Pelnymuisi iš Kryžių kalno - NE!

0 PARAŠAI

Kategorija:

[b]Pelnymuisi iš Kryžių kalno - NE![/b]

Mes, nemaža dalis tikinčiųjų ir kitų lankytojų, esame pasipiktinę matydami netvarką unikalioje, pasaulyje tokioje vienintelėje, Lietuvos šventovėje po atviru dangumi – KRYŽIŲ KALNE, esančiame Šiaulių rajone. Į akis nuolat krinta tokie dalykai: žolės, kai kur aukštesnės už pačius kryžius, apgailėtina statulų būklė, daug išvirtusių didesnių kryžių ir mažesnių kryželių. Šie visų pastebimi akibrokštai rodo į galimai neskaidrius Šiaulių rajono valdžios bandymus prisidengiant kilniais tikslais, tokiais kaip projekto [url=http://www.piligrimukelias.lt/]Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminis kelias[/url], įgyvendinimu, plauti valdiškus pinigus.

Šalia Kryžių kalno planuojami grandioziniai darbai, nors rajono valdžia pirmiausia turėtų pasirūpinti išsaugoti kultūrinį paveldą, sutvarkyti aplinką, surinkti šiukšles, o ne planuoti brangiai mokamus darbus, kurie, mūsų manymu, visam laikui suardytų Kryžių kalno dvasią. Esą, reikia griauti prie Kryžių kalno stovinčią avarinės būklės koplyčią, kas, Rajono mero teigimu, kainuotų apie 15 tūkst. litų, kurie jau paskirti, koplyčios vietoje planuojama statyti atminimo lentą ar akmenį, o šalia Kalno turėtų išdygti nauja bažnyčia maldininkų patogumui. Koplyčios nugriovimui pritaria ir Šiaulių vyskupas, tad kyla įtarimas, kad su rajono valdžia šį žinomą dvasininką sieja pernelyg glaudūs ryšiai.

Jeigu išties rengiama dirva Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminiam keliui, ar pirmiausia nereikėtų siekti išsaugoti relikvijų, materialių Palaimintojo Popiežiaus vizito Lietuvoje liudininkų, vienu iš kurių neabejotinai galėtų būti restauruota koplyčia šalia Kryžių kalno? Mūsų, tikinčiųjų, nuomone koplyčiai nuversti numatytos lėšos ir pats šis ketinimas yra pinigų švaistymas, žiūrint iš materialiosios pusės, ir tikra šventvagystė, žvelgiant iš dvasinių pozicijų. Dėl bažnyčios mūsų nuomonė taip pat negatyvi. Manome, kad bažnyčią simbolizuoja pats Kryžių kalnas – naujos statybos, naujų mūro sienų čia nereikia. Vedami gyvo tikėjimo, šventovę Kryžių kalne nuolat kuria ir stato tikintieji iš visos Lietuvos ir pasaulio. Kryžių kalnas ir taip patenkina dvasinius daugelio žmonių poreikius.

Popiežius Jonas Paulius II ragino: „Šį Kryžių kalną turime rodyti visai Europai, visam pasauliui“. Manome, kad šiam iškiliam asmeniui turime atsidėkoti ne statydami naujas bažnyčias visiškai tam netinkamose vietose, bet sutvarkydami koplyčią, kurioje per vizitą Lietuvoje šventasis tėvas aukojo šv.Mišias.

Anot Šiaulių vyskupo, dvasininkai šv. Mišias, esą, turi laikyti po atviru dangumi, o tai nepatogu ir jiems, ir tikintiesiems. Tačiau tam juk visiškai pakanka vienuolyno koplyčios – ne viena dvasininkų delegacija taip ir daro. Jei renginys didesnis, šiam tikslui ir galėtų būti panaudota Jono Pauliaus II koplyčia, jei ji būtų suremontuota. Akivaizdu, jog vieta bažnyčiai šalia Kryžių kalno būtų aukso gysla Šiaulių vyskupijai, nes į bažnyčią užsuktų daugelis į Kryžių kalną atvykstančių turistų, ten paliktų savo aukas, įsigytų kryželių, medalikėlių Kryžių kalnui, religinės literatūros ir pan. Tai nėra blogai, bet bažnyčios pastatas neabejotinai užgožtų patį Kryžių kalną, kuriam infrastruktūros ir taip jau pakanka: atidarytas turizmo informacijos centras, dirba pavieniai prekiautojai religiniais reikmenimis. Iš šventos vietos niekam nevalia pelnytis, o norintiems dalyvauti pamaldose vienuolyno koplyčios visiškai pakanka. Vienuolynas buvo statytas žmonėms, atsiliepiant į popiežiaus prašymą nutiesti broliškus tiltus Europoje. Kunigas Paulius Dainius Vaineikis sakė: „Prisimenu visų mūsų džiaugsmą sujungti Alvernos kalno – kryžiaus paslapties dvasingumo mokyklos – patirtį su didvyrišku ir tradiciniu lietuvių tikėjimo ženklu – Kryžių kalnu“. Vienuoliai pranciškonai, įsikūrę prie Kryžių kalno, turi nepamiršti, dėl ko jie čia buvo pakviesti – kad priimtų į tuos dvasios šilumos namus kiekvieną: ar tai būtų tiesiog sušalęs, ar su pagundomis kovojantis, ar dvasinio patarimo prašantys žmogus. Vienuolyno pastatas turėtų būti skirtas tikintiesiems, o ne atlikti vienuolių rezidencijos funkcijas. Vienuoliai, davę klusnumo ir neturto įžadus, privalėtų vykdyti tai, kuo įsipareigojo Dievui ir žmonėms. Jie turi patarnauti tiek dvasiniuose reikaluose, tiek prižiūrėti pastatą bei Kryžių kalno aplinką, o ne ištaigingai gyvendami tenkinti vien savo poreikius.

Istorija rodo, kad sudėtingais istorijos periodais Kryžių kalnas geriau buvo prižiūrimas pačių slapta jį lankančių maldininkų, nei dabar, institucionalizavus ir įteisinus Kryžių kalno priežiūrą. Galbūt vertėtų grįžti būtent prie tokios Kryžių kalno priežiūros praktikos, nes tikinčiųjų aukos, Rajono savivaldybės ir valstybės biudžetų parama akivaizdžiai panaudojama ne pagal paskirtį arba tiesiog iššvaistoma.

Kviečiame žmones aktyviai nepritarti tam, kas neduotų jokios naudos, bet tikriausiai vien suardytų sakralios Kryžių kalno erdvės aurą. Tai tik grubūs nesiliaujantys garbės ir pasiekimų trokštančių valdininkų bei dvasininkų bandymai kėsintis į lietuvių skausmo ir kančios įprasminimo vietą. Tai netgi šventvagiškais vadintini materializmo užvaldytų kai kurių Bažnyčios hierarchų veiksmai, kuriems reikia užkirsti kelią.

Pasirašydami šią peticiją Jūs pareikšite solidarumą su tais, kurie:

[b]Reikalauja nuolat tinkamai tvarkyti Kryžių kalno aplinką, tam skaidriai panaudojant aukas bei valstybės/savivaldybės finansinę paramą;

Ragina šalia Kryžių kalno esančio vienuolyno tėvus ir brolius pranciškonus intensyviau imtis darbo, kuriam į šią vietą buvo pakviesti: Kryžių kalno tvarkymo ir dvasinių patarnavimų piligrimams;

Siekia išsaugoti Kryžių kalno dvasią nesudarkytą naujų statybų ir vartotojiškumo;

Siekia, kad visame krikščioniškame ir ne tik krikščioniškame pasaulyje unikalios šventovės dvasinė nuosavybė priklausytų tautai ir tikintiesiems, o ne Šiaulių rajono savivaldybės bei Šiaulių vyskupijos klanui;

Reikalauja išsaugoti, iš pagrindų suremontuoti ir dvasinėms-ritualinėms reikmėms vėl imti naudoti medinę koplyčią šalia Kryžių kalno, kurioje vizito Lietuvoje 1993-iasiais metu popiežius Jonas Paulius II laikė šv. Mišias. Taip iš tiesų tinkamai būtų įprasmintas palaimintojo popiežiaus atminimas, koplyčia taptų materialia relikvija ir apčiuopiamu popiežiaus vizito Lietuvoje liudininku.[/b]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Bernadeta
Kryžių kalno darkymas-nepagarba tiek krikščionybei, tiek pačiai Lietuvai, jos istoriniam paveldui
2 Aldas
"Naisiai" šventvagiškai pasišiukšlino - priešais įvažiavimą į šventą vietą pasistatydami savo reklaminį stendą.
3 Jolanta
Nereikia mums ten naujos bažnyčios! Investuokite į Kryžių kalno priežiūrą, į kitas krašto esamas bažnyčias.
4 Voldemaras
Kas čia Šiauliuose daros? Prie bažnyčios lipdo priestatą tarsi vilkui tiktų lapės uodega! - o dabar dar Kryžių kalną kažkam išderkliavot noris?
5 Violeta
Negalima ten nieko statyti. Berods kultūros paveldas lygtais ten...
6 Vladas
Tikrai nereikalinga dar viena statyba prie Kryžių kalno.

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1544)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

Ar vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas Dobrovolskis turėtų būti paskelbtas šventuoju? Taip. Jis to vertas. (354)

Valdas. Adresuota: Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Tėvas Stanislovas - visų, esančiųjų bėdoje brolis. Atoki Paberžės kaimo parapija, į kurią tėvas Stanislovas buvo paskirtas grįžęs iš tremties, netrukus virto krizėje atsidūrusiųjų priebėga, kur jie buvo laukiami, išklausomi, šiltai priimami, taip pat ir dvasinės traukos centru. Jo asmenybės šilumą, tikrą neturtą ir asketizmą, išmintį pamena visi jį pažinojusieji. Tėvas Stanislovas vertas būti paskelbtas šventuoju.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (254)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų (172)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

P E T I C I J A Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų 2021 m. vasario 10 d., Seniūnijų vaidmuo yra susijęs su savivaldybės administracinių ir viešųjų paslaugų priartinimu prie žmogaus, jų prieinamumo vietos bendruomenei didinimu. Seniūnija, būdama arčiausiai gyventojų, atlieka tarpininkės vaidmenį tarp savivaldybės ir vietos bendruomenės, taip priartindama vietos valdžią prie gyventojų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, seniūnas turi spręsti vietos gyventojų problemas, nagrinėti jų prašymus, skundus, telkti bendruomenę, supažindinti vietos gyventojus su strateginiu ir seniūnijos metiniu veiklos planu, ūkiškai tvarkyti seniūnijai skirtus asignavimus ir pan., tačiau viso šito Grigiškių m. gyventojai pasigenda. Grigiškių seniūnas neatsižvelgia į miesto bendruomenės, seniūnaičių nuomonę, prašymus, nevyksta dialogas su gyventojais. Seniūnas pasižymi vienasmeniu, galima sakyti autokratišku valdymo metodu, kuris netenkina Grigiškių m. gyventojų. Seniūnijoje nėra informacijos sklaidos, visuomenei nepristatomi strateginiai ir seniūnijos metiniai veiklos planai, nėra veiklos tęstinumo bei veiklos ataskaitų pristatymo gyventojams, skiriami asignavimai, galimai, naudojami neefektyviai, neracionaliai ir neskaidriai, tikėtina seniūnas tinkamai nevykdo valstybės tarnautojo pareigų, neinformavo valstybinių institucijų apie Vokės upės ir Grigiškių tvenkinio apgailėtiną situaciją. Nėra tinkamo grįžtamojo ryšio ir kompetentingų bei konkrečių atsakymų į gyventojų paklausimus, tikėtina, kad seniūnija nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių, t.y. seniūnijai (seniūnui) pateikiami raštai/skundai/prašymai nėra registruojami, vengiama į juos atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais terminais. Gyventojai kantriai (jau daugiau nei 20 metų) laukia Grigiškių m. kelių, gatvių, šaligatvių ir kiemų sutvarkymo, neapsemtų pravažiavimų, apšvietimo, senų griuvėsių ir teritorijų sutvarkymo, viešųjų erdvių gerbūvio gerinimo (poilsio zonos ir Grigiškių tvenkinys), pagarbaus seniūno elgesio ir bendravimo su gyventojais. Grigiškių m. bendruomenė ilgai laukė ir nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame atsižvelgti į išsakytas pastabas ir nuogąstavimus, siūlome peržvelgti Grigiškių m. seniūno Leonard Klimovič per eilę metų (ne)atliktus darbus, įvertinti jo kompetenciją ir atitikimą valstybės tarnautojui bei pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti keliamiems reikalavimams, galimus įgaliojimų viršijimus bei svarstyti galimybę atleisti seniūną iš užimamų pareigų. П E T И Ц И Я Относительно (не)выполняемых обязанностей старoстой Григишкес Леонардом Климовичем 2021 г. февраль Роль старoсты связана с приближением административных и государственных служб муниципалитета к человеку, повышая их доступность для местной общины (населения). Старoста действует как посредник между муниципалитетом и местной общиной, тем самым приближая местное самоуправление к населению. В соответствии с Законом о местном самоуправлении Литовской Республики, старoста должен решать проблемы местных жителей, рассматривать их просьбы, жалобы, мобилизовать сообщество, знакомить местных жителей со стратегическим и годовым планом деятельности сенюнии, ответственно распоряжаться ассигнованиями, однако все это отсутствует. Старoста Григишкес не учитывает мнение и просьбы жителей, нет диалога с населением. Информация от старосты на территории сенюнии отсутствует, стратегические и годовые планы деятельности не предоставляются общественности, отсутствуют отчеты о деятельности старoсты, ассигнования распределяются, используются возможно неэффективно, нерационально и непрозрачно. Отсутствует обратная связь, грамотные и конкретные ответы на запросы жителей, вероятно, что старoста не соблюдает правила подготовки документов, утвержденные правовыми актами Литовской Республики, т.е. письма/ жалобы/просьбы не регистрируются, ответы на них не предоставляются в сроки, установленные правовыми актами Литовской Республики. Жители терпеливо, более 20 лет, ждали строительства дорог, улиц, тротуаров и дворов, устройства освещения, приведения в порядок старых руин и территорий, улучшения благосостояния общественных пространств (зоны отдыха и пруда в Григишкес), уважительного поведения и общения с жителями. Жители Григишкес долго ждали и заслуживают качественных решений Мы, ниже подписавшиеся, требуем учесть высказанные замечания, предлагаем оценить работу Леонарда Климовича и выполнение прямых обязанностей, которые не выполнялись на протяжении многих лет, оценить его компетентность и соответствие требованиям, предъявляемым к государственному служащему, а также функциям, изложенным в должностной инструкции, и рассмотреть возможность увольнения с занимаемой должности.