Dėl lapkričio 18 d. paskelbimo Lietuvių kalbos diena
0 PARAŠAI
- Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga
- nuo 2011-03-05
- iki 2011-04-30
DĖL LAPKRIČIO 18 D. PASKELBIMO LIETUVIŲ KALBOS DIENA
Po pusės šimtmečio pertraukos, naujo tautinio atgimimo metu Sąjūdžio iniciatyva lietuvių kalba 1988 m. lapkričio 18 d. atgavo pirmojoje Lietuvos Respublikoje turėtą valstybinės kalbos statusą. Praėjus 20 metų, 2008 m. lapkričio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila įregistravo pirmąjį šios kadencijos Seime įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą dėl lapkričio 18 d. paskelbimo atmintina Lietuvių kalbos diena. Gintaras Songaila tądien Seime vykusioje spaudos konferencijoje paaiškino, jog „šio įstatymo projekto tikslas – valstybės mastu prisiminti, kad lietuvių kalba yra didžiausia tautos dvasinė vertybė, bendravimo ir kūrybos šaltinis, ir tai, kad globalizmo amžiuje jos puoselėjimas yra itin svarbus tautos ateičiai.“ Kitos Baltijos šalys turi tokio pobūdžio atmintinas dienas. Ji reikalinga ir mums.
Tąsyk Justinas Marcinkevičius, išgirdęs telefonu apie tokį sumanymą, kukliai (bet viltingai!) teištarė: „Gražu būtų“... Juk „visa mūsų rašto istorija yra nepaliaujamas rūpestis dėl kalbos, visa mūsų kultūra jautė ir jaučia pilietinę pareigą budėti prie gimtosios kalbos slenksčio.“
Dabartinio Seimo kadencija jau einanti į pabaigą, o įregistruotas įstatymo projektas vis dar laukia savo eilės.
Gražiai, su ašarom akyse šių metų vasaryje Lietuva laidojo Justiną Marcinkevičių, kuris 2010-11-23 paliko Tautai testamentą – išsaugoti ir apginti lietuvių kalbą, puoselėti tai, „kas dar neužgesę valstybėje, tautoje ir žmoguje“. Atėjo laikas daryti viską, kad, Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant, nereikėtų mūsų barti „už neatsakingą, lengvabūdišką, neretai nusikalstamą gimtosios (o dabar jau ir valstybinės) kalbos teritorijos užleidimą ar perdavimą reklamai, vitrinoms bei įvairiems viešiesiems užrašams svetimomis kalbomis.“
Lietuvi, jeigu iš tikrųjų Tau rūpi Lietuva ir valstybinės kalbos likimas – NEDELSK: paskaityk ir pasirašyk šią peticiją. Reikalauk, kad Seimas, gerbdamas tautos valią ir brangindamas poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą, lapkričio 18-ąją paskelbtų Lietuvių kalbos diena!
- 0
- 0
- 3806
- Kopijuoti nuorodą
| # | Vardas | Komentaras | Miestas | Pasirašymo data |
|---|---|---|---|---|
| 1 | VMSTVKRVK ... | Pritariame, kad dabartinis Seimas atsižvelgtų į Tautos nuomonę | ||
| 2 | ALBINAS V... | Tautos išlikimo formulė = Lietuviai + Lietuvių kalba + Lietuviški papročiai + Lietuvos žemė | ||
| 3 | S.Noreikis ... | Siūlau tuo pačiu kurti naujadarus tarptautiniams žodžiams kuriuos vartojame kaip lietuviškus - juk tai irgi svetimybės | ||
| 4 | Giedrius P... | žodis lietuvių (jotvingių, prūsų) dar skamba, senesnio nelikę | ||
| 5 | D. M... | Aš už tai, kad lapkričio 18-oji būtų Lietuvių kalbos diena! | ||
| 6 | Tomas B... | Gali bxti ne būtinai lapkričio 18-oji (ši diena turi ne tik teigiamų prasmių) | ||
| 7 | Gražina K... | "Gražu būtų", kaip sakė gerbiamas poetas. | ||
| 8 | Linas H... | Aš už tai, kad lapkričio 18-oji būtų Lietuvių kalbos diena! | ||
| 9 | Dalia K... | Reikalauju, kad seimas paskelbtų lapkričio 18-ąją Lietuvių kalbos diena | ||
| 10 | ilona K... | PRitariu lapkriciio 18d paskelbimui Lietuviu kalbos diena | ||
| 11 | vanda ... | lietuviai nepamirškime kas esame, bent trečdaliu taip ginkime avo tapatybę ir kalbą, kaip savąją gina lenkaiir musulmonai. | ||
| 12 | DANUTĖ S... | turi būti paskelbta lietuvių kalbos diena | ||
| 13 | Nomeda P... | tikrai verta dėl mūsų lietuvių kalbos pasistengti | ||
| 14 | Augustinas V... | Nėra nieko amžino. Išskyrus pačią amžinybę. Joje greičiausiai "dyla" daiktai, visa, kas medžiagiška. Mes žmonės ir visa kas gyva jaučiame turintys be kūno dar kažką kitą, ilgalaikiškesnio. Tai-kalba | ||
| 15 | Rūta M... | tokia diena gal privers lietuvius susimąstyti apie savo kalbą, jos grožį,turtingumą! | ||
| 16 | Regina U... | Privalu ne tik atmintina diena, bet ir visų viešai kalbančių asmenų taisyklingas kalbėjimas. | ||
| 17 | Danguolė R... | Apmaudu, kad tik dabar p. G.Songaila pradėjo rūpintis lietuvių kalba tik dabar. Įspūdis, kad -tai tik vienadienis reikalas, nes apstu lietuvių kalbos klaidų radijuje, televizijoje. | ||
| 18 | Regina Š... | kalba -didžiausia nacionalinė vertybė, todėl ją reikia gerbti ir puoselėti | ||
| 19 | M. V... | Didesnio paminklo Tautos poetui tikrai nesugalvosime! | ||
| 20 | Romas P... | Tautos žadintojo – Tėvynės ir gimtosios kalbos – Didžiojo Žmogaus – Kūrėjo atminimui | ||
| 21 | Rima R... | Graži idėja, bet graudu, jog viešąją erdvę vis dar okupavę užsienio kalba parašytos reklamos. Gal pirmiausia pradėkime nuo to? | ||
| 22 | Vytas A... | Pritariu, nes esu lietuvis, gerbiu ir myliu savo Šalį- Lietuvą | ||
| 23 | Alė B... | Lietuvių kalba reikia daugiau rūpintis. Aš už šią peticiją | ||
| 24 | Arvydas R... | Dėkui kad bus pagerbta viena seniausių ir garbingiausių pasaulio kalbų | ||
| 25 | Birutė S... | Puikus dalykas kitas kalbas išmanyti, baisi gėda savosios nemokėti ir nebranginti. Puikus sumanymas | ||
| 26 | Pranas K... | Labai gražu, labai reikia, bet ar pasiseks įtikinti... | ||
| 27 | G. Ž... | Rekia saugot ir puoselėt savo kalbą, kitaip nieks ir neprisimins, kad tokie buvome, esame ir būsime, kitaip išnyksime kaip prūsai. | ||
| 28 | Gintautas M... | Palaikyti b8tina,kalba svarbiausias skiriamasis tautos bruozas | ||
| 29 | I. S... | Lietuvių kalbos padėtis yra tragiška. elektroninėje erdvėje, sms žinutėse mažai kas naudojasi lietuvių kalbos raidėmis. Parduotuvėse rašo "sale" pastatai, įstaigos vadinami užsienietiškais vardais. | ||
| 30 | Elena N... | Ne tik būtina paskelbti. Reikia įvesti griežtus reikalavimus Lietuvoje naudoti TIK lietuviškus viešuosius užrašus bei pavadinimus vietoje svetimybių. |
Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.
Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.
Dėl COVID- 19 Griežtų apribojimų įvedimas Lietuvoje
Dėl nevaldomai augančio užsikrėtusių skaičiaus Europoje imtis griežtų apribojimų: - keliauti - suteikti galimybę dirbti iš namų (jei tai yra įmanoma) - uždaryti mokyklas ir darželius - suteikti vienam iš tėvų galimybę būti su vaiku/ais - suteikti galimybę mokytis iš namų - atšaukti visus viešus renginius, kuriuose yra daugiau nei 100 žmonių. - karantino laikymasis asmenims grįžusiems iš keliauti nerekomenduojamų šalių - karantino nesilaikantiems taikyti atsakomybę, kurią numato Bk. 135 str. - suteikti galimybę tirtis dėl COVID-19 visiems, to norintiems už savas lėšas - suteikti galimybę gydymo įstaigoms nedarbingumo pažymėjimus išrašyt ar pratęst konsultuojant nuotoliniu būdu - suteikt galimybę gydymo įstaigoms receptus išrašyt nuotoliniu būdu