Dėl nepagrįsto pajamų mokesčio didinimo individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims

100 PARAŠAI

Kategorija:

[b]Dėl nepagrįsto pajamų mokesčio didinimo individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims[/b]

Naujai išrinkta Lietuvos valdžia ketina suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, t. y. panaikinti verslo liudijimus, o dirbantiems individualiai ir pagal autorines sutartis taikyti tokį pat mokesčio tarifą, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Deklaruodama, kad siekia suvienodinti mokesčių mokėtojų teises, iš tiesų [b]valdžia ketina pažeisti vieną svarbiausių mokesčių principų – mokesčių teisingumą.[/b]
Vienas iš mokesčių teisingumo požymių yra jų ekvivalentiškumas („benefit principle“), kuriuo teigiama, kad mokesčių mokėtojai turi būti apmokestinami priklausomai nuo jiems teikiamų viešųjų paslaugų. [b]Gyventojų mokami mokesčiai turi būti proporcingi viešųjų paslaugų ir gerybių kiekiui, kurį jie gali gauti iš valstybės.[/b]
Norime atkreipti dėmesį, kad valstybė [b]Darbo kodeksu ir kitais susijusiais teisės aktais suteikia gausią apsaugą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis.[/b] Šie teisės aktai numato, kad:
• Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą (LR darbo kodekso 187 str.).
• Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių (LR darbo kodekso129 str.).
• Darbuotojui kasmet turi būti suteiktos ne trumpesnės nei 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, už kurias ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis (LR darbo kodekso 165-177 str.).
• Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos) (LR darbo kodekso 193 str.).
• Už darbą poilsio arba švenčių dieną darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip dvigubai.
• Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus (LR darbo kodekso 152 str.).
• Darbuotojams turi būti suteikiamos nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ir mokymosi atostogos (LR darbo kodekso 179, 180, 181 str.).
• Turi būti užtikrinta, kad darbuotojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės (LR darbo kodekso 219 str.) ir t. t.
Čia išvardyta tik dalis teisės aktų nuostatų, kuriomis valstybė saugo pagal darbo sutartį dirbančius asmenis. Dėl galiojančių teisės aktų ir dėl darbo specifikos nė viena iš šių apsaugos priemonių nėra taikoma individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems mokesčių mokėtojams. [b]Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad užsakovai privalo mokėti autoriams ir individualiai dirbantiems asmenims ne mažesnį nei nustatytą atlygį, turi apmokėti jų kasmetines atostogas, mokėti daugiau, jei darbas atliekamas poilsio dienomis, suteikti nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ar mokymosi atostogas, nemokamai suteikti darbui atlikti reikiamas priemones ir pan. Todėl akivaizdu, kad dėl mažesnės valstybės teikiamos apsaugos individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantys asmenys turi mokėti proporcingai mažesnį pajamų mokestį nei iš darbo santykių pajamas gaunantys asmenys.[/b]
Remdamiesi išvardintomis priežastimis, [b]reikalaujame, kad[/b] būtų atsisakyta ketinimų nepagrįstai didinti pajamų mokestį individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims ir [b]neproporcingai dideliais mokesčiais nebūtų žlugdoma iniciatyvių ir kūrybingų Lietuvos piliečių veikla bei smulkusis verslas.[/b]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Aida
Griežtai nepritariu pajamų mokesčio didinimui.Šis dinimas yra nelogiškas, nepagrįstas bei žlugdantis smulkųjį verslą.
2 linas
taip negalima,pries rinkimus sito niekas nezadejo,esame apgauti!
3 Edita
už visas medicinos paslaugas taip pat susimokam patys
4 Vita
gerai, kad yra iniciatyvių ir nesnaudžiančių žmonių. Palaikau šią iniciatyvą.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (747)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (429)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (71)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.