Dėl lapkričio 18 d. paskelbimo Lietuvių kalbos diena

0 PARAŠAI

Kategorija:

DĖL LAPKRIČIO 18 D. PASKELBIMO LIETUVIŲ KALBOS DIENA

Po pusės šimtmečio pertraukos, naujo tautinio atgimimo metu Sąjūdžio iniciatyva lietuvių kalba 1988 m. lapkričio 18 d. atgavo pirmojoje Lietuvos Respublikoje turėtą valstybinės kalbos statusą. Praėjus 20 metų, 2008 m. lapkričio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila įregistravo pirmąjį šios kadencijos Seime įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą dėl lapkričio 18 d. paskelbimo atmintina Lietuvių kalbos diena. Gintaras Songaila tądien Seime vykusioje spaudos konferencijoje paaiškino, jog „šio įstatymo projekto tikslas – valstybės mastu prisiminti, kad lietuvių kalba yra didžiausia tautos dvasinė vertybė, bendravimo ir kūrybos šaltinis, ir tai, kad globalizmo amžiuje jos puoselėjimas yra itin svarbus tautos ateičiai.“ Kitos Baltijos šalys turi tokio pobūdžio atmintinas dienas. Ji reikalinga ir mums.
Tąsyk Justinas Marcinkevičius, išgirdęs telefonu apie tokį sumanymą, kukliai (bet viltingai!) teištarė: „Gražu būtų“... Juk „visa mūsų rašto istorija yra nepaliaujamas rūpestis dėl kalbos, visa mūsų kultūra jautė ir jaučia pilietinę pareigą budėti prie gimtosios kalbos slenksčio.“
Dabartinio Seimo kadencija jau einanti į pabaigą, o įregistruotas įstatymo projektas vis dar laukia savo eilės.
Gražiai, su ašarom akyse šių metų vasaryje Lietuva laidojo Justiną Marcinkevičių, kuris 2010-11-23 paliko Tautai testamentą – išsaugoti ir apginti lietuvių kalbą, puoselėti tai, „kas dar neužgesę valstybėje, tautoje ir žmoguje“. Atėjo laikas daryti viską, kad, Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant, nereikėtų mūsų barti „už neatsakingą, lengvabūdišką, neretai nusikalstamą gimtosios (o dabar jau ir valstybinės) kalbos teritorijos užleidimą ar perdavimą reklamai, vitrinoms bei įvairiems viešiesiems užrašams svetimomis kalbomis.“
Lietuvi, jeigu iš tikrųjų Tau rūpi Lietuva ir valstybinės kalbos likimas – NEDELSK: paskaityk ir pasirašyk šią peticiją. Reikalauk, kad Seimas, gerbdamas tautos valią ir brangindamas poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą, lapkričio 18-ąją paskelbtų Lietuvių kalbos diena!


# Vardas Komentaras
1 VMSTVKRVK
Pritariame, kad dabartinis Seimas atsižvelgtų į Tautos nuomonę
2 ALBINAS
Tautos išlikimo formulė = Lietuviai + Lietuvių kalba + Lietuviški papročiai + Lietuvos žemė
3 S.Noreikis
Siūlau tuo pačiu kurti naujadarus tarptautiniams žodžiams kuriuos vartojame kaip lietuviškus - juk tai irgi svetimybės
4 Giedrius
žodis lietuvių (jotvingių, prūsų) dar skamba, senesnio nelikę
5 D.
Aš už tai, kad lapkričio 18-oji būtų Lietuvių kalbos diena!
6 Tomas
Gali bxti ne būtinai lapkričio 18-oji (ši diena turi ne tik teigiamų prasmių)
7 Gražina
"Gražu būtų", kaip sakė gerbiamas poetas.
8 Linas
Aš už tai, kad lapkričio 18-oji būtų Lietuvių kalbos diena!
9 Dalia
Reikalauju, kad seimas paskelbtų lapkričio 18-ąją Lietuvių kalbos diena
10 ilona
PRitariu lapkriciio 18d paskelbimui Lietuviu kalbos diena
11 vanda
lietuviai nepamirškime kas esame, bent trečdaliu taip ginkime avo tapatybę ir kalbą, kaip savąją gina lenkaiir musulmonai.
12 DANUTĖ
turi būti paskelbta lietuvių kalbos diena
13 Nomeda
tikrai verta dėl mūsų lietuvių kalbos pasistengti
14 Augustinas
Nėra nieko amžino. Išskyrus pačią amžinybę. Joje greičiausiai "dyla" daiktai, visa, kas medžiagiška. Mes žmonės ir visa kas gyva jaučiame turintys be kūno dar kažką kitą, ilgalaikiškesnio. Tai-kalba
15 Rūta
tokia diena gal privers lietuvius susimąstyti apie savo kalbą, jos grožį,turtingumą!
16 Regina
Privalu ne tik atmintina diena, bet ir visų viešai kalbančių asmenų taisyklingas kalbėjimas.
17 Danguolė
Apmaudu, kad tik dabar p. G.Songaila pradėjo rūpintis lietuvių kalba tik dabar. Įspūdis, kad -tai tik vienadienis reikalas, nes apstu lietuvių kalbos klaidų radijuje, televizijoje.
18 Regina
kalba -didžiausia nacionalinė vertybė, todėl ją reikia gerbti ir puoselėti
19 M.
Didesnio paminklo Tautos poetui tikrai nesugalvosime!
20 Romas
Tautos žadintojo – Tėvynės ir gimtosios kalbos – Didžiojo Žmogaus – Kūrėjo atminimui
21 Rima
Graži idėja, bet graudu, jog viešąją erdvę vis dar okupavę užsienio kalba parašytos reklamos. Gal pirmiausia pradėkime nuo to?
22 Vytas
Pritariu, nes esu lietuvis, gerbiu ir myliu savo Šalį- Lietuvą
23 Alė
Lietuvių kalba reikia daugiau rūpintis. Aš už šią peticiją
24 Arvydas
Dėkui kad bus pagerbta viena seniausių ir garbingiausių pasaulio kalbų
25 Birutė
Puikus dalykas kitas kalbas išmanyti, baisi gėda savosios nemokėti ir nebranginti. Puikus sumanymas
26 Pranas
Labai gražu, labai reikia, bet ar pasiseks įtikinti...
27 G.
Rekia saugot ir puoselėt savo kalbą, kitaip nieks ir neprisimins, kad tokie buvome, esame ir būsime, kitaip išnyksime kaip prūsai.
28 Gintautas
Palaikyti b8tina,kalba svarbiausias skiriamasis tautos bruozas
29 I.
Lietuvių kalbos padėtis yra tragiška. elektroninėje erdvėje, sms žinutėse mažai kas naudojasi lietuvių kalbos raidėmis. Parduotuvėse rašo "sale" pastatai, įstaigos vadinami užsienietiškais vardais.
30 Elena
Ne tik būtina paskelbti. Reikia įvesti griežtus reikalavimus Lietuvoje naudoti TIK lietuviškus viešuosius užrašus bei pavadinimus vietoje svetimybių.

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1540)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

Ar vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas Dobrovolskis turėtų būti paskelbtas šventuoju? Taip. Jis to vertas. (354)

Valdas. Adresuota: Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Tėvas Stanislovas - visų, esančiųjų bėdoje brolis. Atoki Paberžės kaimo parapija, į kurią tėvas Stanislovas buvo paskirtas grįžęs iš tremties, netrukus virto krizėje atsidūrusiųjų priebėga, kur jie buvo laukiami, išklausomi, šiltai priimami, taip pat ir dvasinės traukos centru. Jo asmenybės šilumą, tikrą neturtą ir asketizmą, išmintį pamena visi jį pažinojusieji. Tėvas Stanislovas vertas būti paskelbtas šventuoju.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (254)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų (172)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

P E T I C I J A Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų 2021 m. vasario 10 d., Seniūnijų vaidmuo yra susijęs su savivaldybės administracinių ir viešųjų paslaugų priartinimu prie žmogaus, jų prieinamumo vietos bendruomenei didinimu. Seniūnija, būdama arčiausiai gyventojų, atlieka tarpininkės vaidmenį tarp savivaldybės ir vietos bendruomenės, taip priartindama vietos valdžią prie gyventojų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, seniūnas turi spręsti vietos gyventojų problemas, nagrinėti jų prašymus, skundus, telkti bendruomenę, supažindinti vietos gyventojus su strateginiu ir seniūnijos metiniu veiklos planu, ūkiškai tvarkyti seniūnijai skirtus asignavimus ir pan., tačiau viso šito Grigiškių m. gyventojai pasigenda. Grigiškių seniūnas neatsižvelgia į miesto bendruomenės, seniūnaičių nuomonę, prašymus, nevyksta dialogas su gyventojais. Seniūnas pasižymi vienasmeniu, galima sakyti autokratišku valdymo metodu, kuris netenkina Grigiškių m. gyventojų. Seniūnijoje nėra informacijos sklaidos, visuomenei nepristatomi strateginiai ir seniūnijos metiniai veiklos planai, nėra veiklos tęstinumo bei veiklos ataskaitų pristatymo gyventojams, skiriami asignavimai, galimai, naudojami neefektyviai, neracionaliai ir neskaidriai, tikėtina seniūnas tinkamai nevykdo valstybės tarnautojo pareigų, neinformavo valstybinių institucijų apie Vokės upės ir Grigiškių tvenkinio apgailėtiną situaciją. Nėra tinkamo grįžtamojo ryšio ir kompetentingų bei konkrečių atsakymų į gyventojų paklausimus, tikėtina, kad seniūnija nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių, t.y. seniūnijai (seniūnui) pateikiami raštai/skundai/prašymai nėra registruojami, vengiama į juos atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais terminais. Gyventojai kantriai (jau daugiau nei 20 metų) laukia Grigiškių m. kelių, gatvių, šaligatvių ir kiemų sutvarkymo, neapsemtų pravažiavimų, apšvietimo, senų griuvėsių ir teritorijų sutvarkymo, viešųjų erdvių gerbūvio gerinimo (poilsio zonos ir Grigiškių tvenkinys), pagarbaus seniūno elgesio ir bendravimo su gyventojais. Grigiškių m. bendruomenė ilgai laukė ir nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame atsižvelgti į išsakytas pastabas ir nuogąstavimus, siūlome peržvelgti Grigiškių m. seniūno Leonard Klimovič per eilę metų (ne)atliktus darbus, įvertinti jo kompetenciją ir atitikimą valstybės tarnautojui bei pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti keliamiems reikalavimams, galimus įgaliojimų viršijimus bei svarstyti galimybę atleisti seniūną iš užimamų pareigų. П E T И Ц И Я Относительно (не)выполняемых обязанностей старoстой Григишкес Леонардом Климовичем 2021 г. февраль Роль старoсты связана с приближением административных и государственных служб муниципалитета к человеку, повышая их доступность для местной общины (населения). Старoста действует как посредник между муниципалитетом и местной общиной, тем самым приближая местное самоуправление к населению. В соответствии с Законом о местном самоуправлении Литовской Республики, старoста должен решать проблемы местных жителей, рассматривать их просьбы, жалобы, мобилизовать сообщество, знакомить местных жителей со стратегическим и годовым планом деятельности сенюнии, ответственно распоряжаться ассигнованиями, однако все это отсутствует. Старoста Григишкес не учитывает мнение и просьбы жителей, нет диалога с населением. Информация от старосты на территории сенюнии отсутствует, стратегические и годовые планы деятельности не предоставляются общественности, отсутствуют отчеты о деятельности старoсты, ассигнования распределяются, используются возможно неэффективно, нерационально и непрозрачно. Отсутствует обратная связь, грамотные и конкретные ответы на запросы жителей, вероятно, что старoста не соблюдает правила подготовки документов, утвержденные правовыми актами Литовской Республики, т.е. письма/ жалобы/просьбы не регистрируются, ответы на них не предоставляются в сроки, установленные правовыми актами Литовской Республики. Жители терпеливо, более 20 лет, ждали строительства дорог, улиц, тротуаров и дворов, устройства освещения, приведения в порядок старых руин и территорий, улучшения благосостояния общественных пространств (зоны отдыха и пруда в Григишкес), уважительного поведения и общения с жителями. Жители Григишкес долго ждали и заслуживают качественных решений Мы, ниже подписавшиеся, требуем учесть высказанные замечания, предлагаем оценить работу Леонарда Климовича и выполнение прямых обязанностей, которые не выполнялись на протяжении многих лет, оценить его компетентность и соответствие требованиям, предъявляемым к государственному служащему, а также функциям, изложенным в должностной инструкции, и рассмотреть возможность увольнения с занимаемой должности.