Kreipimasis į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių

2012 m. gegužės 18 d. Kaune vyko konferencija “XXI a. mokykla. Pokyčiai ir iššūkiai”. Konferencijoje dalyvavo mokyklų, kuriose nuosekliai plėtojamas vaikų socialinis ir emocinis ugdymas, atstovai. Mokyklų vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai pasidalino patirtimi, aptarė nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo privalumus ir trūkumus, bei nusprendė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministrą.

Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokyklose – procesas, kuris sparčiai plinta daugelio šalių mokyklose ir yra vertinamas kaip esminis švietimo pagrindas. Socialinis ir emocinis ugdymas nėra tik programa ar kokia nors varnelė, padėta darbų saraše. Tai ilgalaikis procesas, per kurį tiek suaugusieji, tiek jaunimas įgyja ir efektyviai taiko žinias, nuostatas ir įgūdžius, reikalingus suprasti ir valdyti emocijas, nusistatyti ir pasiekti teigiamus tikslus, jausti ir parodyti empatiją kitiems. Šie gebėjimai taip pat reikalingi pozityvių santykių kūrimui ir palaikymui, atsakingų sprendimų priėmimui – kitaip tariant, nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas stiprina mūsų žmonijos potencialą. Mokymasis yra socialinė ir emocinė veikla – jauniems žmonėms sunku mokytis tol, kol jie nesirūpina, ko mokosi ir su kuo mokosi. Mokymasis reikalauja socialinių ir emocinių kompetencijų, tokių kaip savimonės, savęs valdymo, socialinio sąmoningumo, santykių palaikymo įgūdžių ir atsakingas sprendimų priėmimo tam, kad mokymasis būtų sėkmingas. Didžiausia kada nors atlikta metaanalizė buvo paskelbta 2011 m. Ji parodė, kad socialinis ir emocinis ugdymas padeda jauniems žmonėms ne tik tapti akademiškai kompetetingomis asmenybėmis, kurios yra nuolat besimokančios, kuria savo gyvenimą sąmoningai, yra savarankiški, drausmingi, rūpestingi ir palaikantys ryšius bei galintys bendrauti ir dirbti su kitais, motyvuoti kurti geresnį pasaulį. Mūsų šalies mokyklų pedagogai, kurie įsijungė į nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą, yra tarp tų visame pasaulyje gausėjančių pedagogų, kurie pripažįsta, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra universalus aukštos kokybės švietimo pagrindas. Kadangi socialinis ir emocinis ugdymas sustiprina akademinį mokymąsi ir teigiamą mokinių raidą bei mažina neigiamą elgesį ir emocinį skausmą, visi visų klasių ir visų mokyklų mokiniai turi turėti galimybę gauti naudos iš šio ugdymo.


Kaune vykusios konferencijos dalyviai teigia, kad nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokykloje, socialinio ir emocinio ugdymo programų diegimas inicijuoja pozityvius pokyčius taip pat ir Lietuvos mokyklose.

Mezgasi glaudesni ryšiai tarp bendruomenės narių, keičiasi mikroklimatas: pozityvėja santykiai, daugėja teigiamų emocijų, draugiškėja aplinka, kurioje laisvėja asmenybė.

Mokyklose šiuo metu jau vyksta įdomios klasės valandėlės, gausėja savanorystės projektų, aktyvėja tėvų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, mokyklos bendruomenės nariai dalyvauja mokymuose, kuriuose stiprinamos socialinio ir emocinio ugdymo žinios.Vyksta emocionalus, judrus, bet tikras gyvenimas. Nuo akademinių rezultatų pereinama prie žmogiškųjų santykių svarbos, kurie sustiprina motyvaciją mokytis.

Keičiasi ne tik vaikų santykiai, bet ir suaugusiųjų. Atsirado šiltesnis mokytojų bendravimas su tėvais. Klasės auklėtojai sąmoningai įsijungia į Vaiko gerovės komisijų veiklą. Sustiprėjo mokytojų noras suprasti ir surasti teisingą kelią į jauno žmogaus širdį.

Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų administratoriai pažymi, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo. Mokytojai teigia, kad įdomu dirbti, nauji taikomi mokymo metodai padeda siekti geresnės savivertės, gerėja mokinių motyvacija. Pavyksta atsakomybę sieti su laisve.

Jau daug mokyklų socialinį ir emocinį ugdymą išsikelia kaip prioritetą. Yra didžiulis noras ir ryžtas tęsti darbą, nes bendruomenėje stiprėja supratimas, bendradarbiavimas, gimsta nauja viltis.

Socialinis ir emocinis ugdymas – nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, jo metu stiprinamos asmeninės kompetencijos, susijusios su savimone, socialiniu sąmoningumu, satvitvarda, bendravimo įgūdžiais ir atsakingų sprendimų priėmimu. Šiam procesui palaikyti reikalingas nuoseklus darbas, kuris apima:

- Nuoseklių pamokų, skirtų socialinių ir emocinių kompetencijų stiprinimui, vedimą;
- Į socialinį ir emocinį ugdymą orientuotų mokymo metodų integravimą į kitus mokomuosius dalykus;
- Socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą visoje bendruomenėje. Tai yra, siekiama telkti bendruomenę, ją motyvuoti kurti saugią ir sveiką mokyklą vaikams;
- Socialinio ir emocinio ugdymo integravimą į visus mokyklos gyvenimo aspektus;
- Valdymą, vadovaujantis pasidalytosios lyderystės principais.

Tuo tikslu Švietimo ir mokslo ministerijos prašome sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms rūpintis nuosekliu socialiniu ir emociniu ugdymu:

Mokytojo vedamos nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos turėtų tapti privalomu dalyku pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose.


Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos nėra trumpalaikės programos, joms būtinas nuolatinis palaikymas ir tęstinumas. Todėl būtina Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyti, jog krepšelio lėšų naudojimas būtų skirtas ir socialinio, emocinio ugdymo programoms vykdyti, skiriant didesnį finansavimą.

Būtina skirti didesnį ir nuoseklesnį dėmesį socialiniam ir emociniam ugdymui, skleidžiant šias idėjas visose mokyklose.

Būtina įtraukti į Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto atestacijos nuostatų veiklos vertinimo kriterijus mokytojo ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimą bei žinių apie socialinį ir emocinį ugdymą įvertinimą.

Prašome parengti rekomendacijas mokytojo mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto priėmimo į darbą gaires, kuriose būtų vertinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės socialinės ir emocinės kompetencijos.

Plėtoti mokyklos personalo asmeninių socialinių ir emocinių ugdymo gebėjimų, kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Įtraukti į Lietuvos edukologijos universiteto pedagogų rengimo programą socialinio ir emocinio ugdymo kursą.

Kadangi socialinio ir emocinio ugdymo programos taip pat stiprina vaikų psichinę sveikatą, mažina įsitaukimą į narkotinių medžiagų vartojimą, skatina rečiau mąstyti apie savižudybę, vaikai tampa laimingesni, prašome inicijuoti tarpinstitucinį socialinio ir emocinio ugdymo programų palaikymą.


Tvirtai teigiame, kad socialinis ir emocinis ugdymas:
- stiprina mokyklos ir šeimos ryšius;
- nuosekliai įgyvendina žalingų įpročių prevenciją;
- didina mokymosi motyvaciją;
- stiprina psichinę sveikatą;
- padeda paruošti vaiką laimingam gyvenimui.



Pasirašo:

• 0
• 0
• 4K
• Komen. (31)
• Kopijuoti nuorodą