Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei

0 PARAŠAI

Kategorija:

Jūsų Ekscelencija,
po gruodžio 19 dieną Baltarusijos Respublikoje vykusių prezidento rinkimų dalis žymių šios šalies visuomenės veikėjų buvo suimti, kai kuriems iš jų gresia ilgas laisvės apribojimas arba įkalinimas. Vienas iš tokių intelektualų yra ne tik Baltarusijoje, bet ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, taip pat Lietuvoje žinomas filologas Aleksandras Feduta, kuris parašė daugybę mokslinių ir publicistinių knygų bei straipsnių, tarp jų ir knygą apie A. Lukašenkos asmenybę.
Apie ją A. Feduta žino ne iš nuogirdų, o iš asmeninės patirties, nes būtent jis buvo vienas iš organizavusiųjų pirmąją A. Lukašenkos rinkimų kampaniją, bet taip pat vienas iš pirmųjų supratusių, jog palaikydamas šį politiką padarė didelę klaidą, ir po penkių mėnesių atsistatydinusių iš pareigų A. Lukašenkos vadovaujamoje Prezidentūroje, kur ėjo spaudos tarnybos vadovo pareigas.
Per šiemetinius prezidento rinkimus šis atviras, drąsus ir talentingas Baltarusijos intelektualas palaikė vieną iš kandidatų – poetą, Baltarusijos PEN centro garbės pirmininką Vladimirą Nekliajevą. Pastarosios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Kalbėk tiesą“.
Gruodžio 20 dieną, 5 val. ryte, į A. Fedutos butą Minske atvyko KGB darbuotojai ir išsivežė jį tardyti. Jam grasinama 15 metų truksiančiu įkalinimu.
Kadangi A. Feduta yra dažnas ir laukiamas svečias Lietuvoje rengiamose mokslo konferencijose, Lietuvoje veikiančio Europos humanitarinio universiteto lektorius, žmogus, nuosekliai palaikantis Lietuvoje vykstančius demokratinius procesus, esame susirūpinę dėl jo likimo, juolab kad A. Feduta yra silpnos sveikatos. Esame, be abejo, susirūpinę ir kitų suimtųjų likimu, tačiau dėl A. Fedutos ypač išgyvename, nes baiminamės, jog būdamas ligotas žmogus šis mokslininkas gali neatlaikyti arešto naštos.
Jūsų Ekscelencija, ar gali demokratinės Lietuvos piliečiai tylėti taikstydamiesi, kad kaimyninėje valstybėje suimami žmonės vien už tai, jog vadovaujasi principu „Kalbėk tiesą“?
Jūsų Ekscelencija, prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad A. Feduta, kurį neabejotinai galima vadinti tikru Lietuvos draugu ir demokratinių vertybių puoselėtoju, būtų kuo skubiau paleistas į laisvę.

Dagnė Beržaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Jelena Brazauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Ramunė Brundzaitė, poetė, vertėja
Regina Čičinskaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros dėstytoja
Mintautas Čiurinskas, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentas
Ona Daukšienė, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros dėstytoja
Vytautas Dekšnys, poetas, vertėjas
Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys
Vidas Dusevičius, VDU filosofijos doktorantas
Andrius Jakučiūnas, rašytojas
Antanas A. Jonynas, poetas, vertėjas
Nijolė Juchnevičienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentė
Vitalija Kazlauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros asistentė, doktorantė
Nijolė Keršytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro lektorė
Jelena Konickaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Alma Lapinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė
dr. Povilas Lasinskas, VDU Česlovo Milošo slavistikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas
Eleonora Lassan, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorė
dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja
Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentas
dr. Larisa Lempertienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro dėstytoja
Ala Lichačiova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Marina Ličinskaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros reikalų tvarkytoja
prof. dr. Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslu ir diplomatijos fakulteto dekanas
Galina Michailova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Palmira Mikėnaitė, redaktorė
Emilis Milkevičius, poetas
Regina Rudaitytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė, Anglų filologijos katedros profesorė
Erika Sausverde, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė
Birutė Sinočkina, humanitarinių m. daktarė, docentė
Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, doc. dr.
Paulius V. Subačius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, LKMA akademikas, Centro valdybos pirmininkas
Arūnas Sverdiolas, Vilniaus universiteto profesorius, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas
Diana Šileikaitė-Kaishauri, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė, doc. dr.
Vytautas Toleikis, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius
Rūta Marija Vabalaitė, Vilniaus pedagoginio universiteto docentė, daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaun. m. darbuotoja.
Birutė Vagrienė, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė
Tomas Venclova, poetas, Yale Universiteto slavistikos profesorius
Inga Vidugirytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Dalius Viliūnas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas
Eugenijus Žmuida, filologijos mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja
Vladas Braziūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos PEN centro narys
dr. Skaidra Trilupaitytė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 A.M.
i mus saude ir tiliejom ir toliau tilim i tiliesim juk mes jiems niekas taip kucka balvonu
2 Maksim
Europos humanitarinio universiteto Studentų atstovybės Prezidentas
3 Kasparas
Linkiu Baltarusijai pagaliau gauti demokratišką vadovą :)
4 Darius
Jei toleruosime tokius veiksmus kaimyninėje šalyje, tai netrukus ir pas mus tai taps norma
5 Alex
Europos Humanitarinio Universiteto Media departamento dėstytojo asistentas
6 Gintautas
VDU Socialinės ir politinis teorijos katedros vedėjas, Prof.dr.
7 Andrius
žurnalo "Naujoji Romuva" vyr. redaktorius
8 Evhen
Director, Humn Rights Centre, Tallinn Law School Hu

Peticija dėl karantino ribojimų bei LR piliečių prigimtinių teisių bei laisvių suvaržymo panaikinimo (2071)

Loreta. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas ir vyriausybė

LR Vyriausybė 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 apribojo Lietuvos Respublikos piliečių prigimtines teises ir laisves. Įvesti beprecedenčiai taikos metui apribojimai yra represiniai ir pertekliniai – šiuo nutarimu LR Vyriausybė galimai pažeidė LR Konstitucijos 18, 20, 21, 22, 23, 32, 36, 38, 46, 53, 93 straipsnius (sąrašas nebaigtinis). Mes, žemiau pasirašę LR piliečiai, reikalaujame nedelsiant atšaukti 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 LR piliečių teises paminančias nuostatas. Kreipiamės į LR Seimo narius, kad šie skubos tvarka inicijuotų kreipimąsi į LR Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl LR Vyriausybės veiksmų teisėtumo. Taip pat reikalaujame: 1. Įvedant užkrečiamų ligų plitimo prevencijos priemones, taikyti mažiausios žalos principą. Apribojimų šalies mastu taikymo praktikos turi būti atsisakyta. Šalies savivaldybes įgalinti taikyti infekcijos kontrolės priemones atsižvelgiant i vietinius virusinės infekcijos paplitimo rodiklius. 2. Nedelsiant parengti komercinių bei visuomeninių veiklų epidemiologinio rizikingumo sąlyginius įverčius bei nustatyti higieninius ir epidemiologinius reikalavimus jų veikloms vykdyti. 3. Kaukių dėvėjimą padaryti rekomendaciniu, įvertinus atnaujintus mokslo duomenis bei atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir užkrečiamųjų ligų kontrolės organizacijų rekomendacijas. 4. Panaikinti visus apribojimus visiems gyventojams, išskyrus saviizoliacijos reikalavimus susirgus Covid-19 liga bei nustačius pirminio kontakto atvejį, taip pat visų tipų veikloms, joms įgyvendinus 2 punkto reikalavimus. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/85898ad43e3311eb8c97e01ffe050e1c https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

Ar vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas Dobrovolskis turėtų būti paskelbtas šventuoju? Taip. Jis to vertas. (347)

Valdas. Adresuota: Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Tėvas Stanislovas - visų, esančiųjų bėdoje brolis. Atoki Paberžės kaimo parapija, į kurią tėvas Stanislovas buvo paskirtas grįžęs iš tremties, netrukus virto krizėje atsidūrusiųjų priebėga, kur jie buvo laukiami, išklausomi, šiltai priimami, taip pat ir dvasinės traukos centru. Jo asmenybės šilumą, tikrą neturtą ir asketizmą, išmintį pamena visi jį pažinojusieji. Tėvas Stanislovas vertas būti paskelbtas šventuoju.

Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų (172)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

P E T I C I J A Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų 2021 m. vasario 10 d., Seniūnijų vaidmuo yra susijęs su savivaldybės administracinių ir viešųjų paslaugų priartinimu prie žmogaus, jų prieinamumo vietos bendruomenei didinimu. Seniūnija, būdama arčiausiai gyventojų, atlieka tarpininkės vaidmenį tarp savivaldybės ir vietos bendruomenės, taip priartindama vietos valdžią prie gyventojų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, seniūnas turi spręsti vietos gyventojų problemas, nagrinėti jų prašymus, skundus, telkti bendruomenę, supažindinti vietos gyventojus su strateginiu ir seniūnijos metiniu veiklos planu, ūkiškai tvarkyti seniūnijai skirtus asignavimus ir pan., tačiau viso šito Grigiškių m. gyventojai pasigenda. Grigiškių seniūnas neatsižvelgia į miesto bendruomenės, seniūnaičių nuomonę, prašymus, nevyksta dialogas su gyventojais. Seniūnas pasižymi vienasmeniu, galima sakyti autokratišku valdymo metodu, kuris netenkina Grigiškių m. gyventojų. Seniūnijoje nėra informacijos sklaidos, visuomenei nepristatomi strateginiai ir seniūnijos metiniai veiklos planai, nėra veiklos tęstinumo bei veiklos ataskaitų pristatymo gyventojams, skiriami asignavimai, galimai, naudojami neefektyviai, neracionaliai ir neskaidriai, tikėtina seniūnas tinkamai nevykdo valstybės tarnautojo pareigų, neinformavo valstybinių institucijų apie Vokės upės ir Grigiškių tvenkinio apgailėtiną situaciją. Nėra tinkamo grįžtamojo ryšio ir kompetentingų bei konkrečių atsakymų į gyventojų paklausimus, tikėtina, kad seniūnija nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių, t.y. seniūnijai (seniūnui) pateikiami raštai/skundai/prašymai nėra registruojami, vengiama į juos atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais terminais. Gyventojai kantriai (jau daugiau nei 20 metų) laukia Grigiškių m. kelių, gatvių, šaligatvių ir kiemų sutvarkymo, neapsemtų pravažiavimų, apšvietimo, senų griuvėsių ir teritorijų sutvarkymo, viešųjų erdvių gerbūvio gerinimo (poilsio zonos ir Grigiškių tvenkinys), pagarbaus seniūno elgesio ir bendravimo su gyventojais. Grigiškių m. bendruomenė ilgai laukė ir nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame atsižvelgti į išsakytas pastabas ir nuogąstavimus, siūlome peržvelgti Grigiškių m. seniūno Leonard Klimovič per eilę metų (ne)atliktus darbus, įvertinti jo kompetenciją ir atitikimą valstybės tarnautojui bei pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti keliamiems reikalavimams, galimus įgaliojimų viršijimus bei svarstyti galimybę atleisti seniūną iš užimamų pareigų. П E T И Ц И Я Относительно (не)выполняемых обязанностей старoстой Григишкес Леонардом Климовичем 2021 г. февраль Роль старoсты связана с приближением административных и государственных служб муниципалитета к человеку, повышая их доступность для местной общины (населения). Старoста действует как посредник между муниципалитетом и местной общиной, тем самым приближая местное самоуправление к населению. В соответствии с Законом о местном самоуправлении Литовской Республики, старoста должен решать проблемы местных жителей, рассматривать их просьбы, жалобы, мобилизовать сообщество, знакомить местных жителей со стратегическим и годовым планом деятельности сенюнии, ответственно распоряжаться ассигнованиями, однако все это отсутствует. Старoста Григишкес не учитывает мнение и просьбы жителей, нет диалога с населением. Информация от старосты на территории сенюнии отсутствует, стратегические и годовые планы деятельности не предоставляются общественности, отсутствуют отчеты о деятельности старoсты, ассигнования распределяются, используются возможно неэффективно, нерационально и непрозрачно. Отсутствует обратная связь, грамотные и конкретные ответы на запросы жителей, вероятно, что старoста не соблюдает правила подготовки документов, утвержденные правовыми актами Литовской Республики, т.е. письма/ жалобы/просьбы не регистрируются, ответы на них не предоставляются в сроки, установленные правовыми актами Литовской Республики. Жители терпеливо, более 20 лет, ждали строительства дорог, улиц, тротуаров и дворов, устройства освещения, приведения в порядок старых руин и территорий, улучшения благосостояния общественных пространств (зоны отдыха и пруда в Григишкес), уважительного поведения и общения с жителями. Жители Григишкес долго ждали и заслуживают качественных решений Мы, ниже подписавшиеся, требуем учесть высказанные замечания, предлагаем оценить работу Леонарда Климовича и выполнение прямых обязанностей, которые не выполнялись на протяжении многих лет, оценить его компетентность и соответствие требованиям, предъявляемым к государственному служащему, а также функциям, изложенным в должностной инструкции, и рассмотреть возможность увольнения с занимаемой должности.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (253)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !