Dėl nepagrįsto pajamų mokesčio didinimo individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims

100 PARAŠAI

Kategorija:

[b]Dėl nepagrįsto pajamų mokesčio didinimo individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims[/b]

Naujai išrinkta Lietuvos valdžia ketina suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, t. y. panaikinti verslo liudijimus, o dirbantiems individualiai ir pagal autorines sutartis taikyti tokį pat mokesčio tarifą, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Deklaruodama, kad siekia suvienodinti mokesčių mokėtojų teises, iš tiesų [b]valdžia ketina pažeisti vieną svarbiausių mokesčių principų – mokesčių teisingumą.[/b]
Vienas iš mokesčių teisingumo požymių yra jų ekvivalentiškumas („benefit principle“), kuriuo teigiama, kad mokesčių mokėtojai turi būti apmokestinami priklausomai nuo jiems teikiamų viešųjų paslaugų. [b]Gyventojų mokami mokesčiai turi būti proporcingi viešųjų paslaugų ir gerybių kiekiui, kurį jie gali gauti iš valstybės.[/b]
Norime atkreipti dėmesį, kad valstybė [b]Darbo kodeksu ir kitais susijusiais teisės aktais suteikia gausią apsaugą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis.[/b] Šie teisės aktai numato, kad:
• Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą (LR darbo kodekso 187 str.).
• Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių (LR darbo kodekso129 str.).
• Darbuotojui kasmet turi būti suteiktos ne trumpesnės nei 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, už kurias ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis (LR darbo kodekso 165-177 str.).
• Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos) (LR darbo kodekso 193 str.).
• Už darbą poilsio arba švenčių dieną darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip dvigubai.
• Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus (LR darbo kodekso 152 str.).
• Darbuotojams turi būti suteikiamos nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ir mokymosi atostogos (LR darbo kodekso 179, 180, 181 str.).
• Turi būti užtikrinta, kad darbuotojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės (LR darbo kodekso 219 str.) ir t. t.
Čia išvardyta tik dalis teisės aktų nuostatų, kuriomis valstybė saugo pagal darbo sutartį dirbančius asmenis. Dėl galiojančių teisės aktų ir dėl darbo specifikos nė viena iš šių apsaugos priemonių nėra taikoma individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems mokesčių mokėtojams. [b]Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad užsakovai privalo mokėti autoriams ir individualiai dirbantiems asmenims ne mažesnį nei nustatytą atlygį, turi apmokėti jų kasmetines atostogas, mokėti daugiau, jei darbas atliekamas poilsio dienomis, suteikti nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ar mokymosi atostogas, nemokamai suteikti darbui atlikti reikiamas priemones ir pan. Todėl akivaizdu, kad dėl mažesnės valstybės teikiamos apsaugos individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantys asmenys turi mokėti proporcingai mažesnį pajamų mokestį nei iš darbo santykių pajamas gaunantys asmenys.[/b]
Remdamiesi išvardintomis priežastimis, [b]reikalaujame, kad[/b] būtų atsisakyta ketinimų nepagrįstai didinti pajamų mokestį individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims ir [b]neproporcingai dideliais mokesčiais nebūtų žlugdoma iniciatyvių ir kūrybingų Lietuvos piliečių veikla bei smulkusis verslas.[/b]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Aida B... Griežtai nepritariu pajamų mokesčio didinimui.Šis dinimas yra nelogiškas, nepagrįstas bei žlugdantis smulkųjį verslą.
2 linas b... taip negalima,pries rinkimus sito niekas nezadejo,esame apgauti!
3 Edita Š... už visas medicinos paslaugas taip pat susimokam patys
4 Vita J... gerai, kad yra iniciatyvių ir nesnaudžiančių žmonių. Palaikau šią iniciatyvą.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.