Kreipimasis į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių

2012 m. gegužės 18 d. Kaune vyko konferencija “XXI a. mokykla. Pokyčiai ir iššūkiai”. Konferencijoje dalyvavo mokyklų, kuriose nuosekliai plėtojamas vaikų socialinis ir emocinis ugdymas, atstovai. Mokyklų vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai pasidalino patirtimi, aptarė nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo privalumus ir trūkumus, bei nusprendė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministrą.

Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokyklose – procesas, kuris sparčiai plinta daugelio šalių mokyklose ir yra vertinamas kaip esminis švietimo pagrindas. Socialinis ir emocinis ugdymas nėra tik programa ar kokia nors varnelė, padėta darbų saraše. Tai ilgalaikis procesas, per kurį tiek suaugusieji, tiek jaunimas įgyja ir efektyviai taiko žinias, nuostatas ir įgūdžius, reikalingus suprasti ir valdyti emocijas, nusistatyti ir pasiekti teigiamus tikslus, jausti ir parodyti empatiją kitiems. Šie gebėjimai taip pat reikalingi pozityvių santykių kūrimui ir palaikymui, atsakingų sprendimų priėmimui – kitaip tariant, nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas stiprina mūsų žmonijos potencialą. Mokymasis yra socialinė ir emocinė veikla – jauniems žmonėms sunku mokytis tol, kol jie nesirūpina, ko mokosi ir su kuo mokosi. Mokymasis reikalauja socialinių ir emocinių kompetencijų, tokių kaip savimonės, savęs valdymo, socialinio sąmoningumo, santykių palaikymo įgūdžių ir atsakingas sprendimų priėmimo tam, kad mokymasis būtų sėkmingas. Didžiausia kada nors atlikta metaanalizė buvo paskelbta 2011 m. Ji parodė, kad socialinis ir emocinis ugdymas padeda jauniems žmonėms ne tik tapti akademiškai kompetetingomis asmenybėmis, kurios yra nuolat besimokančios, kuria savo gyvenimą sąmoningai, yra savarankiški, drausmingi, rūpestingi ir palaikantys ryšius bei galintys bendrauti ir dirbti su kitais, motyvuoti kurti geresnį pasaulį. Mūsų šalies mokyklų pedagogai, kurie įsijungė į nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą, yra tarp tų visame pasaulyje gausėjančių pedagogų, kurie pripažįsta, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra universalus aukštos kokybės švietimo pagrindas. Kadangi socialinis ir emocinis ugdymas sustiprina akademinį mokymąsi ir teigiamą mokinių raidą bei mažina neigiamą elgesį ir emocinį skausmą, visi visų klasių ir visų mokyklų mokiniai turi turėti galimybę gauti naudos iš šio ugdymo.


Kaune vykusios konferencijos dalyviai teigia, kad nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokykloje, socialinio ir emocinio ugdymo programų diegimas inicijuoja pozityvius pokyčius taip pat ir Lietuvos mokyklose.

Mezgasi glaudesni ryšiai tarp bendruomenės narių, keičiasi mikroklimatas: pozityvėja santykiai, daugėja teigiamų emocijų, draugiškėja aplinka, kurioje laisvėja asmenybė.

Mokyklose šiuo metu jau vyksta įdomios klasės valandėlės, gausėja savanorystės projektų, aktyvėja tėvų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, mokyklos bendruomenės nariai dalyvauja mokymuose, kuriuose stiprinamos socialinio ir emocinio ugdymo žinios.Vyksta emocionalus, judrus, bet tikras gyvenimas. Nuo akademinių rezultatų pereinama prie žmogiškųjų santykių svarbos, kurie sustiprina motyvaciją mokytis.

Keičiasi ne tik vaikų santykiai, bet ir suaugusiųjų. Atsirado šiltesnis mokytojų bendravimas su tėvais. Klasės auklėtojai sąmoningai įsijungia į Vaiko gerovės komisijų veiklą. Sustiprėjo mokytojų noras suprasti ir surasti teisingą kelią į jauno žmogaus širdį.

Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų administratoriai pažymi, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo. Mokytojai teigia, kad įdomu dirbti, nauji taikomi mokymo metodai padeda siekti geresnės savivertės, gerėja mokinių motyvacija. Pavyksta atsakomybę sieti su laisve.

Jau daug mokyklų socialinį ir emocinį ugdymą išsikelia kaip prioritetą. Yra didžiulis noras ir ryžtas tęsti darbą, nes bendruomenėje stiprėja supratimas, bendradarbiavimas, gimsta nauja viltis.

Socialinis ir emocinis ugdymas – nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, jo metu stiprinamos asmeninės kompetencijos, susijusios su savimone, socialiniu sąmoningumu, satvitvarda, bendravimo įgūdžiais ir atsakingų sprendimų priėmimu. Šiam procesui palaikyti reikalingas nuoseklus darbas, kuris apima:

- Nuoseklių pamokų, skirtų socialinių ir emocinių kompetencijų stiprinimui, vedimą;
- Į socialinį ir emocinį ugdymą orientuotų mokymo metodų integravimą į kitus mokomuosius dalykus;
- Socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą visoje bendruomenėje. Tai yra, siekiama telkti bendruomenę, ją motyvuoti kurti saugią ir sveiką mokyklą vaikams;
- Socialinio ir emocinio ugdymo integravimą į visus mokyklos gyvenimo aspektus;
- Valdymą, vadovaujantis pasidalytosios lyderystės principais.

Tuo tikslu Švietimo ir mokslo ministerijos prašome sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms rūpintis nuosekliu socialiniu ir emociniu ugdymu:

Mokytojo vedamos nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos turėtų tapti privalomu dalyku pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose.


Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos nėra trumpalaikės programos, joms būtinas nuolatinis palaikymas ir tęstinumas. Todėl būtina Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyti, jog krepšelio lėšų naudojimas būtų skirtas ir socialinio, emocinio ugdymo programoms vykdyti, skiriant didesnį finansavimą.

Būtina skirti didesnį ir nuoseklesnį dėmesį socialiniam ir emociniam ugdymui, skleidžiant šias idėjas visose mokyklose.

Būtina įtraukti į Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto atestacijos nuostatų veiklos vertinimo kriterijus mokytojo ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimą bei žinių apie socialinį ir emocinį ugdymą įvertinimą.

Prašome parengti rekomendacijas mokytojo mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto priėmimo į darbą gaires, kuriose būtų vertinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės socialinės ir emocinės kompetencijos.

Plėtoti mokyklos personalo asmeninių socialinių ir emocinių ugdymo gebėjimų, kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Įtraukti į Lietuvos edukologijos universiteto pedagogų rengimo programą socialinio ir emocinio ugdymo kursą.

Kadangi socialinio ir emocinio ugdymo programos taip pat stiprina vaikų psichinę sveikatą, mažina įsitaukimą į narkotinių medžiagų vartojimą, skatina rečiau mąstyti apie savižudybę, vaikai tampa laimingesni, prašome inicijuoti tarpinstitucinį socialinio ir emocinio ugdymo programų palaikymą.


Tvirtai teigiame, kad socialinis ir emocinis ugdymas:
- stiprina mokyklos ir šeimos ryšius;
- nuosekliai įgyvendina žalingų įpročių prevenciją;
- didina mokymosi motyvaciją;
- stiprina psichinę sveikatą;
- padeda paruošti vaiką laimingam gyvenimui.



Pasirašo:


# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 D.Petrušauskienė ... Tai tikrai būtina atkreipti dėmesį, tačiau ar būsime išgirsti?
2 Pasirasau ... Vai , vai , vsistiek nieks nepasikeis,kad ir keiciam, kad ir stengiames,nors dar jauni esma.
3 Rita S... Puiku. Seniai reikėjo. Reikia vadovus supažindinti, nes kai kurie nesupranta ar nenori tai suprasti.
4 Asta V... Socialinis emocinis ugdymas šiandienos mokykloje yra būtinas!
5 Danutė R... pritariu teiginiams dėl integravimo į kitus dalykus
6 Diana T... tikrai naudinga. Musu mokykla nuo rugsejo men. pradeda vykdyti Lions Quest programa
7 Irena G... Labai geras pasiūlymas,labai norėtųsi,kad jis būtų įgyvendintas. Ir dar norėtųsi,kad tą naujai įvestą dalyką vestų kompetetingi asmenys t.y. psichologai.
8 Loreta K... Socialinis emocinis ugdymas - tai nuolatinis procesas,šiltų savalaikių tarpusavio santykių formavimas ir akademinė sėkmė.
9 Rima B... Aš PASISAKAU už socialinių, EMOCINIŲ KOMPETENCIJŲ STIPRINIMĄ
10 Virginija A... Pritariusocialinio emocinio ugdymo programos įvedimui mokyklose

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų

Vilius Krivickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/