DĖL LIGOS PAŠALPOS APMOKĖJIMO

292 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJA
Laisvės alėja 99-6
Kaunas

Lietuvos Respublikos Seimo
Peticijų komisijai
PETICIJA
DĖL LIGOS PAŠALPOS APMOKĖJIMO
2013 m. balandžio 09 d.


Darbas žmogui skirtas ne tik savęs įprasminimui, bet kartu ir šeimos išlaikymui, kuri yra LR dalis, o tai reiškia, kad ir ateitis. Per darbą, kiekvienas žmogus atskirai, o kartu ir kaip visuomenė, išlaikome savo valstybę kuri turi užtikrinti atitinkamas sąlygas darbo išpildymui.
Priimtas ir šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas 2000 m. gruodžio 21 d. Nr.IX-110, aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-09-01, 14 straipsnis nurodantis ligos pašalpos dydį, t.y. 1 ir 2 dalimis „1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“ iškreipia valstybės požiūrį ne tik į žmogų, bet ir į darbininką, kuris per savo darbą išpildo ir išsaugo savo žmogiškumą.
Naujai priimta įstatymo redakcija iškreipia socialinio teisingumo principą, nes valstybė nusigręžia nuo žmogaus tuo momentu, kaip jam labiausiai reikalinga parama ir rūpestis iš valstybės, kuriai per savo darbą žmogus tarnauja. Žmogus negalėdamas užtikrinti galimybės išlaikyti savo šeimos, eina prieš save patį, nes vengia gydytis, o tai verčia daryti priimtas įstatymas. Žmogaus kūnas yra instrumentas, kurio dėka jisai gali atlikti atitinkamą darbą, bet šis instrumentas privalo būti prižiūrimas ir tausojamas. Ši įstatymo redakciją verčia žmogų savimi nesirūpinti ir sergant eiti į darbą, o tai rizikuojama žmogaus gyvybe.
Europos socialinės chartijos 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Chartija Lietuvos Respublikos Seime buvo ratifikuota 2001 m. gegužės 15 d.) nurodoma, kad žmogus susirgęs turi turėti teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą.
Todėl vadovaujantis Europos socialinės chartijos 3 straipsniu (Teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas) 1 dalies 2 punktu kur nurodoma , kad būtina „Priimti norminius aktus dėl darbo saugos ir sveikatos sąlygų“, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, nurodančiai, kad „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei“, Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi , kuri nurodo ir leidžia piliečiams ruošti peticijas, LR Peticijų įstatymu 1999 m. liepos 7 d.. Nr .VIII-1313, Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 66-2128, aktuali redakcija nuo 2008-03-27, r e i k a l a u j a m e:
Kiek galima skubiau atstatyti buvusį Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nurodantį ligos pašalpą mokėti nuo 80 iki 100 procentų.

Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos
pirmininko pavaduotoja Nijolė Orentaitė

# Vardas Komentaras
1 Ovidija
visiškai pritariu, nes užsidirbame patys tas išmokas
2 Kristina
Pritariu, nors esu darbdavė, manau, jog neetiška nuo žmogaus nusisukti tada, kai jam, mokančiam mokesčius, nesumokama, kada jis serga ir patiria didžiausias išlaidas vaistams ir gydymuisi
3 Vilija
dirbdamas sergantis žmogus kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir aplinkinių...
4 Egidijus
Butina susirgus apmoketi 100 procentu, nes dabar zmones taupydami net ik rizikuoja savo sveikata, taciau uzkrecia dar ir aplinkinius, darzeliuose mokyklose vaikus. Susirgus reikia pirkti vaistus, tai
5 Aldona
Pritariu, tačiau abejoju ar valstybė atsigręš į žmogų.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1412)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (443)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.