DĖL LIGOS PAŠALPOS APMOKĖJIMO

292 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJA
Laisvės alėja 99-6
Kaunas

Lietuvos Respublikos Seimo
Peticijų komisijai
PETICIJA
DĖL LIGOS PAŠALPOS APMOKĖJIMO
2013 m. balandžio 09 d.


Darbas žmogui skirtas ne tik savęs įprasminimui, bet kartu ir šeimos išlaikymui, kuri yra LR dalis, o tai reiškia, kad ir ateitis. Per darbą, kiekvienas žmogus atskirai, o kartu ir kaip visuomenė, išlaikome savo valstybę kuri turi užtikrinti atitinkamas sąlygas darbo išpildymui.
Priimtas ir šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas 2000 m. gruodžio 21 d. Nr.IX-110, aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-09-01, 14 straipsnis nurodantis ligos pašalpos dydį, t.y. 1 ir 2 dalimis „1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“ iškreipia valstybės požiūrį ne tik į žmogų, bet ir į darbininką, kuris per savo darbą išpildo ir išsaugo savo žmogiškumą.
Naujai priimta įstatymo redakcija iškreipia socialinio teisingumo principą, nes valstybė nusigręžia nuo žmogaus tuo momentu, kaip jam labiausiai reikalinga parama ir rūpestis iš valstybės, kuriai per savo darbą žmogus tarnauja. Žmogus negalėdamas užtikrinti galimybės išlaikyti savo šeimos, eina prieš save patį, nes vengia gydytis, o tai verčia daryti priimtas įstatymas. Žmogaus kūnas yra instrumentas, kurio dėka jisai gali atlikti atitinkamą darbą, bet šis instrumentas privalo būti prižiūrimas ir tausojamas. Ši įstatymo redakciją verčia žmogų savimi nesirūpinti ir sergant eiti į darbą, o tai rizikuojama žmogaus gyvybe.
Europos socialinės chartijos 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Chartija Lietuvos Respublikos Seime buvo ratifikuota 2001 m. gegužės 15 d.) nurodoma, kad žmogus susirgęs turi turėti teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą.
Todėl vadovaujantis Europos socialinės chartijos 3 straipsniu (Teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas) 1 dalies 2 punktu kur nurodoma , kad būtina „Priimti norminius aktus dėl darbo saugos ir sveikatos sąlygų“, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, nurodančiai, kad „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei“, Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi , kuri nurodo ir leidžia piliečiams ruošti peticijas, LR Peticijų įstatymu 1999 m. liepos 7 d.. Nr .VIII-1313, Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 66-2128, aktuali redakcija nuo 2008-03-27, r e i k a l a u j a m e:
Kiek galima skubiau atstatyti buvusį Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nurodantį ligos pašalpą mokėti nuo 80 iki 100 procentų.

Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos
pirmininko pavaduotoja Nijolė Orentaitė

# Vardas Komentaras
1 Ovidija
visiškai pritariu, nes užsidirbame patys tas išmokas
2 Kristina
Pritariu, nors esu darbdavė, manau, jog neetiška nuo žmogaus nusisukti tada, kai jam, mokančiam mokesčius, nesumokama, kada jis serga ir patiria didžiausias išlaidas vaistams ir gydymuisi
3 Vilija
dirbdamas sergantis žmogus kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir aplinkinių...
4 Egidijus
Butina susirgus apmoketi 100 procentu, nes dabar zmones taupydami net ik rizikuoja savo sveikata, taciau uzkrecia dar ir aplinkinius, darzeliuose mokyklose vaikus. Susirgus reikia pirkti vaistus, tai
5 Aldona
Pritariu, tačiau abejoju ar valstybė atsigręš į žmogų.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (8)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (10)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.