Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei

Jūsų Ekscelencija,
po gruodžio 19 dieną Baltarusijos Respublikoje vykusių prezidento rinkimų dalis žymių šios šalies visuomenės veikėjų buvo suimti, kai kuriems iš jų gresia ilgas laisvės apribojimas arba įkalinimas. Vienas iš tokių intelektualų yra ne tik Baltarusijoje, bet ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, taip pat Lietuvoje žinomas filologas Aleksandras Feduta, kuris parašė daugybę mokslinių ir publicistinių knygų bei straipsnių, tarp jų ir knygą apie A. Lukašenkos asmenybę.
Apie ją A. Feduta žino ne iš nuogirdų, o iš asmeninės patirties, nes būtent jis buvo vienas iš organizavusiųjų pirmąją A. Lukašenkos rinkimų kampaniją, bet taip pat vienas iš pirmųjų supratusių, jog palaikydamas šį politiką padarė didelę klaidą, ir po penkių mėnesių atsistatydinusių iš pareigų A. Lukašenkos vadovaujamoje Prezidentūroje, kur ėjo spaudos tarnybos vadovo pareigas.
Per šiemetinius prezidento rinkimus šis atviras, drąsus ir talentingas Baltarusijos intelektualas palaikė vieną iš kandidatų – poetą, Baltarusijos PEN centro garbės pirmininką Vladimirą Nekliajevą. Pastarosios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Kalbėk tiesą“.
Gruodžio 20 dieną, 5 val. ryte, į A. Fedutos butą Minske atvyko KGB darbuotojai ir išsivežė jį tardyti. Jam grasinama 15 metų truksiančiu įkalinimu.
Kadangi A. Feduta yra dažnas ir laukiamas svečias Lietuvoje rengiamose mokslo konferencijose, Lietuvoje veikiančio Europos humanitarinio universiteto lektorius, žmogus, nuosekliai palaikantis Lietuvoje vykstančius demokratinius procesus, esame susirūpinę dėl jo likimo, juolab kad A. Feduta yra silpnos sveikatos. Esame, be abejo, susirūpinę ir kitų suimtųjų likimu, tačiau dėl A. Fedutos ypač išgyvename, nes baiminamės, jog būdamas ligotas žmogus šis mokslininkas gali neatlaikyti arešto naštos.
Jūsų Ekscelencija, ar gali demokratinės Lietuvos piliečiai tylėti taikstydamiesi, kad kaimyninėje valstybėje suimami žmonės vien už tai, jog vadovaujasi principu „Kalbėk tiesą“?
Jūsų Ekscelencija, prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad A. Feduta, kurį neabejotinai galima vadinti tikru Lietuvos draugu ir demokratinių vertybių puoselėtoju, būtų kuo skubiau paleistas į laisvę.

Dagnė Beržaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Jelena Brazauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Ramunė Brundzaitė, poetė, vertėja
Regina Čičinskaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros dėstytoja
Mintautas Čiurinskas, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentas
Ona Daukšienė, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros dėstytoja
Vytautas Dekšnys, poetas, vertėjas
Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys
Vidas Dusevičius, VDU filosofijos doktorantas
Andrius Jakučiūnas, rašytojas
Antanas A. Jonynas, poetas, vertėjas
Nijolė Juchnevičienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentė
Vitalija Kazlauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros asistentė, doktorantė
Nijolė Keršytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro lektorė
Jelena Konickaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Alma Lapinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė
dr. Povilas Lasinskas, VDU Česlovo Milošo slavistikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas
Eleonora Lassan, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorė
dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja
Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentas
dr. Larisa Lempertienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro dėstytoja
Ala Lichačiova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Marina Ličinskaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros reikalų tvarkytoja
prof. dr. Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslu ir diplomatijos fakulteto dekanas
Galina Michailova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Palmira Mikėnaitė, redaktorė
Emilis Milkevičius, poetas
Regina Rudaitytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė, Anglų filologijos katedros profesorė
Erika Sausverde, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė
Birutė Sinočkina, humanitarinių m. daktarė, docentė
Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, doc. dr.
Paulius V. Subačius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, LKMA akademikas, Centro valdybos pirmininkas
Arūnas Sverdiolas, Vilniaus universiteto profesorius, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas
Diana Šileikaitė-Kaishauri, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė, doc. dr.
Vytautas Toleikis, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius
Rūta Marija Vabalaitė, Vilniaus pedagoginio universiteto docentė, daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaun. m. darbuotoja.
Birutė Vagrienė, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė
Tomas Venclova, poetas, Yale Universiteto slavistikos profesorius
Inga Vidugirytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Dalius Viliūnas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas
Eugenijus Žmuida, filologijos mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja
Vladas Braziūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos PEN centro narys
dr. Skaidra Trilupaitytė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas
1 A.M. ...
i mus saude ir tiliejom ir toliau tilim i tiliesim juk mes jiems niekas taip kucka balvonu
2 Maksim M...
Europos humanitarinio universiteto Studentų atstovybės Prezidentas
3 Kasparas P...
Linkiu Baltarusijai pagaliau gauti demokratišką vadovą :)
4 Darius G...
Jei toleruosime tokius veiksmus kaimyninėje šalyje, tai netrukus ir pas mus tai taps norma
5 Alex K...
Europos Humanitarinio Universiteto Media departamento dėstytojo asistentas
6 Gintautas M...
VDU Socialinės ir politinis teorijos katedros vedėjas, Prof.dr.
7 Andrius K...
žurnalo "Naujoji Romuva" vyr. redaktorius
8 Evhen T...
Director, Humn Rights Centre, Tallinn Law School Hu

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų

Vilius Krivickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.

Grožio paslaugų teikimas karantino metu

S. Norgėlaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios karantino situacijos Lietuvoje, visi grožio srities specialistai liko be darbo ir vienintelio savo pajamų šaltinio. Taip, valdžia pažadėjo paramą, tačiau visiems akivaizdu, kad už tokią sumą, kurią mes gausime, nebus įmanoma ne tik pragyventi, bet retam kuriam užteks ir patalpų nuomai sumokėti. Todėl siūlome, pakeitus ir sugriežtinus mums įprastas darbo bei saugos sąlygas grožio salonuose, tęsti savo veiklą, nors ir mažesniais tempais, bet svarbu, kad vyktų judėjimas ir žmogus, dirbantis pagal individualią veiklą, gautų bent minimalias pajamas. Siūlome patalpoje, kurioje teikiama paslauga dirbti tik po vieną žmogų priimant tik su išankstine rezervacija; nepriimti per anksti sekančio kliento, kad nesusidarytų laukiančiųjų eilė; priimti klientą tik su apsauginėmis pirštinėmis ir veido kaukėmis; dirbti tik su darbo rūbais bei apsauginėmis priemonėmis; po kiekvieno kliento dezinfekuoti visus paviršius, įrangą bei įrankius (kas yra įprasta). Užkirskime pogrindinę veiklą, leisdavi žmonėms saugiai dirbti!