaria vilniečiai.