SVEIKAS VAIKAS DARŽELYJE

64 PARAŠAI

Kategorija:

Mes siekiame, kad Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų laikomasi LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 75:2010 „ĮSTAIGA, VYKDANTI IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ , patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313.
Sveikas vaikas darželyje- mūsų tikslas ir siekiamybė. Norime, kad vaikai būtų sveiki, laimingi, būtų ugdomi, lavinami, užsiimtų popamokine veikla, žaistų su bendraamžiais. Tačiau realybė dažnai būna kitokia, dažnai darželyje paliekame vaikus su klausimu- „kiek šįkart eis?..“ Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra didelė problema... Tėvai į darželius veda vaikus, turinčius užkrečiamų-infekcinių ligų požymių, motyvuodami tuo, kad „neturi kur palikti“, „sloga-ne liga“, „viskas gerai, kol išskyros iš nosies ne žalios“, „nieks neduoda nedarbingumo“ ir t.t., o darželiai tokius vaikus priima, nes nenori prarasti krepšelių, pyktis su tėvais, o kaip žinia, virusas, būnant toje pačioje patalpoje, dalinantis žaislais plinta ir plinta greitai, vienas tam virusui atsparesnis, kitas- ne... Paprasta sloga dažnam komplikuojasi į bronchitą, todėl esant tokiai situacijai, vaikai darželyje nėra SAUGŪS. Mes paranojiškai nebijome ligų, bet manome, kad įstatymų, vidaus tvarkos taisyklių turėtų laikytis tiek LR piliečiai, tiek švietimo įstaigų darbuotojai, juk būnant tarp sveikų tikimybė užsikrėsti yra mažesnė, nei sveikiems būnant tarp sergančių. Todėl kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, Alytaus miesto savivaldybės gydytoją, prašome užtikrinti, kad Jums pavaldžiose įstaigose būtų laikomasi Lietuvos respublikoje galiojančių įstatymų.
95-jame aukščiau nurodytos HN 75:2010 punkte teigiama:
„Draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų“, tačiau Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šio punkto nesilaikoma, kaip nesilaikoma ir „96. Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis izoliuojamas iki atvykstant tėvams“- vaikai mūsų ugdymo įstaigose laikomi kartu s visa grupe, kol tėvai juos pasiimi, kartais net iki darbo pabaigos.
Darželių vadovai atsakomybės dėl šių punktų nepriima, kaip neprisiima ir asmeninės atsakomybės už darželių vidaus taisykles, kuriose yra išdėstyti tokie punktai (pavyzdys konkretaus darželio):
„58. Vaikai į lopšelio darželio grupes priimami sveiki ir švarūs. Draudžiama atvesti sergančius vaikus (sloguojančius, kosinčius, turinčius temperatūros, viduriuojančius, nešvariais drabužiais). Negalima nešti į įstaigą vaistų.
59. Vaikui susirgus, ar įvykus nelaimingam atsitikimui, auklėtoja informuoja
sveikatos priežiūros specialistę, vadovus ir nedelsiant kviečiami vaiko tėvai, jiems nesant kreipiamasi į artimiausią gydymo įstaigą. Vaiką lydi auklėtoja, ar kitas vadovo paskirtas asmuo“.
Šiandien situacija tikrai kitokia-užkrečiamų ligų požymių turintys vaikai yra ne tik vedami, bet ir priimami į grupes, kuriose būna kartu su sveikais, taip tikrai nevykdoma užkrečiamų ligų prevencija ir nesirūpinama vaiko gerove, o ir pažeidinėjamos vidaus tvarkos taisyklės, higienos normos reikalavimai. Atvedę sveikus vaikus į darželį, mes suvokiame, kad nebus taip, kad jie nesirgs, neužsikrės infekcinėmis ligomis, susirgti galima lankantis bet kur, tačiau darželis yra ta vieta, kur HN turėtų būti laikomasi, kur neturėtų būti kosinčių ir sloguojančių (išskyrus tam tikrus atvejus- astmą, alergiją ir pan.), juk gyvename teisinėje valstybėje. Todėl prašome palaikyti mūsų kreipimąsi. Ir užtikrinti HN 75:2010 reikalavimų vykdymą ir darželių vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi juose.
Už SVEIKĄ VAIKĄ DARŽELYJE!!!!

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 RENATA STR... Griežtai uždrausti vesti į darželį sergančius vaikus

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.