Prieš penketą metų bendromis pastangomis pavyko įrodyti, kad lygumų šalyse upių energetinis potencialas yra itin menkas, o užtvindomi žemės plotai ir padaroma ekologinė žala didžiulė ir Seimas priėmė LR Vandens įstatymo pataisas, draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingų upių. Tačiau, dabartiniu metu, pasinaudojant ekonominiu sunkmečiu, hidroenergetikos verslo atstovai deda visas pastangas, kad šios įstatymo pataisos būtų panaikintos ir taip atvertas kelias tolesniam Lietuvos upių naikinimui.

Yra daug ekonominiu požiūriu efektyvesnių ir aplinkai palankesnių alternatyvių energijos šaltinų - vėjo energetika, biomasės deginimas, geoterminė energija ir kt., kurių platesnis panaudojimas leistų padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nenaikinant Lietuvos gamtos.

Be itin didelio neigiamo poveikio migruojančioms žuvims, lygumų kraštuose statant užtvankas paskandinami dideli, išskirtine biologine įvairove pasižyminčių apsauginių miškų bei daugiamečių pievų, plotai, padaroma nepataisoma žala išraiškingam upių slėnių kraštovaizdžiui, sunaikinamos retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės. Pareiškime, kurio tekstą pridedame, primenama, kad vykdant melioraciją, Lietuvoje jau buvo sunaikinti 85 procentai natūralaus hidrografinio tinklo (upių ir upelių vagų ir slėnių) bei pastatyta beveik 1200 užtvankų, kurių nemaža dalis gali būti panaudota hidroenergetikos reikmėms, todėl naujų užtvankų statybos Lietuvoje nereikėtų.

Neleiskime užtvenkti paskutinių Lietuvos upių, nesugadinkime kraštovaizdžio autentiškumo. Neleiskime įteisinti hidroelektrinių statymo, kurios yra pačios nenaudingiausios atsinaujinančių energetikos šaltinių atžvilgiu.

• 0
• 0
• 12K
• Komen. (195)
• Kopijuoti nuorodą