Dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ išlikimo

0 PARAŠAI

Kategorija:

„Liaudies kultūros“ žurnalas leidžiamas jau 21 metai. Įsteigtas 1988 m., dar sovietmečiu, šviesiosios visuomenės pastangomis, žurnalas suvaidino didžiulį vaidmenį gaivinant nacionalinę savimonę ir padarė reikšmingą įtaką Atgimimo sąjūdžiui. Steigėjas ir leidėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos liaudies kultūros centras. Apimtis – 10 sp. l., periodiškumas – 6 nr. per metus, kas du mėnesiai.. Elektroniniai žurnalo variantai skelbiami LLKC svetainėje www.llkc.lt; žurnalas jau tapo pasaulinės žinijos dalimi: jo publikacijos skelbiamos Lietuvos mokslinėje elektroninėje bibliotekoje www.elibrary.lt, tarptautinėje duomenų bazėje EBSCO publishing: Humanities International Complete; Humanities International index; Literary Reference Center (el. adresas: www.epnet.com) Svarų indėlį „Liaudies kultūros“ publikacijos sudaro Lietuvoje sukurtoje ir toliau plėtojamoje tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje LITUANISTIKA.
„Liaudies kultūra“ – prestižinis etnologijos ir tradicinės bei šiuolaikinės kultūros žurnalas, pasižymintis itin plačiu akiračiu ir gebėjimu lanksčiai derinti etnologinius tradicinės kultūros tyrinėjimus su šiuolaikinės etninės kultūros raidos analize, į nagrinėjamų temų lauką darniai suvesti tiek senovės baltų palikimo tyrimus, tiek sovietmečio ir šių dienų liaudiškos kultūros realijas, tiek pasaulinio garso teoretikų publikacijas.
„Liaudies kultūra“ yra tapusi tarpžinybiniu leidiniu, suburiančiu akademinę visuomenę – mokslininkus ir studentiją, kultūros ir švietimo darbuotojus bei plačiąją visuomenę, besidominčią savosios tautos kultūros ištakomis ir siekiančią geriau išmanyti esminio žmogaus gyvenimo būdo – kultūros – esmę ir raišką. Iš mokslinių lituanistikos leidinių „Liaudies kultūros“ žurnalas išsiskiria triskart didesniu tiražu ir, kaip minėta, orientavimusi į platesnę auditoriją nemenkinant publikacijų išsamumo ir patikimumo.
Turint omeny pastaraisiais metais Lietuvoje besiformuojančią negatyvią tendenciją skeptiškai vertinti nacionalinę įvairaus pobūdžio kultūros ir mokslo raišką, bet koks žingsnis atgal, įsivaizduojamai „laikinas“, tampa negrąžinamu nuostoliu Lietuvos kultūrai ir jos žmonėms. Žurnalas palaiko tą Lietuvos kultūros raidos kryptį, kuri numato Lietuvos kultūros savitą raidą globalizacijos sąlygomis, interpretuoja ir aktualizuoja kultūros paveldą, kuris yra įdomus pasaulinei bendrijai, tad galima jo netektis būtų dar vienas skaudus smūgis Lietuvos kultūrai.
Kiek žinome, 2010 metams Lietuvos liaudies kultūros centro veiklai nenumatyta jokių lėšų, vadinasi, „Liaudies kultūros“ žurnalo leidybai – tai pat. Turėdami tai omeny, vis dėlto manome, kad dėl ekonominės krizės sąlygojamų finansinių sunkumų prarasti „Liaudies kultūros“ žurnalą, jį uždaryti, o ilgametę redakciją, kuri ir sukūrė žurnalą tokį, kokį mes dabar labai vertiname, išformuoti, reikštų jo negrąžinamą praradimą visiems laikams, be iliuzijų kada nors jį vėl „atkurti“.
Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome padėti surasti būdų, kaip paremti „Liaudies kultūros“ žurnalo leidimą 2010 metais ir taip išsaugoti vieną iš šiuo metu labai gyvybingų Lietuvos žmonių kultūros raiškų – jų „Liaudies kultūros“ žurnalą. Juolab kad jo leidimo kaštai per metus palyginti su kitų leidinių leidyba nėra dideli: 57,000 Lt. Siekdama išsaugoti žurnalą, redakcija ieško įvairių būdų, kaip sumažinti jo leidimo išlaidas. Tikėdamasi, kad gausus autorių būrys supras itin sudėtingą dabartinę visų mūsų situaciją, redakcija kreipsis į juos prašydama sutikimo publikuoti savo straipsnius be autorinio atlyginimo, bandys parengti žurnalo numerius mažesnio kolektyvo jėgomis. Mūsų supratimu, „Liaudies kultūros“ žurnalą šiuo sunkmečiu išsaugoti būtina kaip unikalų, Lietuvos kultūros istorijoje precedento neturėjusį leidinį.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Rasa N... kodel visada einama lengviausiu keliu?visada paprasciau kazko atsisakyti, tik kas uz mus delioja pagal svarbumo laptukus?...zinoma, uz issaugojima
2 Loreta L... Būtinai išsaugoti - šis žurnalas buvo didelė parama mokytojaujant
3 h.t. ... sutinku be autor. atlyginimo(ir taip jis buvo simbolinis, man nepadengdavo str. rengimo išlaidų).Sutinku ir primokėti, kad tik būtų paskelbti mano jau parengti darbai - šį žurnalą gerbiu
4 LINAS J... lengviausia nusižudyti patiems-kam kitiems palikti ta varga ištrinti bet koki supratimą apie lietuvišką savimonę ir tautos atmintį?
5 E. M... „Liaudies kultūros“ žurnalą šiuo sunkmečiu išsaugoti būtina kaip unikalų, Lietuvos kultūros istorijoje precedento neturėjusį leidinį
6 Rūta R... Aš prieš nevaldomą kultūros naikinimą. Palaikau intelektualius, kūrybingus leidėjus.
7 Gabrielė J... Negalima uždrausti tokio svarbaus žurnalo Lietuvai.
8 Elena T... Sunaikinkim liaudies kultūrą, pavirsikim eurosajūzo masinės gamybos figurėlėm.... -_-
9 Vidmantas L... zurnalas padeda mums issaugoti etnini savituma, o tuo paciu ir buti idomems kitoms tautoms
10 Jonas L... Liaudies kultūra,kaip ir vaikai skriausti draudžiama
11 Saulius L... Tokia suma lengvai galima atimti is Prezidentūros, arba Seimo biudžeto. Arba nuo Valdovų rūmų.
12 janina r... ,,Liaudies kultūros "žurnalą išsaugoti būtina
13 SAULIUS P... tik žurnalo pavadinima būtina keisti į TAUTOS KULTŪRA, nes liaudies asocijuojasi su runkelias, zbrodu, kairiukias, imperijos šalininkaisĄĄĄ
14 Silvija B... „Liaudies kulturos“ zurnalas - Lietuvos kulturos saugotojas
15 V. S... Liūdna būtų netekti šio leidinio, nes nors ir neretai teigiama, kad kultūrinių leidinių mažoje Lietuvėlėje lyg ir perdaug, tačiau būtent tokios, į vieną kurią sritį susifokusavusios, period. - trūksta
16 Tadas T... Neįkainojamas žurnales, tai ne tie vienadieniai pletkų žurnalai pilkajai masei
17 Genovaitė J... Maniau, kad tai geriausias apie liaudies kultūrą rašantis žurnalas.
18 Rimantas S... Genialiausias pasiūlymas - užsiprenumeruoti. Kaina metams - tik 42 Lt su keliais ct. Juk jei koks tukstantis mūsiškių užsiprenumeruotų, jiems jau užtektų spaustuvei! Kviečiu visus.
19 Darius R... Valdžia persisunkė kosmopolitais - parsidaveliais marinančiais tautos sąvastį, iš kvailumo ir bailumo.
20 Asta N... Liaudies kultūra reikalinga Lietuvai. aišku, išstumiant normalous leidinius paliekami visokie popsiniai,, prie ko tai nuves?...
21 tik k... jei kiekvienas užsiprenumeruotų LK, problemų neliktų (metams 50 lt nėra daug)
22 K. N... panaikinkim 14 ministeriją - seimanarių padėjėjus, nes jie nepadeda rinkėjams bendrauti su išrinktaisiais
23 Irena R... Kultūros žurnalų niekada nėra per daug. Net ir iš dešimties vieno žurnalo praradimas - didelė skriauda tautai.
24 Liutvinskiene ... sio zurnalo leidyba butina islaikyti , ,jis tur i islikti
25 S.Ančienė ... na žinote ką... jei jau yra šiuo metu ministerijose pinigų pirkti naujoms mašinoms (čia audito išvados), tai manyčiau, kad 57 tūks. Lt tikrai valdžia privalo surasti lietuvių savimonei palaikyti...
26 Paule-Evelina S... labai reikalingas, juk tai mūsų praeitis, istorija :)
27 Jonas P... Gal pigiau leisti žurnalą tik el.formoje? Pvz., JAV žurnalo "Lituanus" popieriniai leidiniai buvo transformuoti į e.formą. Tai atliko Kauno technologijos universito Vaizdų apdorojimo ir multimedia lab
28 Gražina T... Neišmanau teisinių dalykų, bet gal organizacijos ar pavieniai asmenys gali suteikti finansinę paramą , pvz., 5700 Lietuvos gyventojai po 10 litų. Atrodo, nesunku.
29 Aurimas N... Leidinį reikia išsaugoti kaip vertingą dalyką Lietuvių kultūros puoselėjimui...
30 Nauris V... pats esu etnologas todel butinai pasairasau pries sio leidinio nutraukima

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.