Dėl lapkričio 18 d. paskelbimo Lietuvių kalbos diena

0 PARAŠAI

Kategorija:

DĖL LAPKRIČIO 18 D. PASKELBIMO LIETUVIŲ KALBOS DIENA

Po pusės šimtmečio pertraukos, naujo tautinio atgimimo metu Sąjūdžio iniciatyva lietuvių kalba 1988 m. lapkričio 18 d. atgavo pirmojoje Lietuvos Respublikoje turėtą valstybinės kalbos statusą. Praėjus 20 metų, 2008 m. lapkričio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila įregistravo pirmąjį šios kadencijos Seime įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą dėl lapkričio 18 d. paskelbimo atmintina Lietuvių kalbos diena. Gintaras Songaila tądien Seime vykusioje spaudos konferencijoje paaiškino, jog „šio įstatymo projekto tikslas – valstybės mastu prisiminti, kad lietuvių kalba yra didžiausia tautos dvasinė vertybė, bendravimo ir kūrybos šaltinis, ir tai, kad globalizmo amžiuje jos puoselėjimas yra itin svarbus tautos ateičiai.“ Kitos Baltijos šalys turi tokio pobūdžio atmintinas dienas. Ji reikalinga ir mums.
Tąsyk Justinas Marcinkevičius, išgirdęs telefonu apie tokį sumanymą, kukliai (bet viltingai!) teištarė: „Gražu būtų“... Juk „visa mūsų rašto istorija yra nepaliaujamas rūpestis dėl kalbos, visa mūsų kultūra jautė ir jaučia pilietinę pareigą budėti prie gimtosios kalbos slenksčio.“
Dabartinio Seimo kadencija jau einanti į pabaigą, o įregistruotas įstatymo projektas vis dar laukia savo eilės.
Gražiai, su ašarom akyse šių metų vasaryje Lietuva laidojo Justiną Marcinkevičių, kuris 2010-11-23 paliko Tautai testamentą – išsaugoti ir apginti lietuvių kalbą, puoselėti tai, „kas dar neužgesę valstybėje, tautoje ir žmoguje“. Atėjo laikas daryti viską, kad, Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant, nereikėtų mūsų barti „už neatsakingą, lengvabūdišką, neretai nusikalstamą gimtosios (o dabar jau ir valstybinės) kalbos teritorijos užleidimą ar perdavimą reklamai, vitrinoms bei įvairiems viešiesiems užrašams svetimomis kalbomis.“
Lietuvi, jeigu iš tikrųjų Tau rūpi Lietuva ir valstybinės kalbos likimas – NEDELSK: paskaityk ir pasirašyk šią peticiją. Reikalauk, kad Seimas, gerbdamas tautos valią ir brangindamas poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą, lapkričio 18-ąją paskelbtų Lietuvių kalbos diena!


# Vardas Komentaras
1 VMSTVKRVK
Pritariame, kad dabartinis Seimas atsižvelgtų į Tautos nuomonę
2 ALBINAS
Tautos išlikimo formulė = Lietuviai + Lietuvių kalba + Lietuviški papročiai + Lietuvos žemė
3 S.Noreikis
Siūlau tuo pačiu kurti naujadarus tarptautiniams žodžiams kuriuos vartojame kaip lietuviškus - juk tai irgi svetimybės
4 Giedrius
žodis lietuvių (jotvingių, prūsų) dar skamba, senesnio nelikę
5 D.
Aš už tai, kad lapkričio 18-oji būtų Lietuvių kalbos diena!
6 Tomas
Gali bxti ne būtinai lapkričio 18-oji (ši diena turi ne tik teigiamų prasmių)
7 Gražina
"Gražu būtų", kaip sakė gerbiamas poetas.
8 Linas
Aš už tai, kad lapkričio 18-oji būtų Lietuvių kalbos diena!
9 Dalia
Reikalauju, kad seimas paskelbtų lapkričio 18-ąją Lietuvių kalbos diena
10 ilona
PRitariu lapkriciio 18d paskelbimui Lietuviu kalbos diena
11 vanda
lietuviai nepamirškime kas esame, bent trečdaliu taip ginkime avo tapatybę ir kalbą, kaip savąją gina lenkaiir musulmonai.
12 DANUTĖ
turi būti paskelbta lietuvių kalbos diena
13 Nomeda
tikrai verta dėl mūsų lietuvių kalbos pasistengti
14 Augustinas
Nėra nieko amžino. Išskyrus pačią amžinybę. Joje greičiausiai "dyla" daiktai, visa, kas medžiagiška. Mes žmonės ir visa kas gyva jaučiame turintys be kūno dar kažką kitą, ilgalaikiškesnio. Tai-kalba
15 Rūta
tokia diena gal privers lietuvius susimąstyti apie savo kalbą, jos grožį,turtingumą!
16 Regina
Privalu ne tik atmintina diena, bet ir visų viešai kalbančių asmenų taisyklingas kalbėjimas.
17 Danguolė
Apmaudu, kad tik dabar p. G.Songaila pradėjo rūpintis lietuvių kalba tik dabar. Įspūdis, kad -tai tik vienadienis reikalas, nes apstu lietuvių kalbos klaidų radijuje, televizijoje.
18 Regina
kalba -didžiausia nacionalinė vertybė, todėl ją reikia gerbti ir puoselėti
19 M.
Didesnio paminklo Tautos poetui tikrai nesugalvosime!
20 Romas
Tautos žadintojo – Tėvynės ir gimtosios kalbos – Didžiojo Žmogaus – Kūrėjo atminimui
21 Rima
Graži idėja, bet graudu, jog viešąją erdvę vis dar okupavę užsienio kalba parašytos reklamos. Gal pirmiausia pradėkime nuo to?
22 Vytas
Pritariu, nes esu lietuvis, gerbiu ir myliu savo Šalį- Lietuvą
23 Alė
Lietuvių kalba reikia daugiau rūpintis. Aš už šią peticiją
24 Arvydas
Dėkui kad bus pagerbta viena seniausių ir garbingiausių pasaulio kalbų
25 Birutė
Puikus dalykas kitas kalbas išmanyti, baisi gėda savosios nemokėti ir nebranginti. Puikus sumanymas
26 Pranas
Labai gražu, labai reikia, bet ar pasiseks įtikinti...
27 G.
Rekia saugot ir puoselėt savo kalbą, kitaip nieks ir neprisimins, kad tokie buvome, esame ir būsime, kitaip išnyksime kaip prūsai.
28 Gintautas
Palaikyti b8tina,kalba svarbiausias skiriamasis tautos bruozas
29 I.
Lietuvių kalbos padėtis yra tragiška. elektroninėje erdvėje, sms žinutėse mažai kas naudojasi lietuvių kalbos raidėmis. Parduotuvėse rašo "sale" pastatai, įstaigos vadinami užsienietiškais vardais.
30 Elena
Ne tik būtina paskelbti. Reikia įvesti griežtus reikalavimus Lietuvoje naudoti TIK lietuviškus viešuosius užrašus bei pavadinimus vietoje svetimybių.

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (125)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.