Dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ išlikimo

0 PARAŠAI

Kategorija:

„Liaudies kultūros“ žurnalas leidžiamas jau 21 metai. Įsteigtas 1988 m., dar sovietmečiu, šviesiosios visuomenės pastangomis, žurnalas suvaidino didžiulį vaidmenį gaivinant nacionalinę savimonę ir padarė reikšmingą įtaką Atgimimo sąjūdžiui. Steigėjas ir leidėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos liaudies kultūros centras. Apimtis – 10 sp. l., periodiškumas – 6 nr. per metus, kas du mėnesiai.. Elektroniniai žurnalo variantai skelbiami LLKC svetainėje www.llkc.lt; žurnalas jau tapo pasaulinės žinijos dalimi: jo publikacijos skelbiamos Lietuvos mokslinėje elektroninėje bibliotekoje www.elibrary.lt, tarptautinėje duomenų bazėje EBSCO publishing: Humanities International Complete; Humanities International index; Literary Reference Center (el. adresas: www.epnet.com) Svarų indėlį „Liaudies kultūros“ publikacijos sudaro Lietuvoje sukurtoje ir toliau plėtojamoje tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje LITUANISTIKA.
„Liaudies kultūra“ – prestižinis etnologijos ir tradicinės bei šiuolaikinės kultūros žurnalas, pasižymintis itin plačiu akiračiu ir gebėjimu lanksčiai derinti etnologinius tradicinės kultūros tyrinėjimus su šiuolaikinės etninės kultūros raidos analize, į nagrinėjamų temų lauką darniai suvesti tiek senovės baltų palikimo tyrimus, tiek sovietmečio ir šių dienų liaudiškos kultūros realijas, tiek pasaulinio garso teoretikų publikacijas.
„Liaudies kultūra“ yra tapusi tarpžinybiniu leidiniu, suburiančiu akademinę visuomenę – mokslininkus ir studentiją, kultūros ir švietimo darbuotojus bei plačiąją visuomenę, besidominčią savosios tautos kultūros ištakomis ir siekiančią geriau išmanyti esminio žmogaus gyvenimo būdo – kultūros – esmę ir raišką. Iš mokslinių lituanistikos leidinių „Liaudies kultūros“ žurnalas išsiskiria triskart didesniu tiražu ir, kaip minėta, orientavimusi į platesnę auditoriją nemenkinant publikacijų išsamumo ir patikimumo.
Turint omeny pastaraisiais metais Lietuvoje besiformuojančią negatyvią tendenciją skeptiškai vertinti nacionalinę įvairaus pobūdžio kultūros ir mokslo raišką, bet koks žingsnis atgal, įsivaizduojamai „laikinas“, tampa negrąžinamu nuostoliu Lietuvos kultūrai ir jos žmonėms. Žurnalas palaiko tą Lietuvos kultūros raidos kryptį, kuri numato Lietuvos kultūros savitą raidą globalizacijos sąlygomis, interpretuoja ir aktualizuoja kultūros paveldą, kuris yra įdomus pasaulinei bendrijai, tad galima jo netektis būtų dar vienas skaudus smūgis Lietuvos kultūrai.
Kiek žinome, 2010 metams Lietuvos liaudies kultūros centro veiklai nenumatyta jokių lėšų, vadinasi, „Liaudies kultūros“ žurnalo leidybai – tai pat. Turėdami tai omeny, vis dėlto manome, kad dėl ekonominės krizės sąlygojamų finansinių sunkumų prarasti „Liaudies kultūros“ žurnalą, jį uždaryti, o ilgametę redakciją, kuri ir sukūrė žurnalą tokį, kokį mes dabar labai vertiname, išformuoti, reikštų jo negrąžinamą praradimą visiems laikams, be iliuzijų kada nors jį vėl „atkurti“.
Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome padėti surasti būdų, kaip paremti „Liaudies kultūros“ žurnalo leidimą 2010 metais ir taip išsaugoti vieną iš šiuo metu labai gyvybingų Lietuvos žmonių kultūros raiškų – jų „Liaudies kultūros“ žurnalą. Juolab kad jo leidimo kaštai per metus palyginti su kitų leidinių leidyba nėra dideli: 57,000 Lt. Siekdama išsaugoti žurnalą, redakcija ieško įvairių būdų, kaip sumažinti jo leidimo išlaidas. Tikėdamasi, kad gausus autorių būrys supras itin sudėtingą dabartinę visų mūsų situaciją, redakcija kreipsis į juos prašydama sutikimo publikuoti savo straipsnius be autorinio atlyginimo, bandys parengti žurnalo numerius mažesnio kolektyvo jėgomis. Mūsų supratimu, „Liaudies kultūros“ žurnalą šiuo sunkmečiu išsaugoti būtina kaip unikalų, Lietuvos kultūros istorijoje precedento neturėjusį leidinį.

# Vardas Komentaras
1 Rasa
kodel visada einama lengviausiu keliu?visada paprasciau kazko atsisakyti, tik kas uz mus delioja pagal svarbumo laptukus?...zinoma, uz issaugojima
2 Loreta
Būtinai išsaugoti - šis žurnalas buvo didelė parama mokytojaujant
3 h.t.
sutinku be autor. atlyginimo(ir taip jis buvo simbolinis, man nepadengdavo str. rengimo išlaidų).Sutinku ir primokėti, kad tik būtų paskelbti mano jau parengti darbai - šį žurnalą gerbiu
4 LINAS
lengviausia nusižudyti patiems-kam kitiems palikti ta varga ištrinti bet koki supratimą apie lietuvišką savimonę ir tautos atmintį?
5 E.
„Liaudies kultūros“ žurnalą šiuo sunkmečiu išsaugoti būtina kaip unikalų, Lietuvos kultūros istorijoje precedento neturėjusį leidinį
6 Rūta
Aš prieš nevaldomą kultūros naikinimą. Palaikau intelektualius, kūrybingus leidėjus.
7 Gabrielė
Negalima uždrausti tokio svarbaus žurnalo Lietuvai.
8 Elena
Sunaikinkim liaudies kultūrą, pavirsikim eurosajūzo masinės gamybos figurėlėm.... -_-
9 Vidmantas
zurnalas padeda mums issaugoti etnini savituma, o tuo paciu ir buti idomems kitoms tautoms
10 Jonas
Liaudies kultūra,kaip ir vaikai skriausti draudžiama
11 Saulius
Tokia suma lengvai galima atimti is Prezidentūros, arba Seimo biudžeto. Arba nuo Valdovų rūmų.
12 janina
,,Liaudies kultūros "žurnalą išsaugoti būtina
13 SAULIUS
tik žurnalo pavadinima būtina keisti į TAUTOS KULTŪRA, nes liaudies asocijuojasi su runkelias, zbrodu, kairiukias, imperijos šalininkaisĄĄĄ
14 Silvija
„Liaudies kulturos“ zurnalas - Lietuvos kulturos saugotojas
15 V.
Liūdna būtų netekti šio leidinio, nes nors ir neretai teigiama, kad kultūrinių leidinių mažoje Lietuvėlėje lyg ir perdaug, tačiau būtent tokios, į vieną kurią sritį susifokusavusios, period. - trūksta
16 Tadas
Neįkainojamas žurnales, tai ne tie vienadieniai pletkų žurnalai pilkajai masei
17 Genovaitė
Maniau, kad tai geriausias apie liaudies kultūrą rašantis žurnalas.
18 Rimantas
Genialiausias pasiūlymas - užsiprenumeruoti. Kaina metams - tik 42 Lt su keliais ct. Juk jei koks tukstantis mūsiškių užsiprenumeruotų, jiems jau užtektų spaustuvei! Kviečiu visus.
19 Darius
Valdžia persisunkė kosmopolitais - parsidaveliais marinančiais tautos sąvastį, iš kvailumo ir bailumo.
20 Asta
Liaudies kultūra reikalinga Lietuvai. aišku, išstumiant normalous leidinius paliekami visokie popsiniai,, prie ko tai nuves?...
21 tik
jei kiekvienas užsiprenumeruotų LK, problemų neliktų (metams 50 lt nėra daug)
22 K.
panaikinkim 14 ministeriją - seimanarių padėjėjus, nes jie nepadeda rinkėjams bendrauti su išrinktaisiais
23 Irena
Kultūros žurnalų niekada nėra per daug. Net ir iš dešimties vieno žurnalo praradimas - didelė skriauda tautai.
24 Liutvinskiene
sio zurnalo leidyba butina islaikyti , ,jis tur i islikti
25 S.Ančienė
na žinote ką... jei jau yra šiuo metu ministerijose pinigų pirkti naujoms mašinoms (čia audito išvados), tai manyčiau, kad 57 tūks. Lt tikrai valdžia privalo surasti lietuvių savimonei palaikyti...
26 Paule-Evelina
labai reikalingas, juk tai mūsų praeitis, istorija :)
27 Jonas
Gal pigiau leisti žurnalą tik el.formoje? Pvz., JAV žurnalo "Lituanus" popieriniai leidiniai buvo transformuoti į e.formą. Tai atliko Kauno technologijos universito Vaizdų apdorojimo ir multimedia lab
28 Gražina
Neišmanau teisinių dalykų, bet gal organizacijos ar pavieniai asmenys gali suteikti finansinę paramą , pvz., 5700 Lietuvos gyventojai po 10 litų. Atrodo, nesunku.
29 Aurimas
Leidinį reikia išsaugoti kaip vertingą dalyką Lietuvių kultūros puoselėjimui...
30 Nauris
pats esu etnologas todel butinai pasairasau pries sio leidinio nutraukima

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1175)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.