Konferencijos „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“ dalyvių KREIPIMASIS

218 PARAŠAI

Kategorija:

2014 12 08

Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ centre yra atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Kūrybiškumas yra viena iš vertybių, kuria grindžiama visa Lietuvos pažanga ateinantiems penkiolikai metų. Kūrybiškumas taip pat itin akcentuojamas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, kituose teisės aktuose, kuriais remiantis Lietuvoje organizuojamas švietimo procesas.Vadinasi, Švietimo sistema turi ieškoti būdų, kaip į ugdymo procesą integruoti vietinės kultūros suformuotą meninį ugdymą, kuris nuo vaikystės ugdytų estetinius, socio-emocinius, socio-kultūrinius ir kognityvinius įgūdžius. Meninis ugdymas ir ugdymas menu sudaro prielaidas visapusiškai asmenybės raidai, saviraiškai ir aktyviai integracijai į visuomeninį gyvenimą.

Teatrinio ugdymo praktika mokykloje rodo efektyvų teatro metodų panaudojimą ugdant kūrybingą, pasitikintį, pasižymintį inovatyviu mąstymu jauną žmogų. Teatro pamokos jau yra tapusios bendrojo ugdymo sudedamąją dalimi, o nuo 2015-ųjų metų teatro kaip pasirenkamojo dalyko egzamino pažymys tampa stojamojo balo į aukštąsias mokyklas dalimi. Vis dėlto, dramos metodai dar nėra pripažįstami lygiaverčia udgymo priemone kaip muzika ir dailė. Valstybė neskiria pakankamai dėmesio kultūriniam ugdymui Lietuvos mokyklose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, mokinių įtraukimui.

Lietuvos edukologijos universitetas ir Klaipėdos universtitetas parengė ne vieną teatro edukologų laidą, galinčią efektyviai taikyti teatro metodus ugdymo procese. Tačiau šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose iš viso dirba tik 115 teatro pedagogų (2014 m. UPC duomenys), nes savo biudžetą skaičiuojančios mokyklos nėra pasirengusios jų įdarbinti.

Siūlome švietimo politikos formuotojams ir vykdytojams sudaryti geresnes sąlygas teatrinio ugdymo plėtrai, nes tai yra būdas išugdyti tokią jaunąją kartą, kuri kurtų ir puoselėtų klestinčią, pilietišką, socialiai atsakingą ir kūrybišką Lietuvą. Todėl besibaigant 2014 –iesiems metams, kurie buvo paskelbti teatro metais, prašome:
- Svarstyti būtinybę didinti biudžeto lėšas teatro pedagogikos plėtrai šalyje, sudarant sąlygas kiekvienai Lietuvos mokyklai turėti teatro pedagogo etatą.
- Tarpininkauti rekomenduojant ugdymo įstaigų administracijoms sudaryti galimybę moksleiviams nuo I-os klasės alternatyviai rinktis muzikos, dailės, teatro ar šokio dalykus, kuriuos dėstytų parengti specialistai. Šiuo metu dailė ir muzika dažniausiai yra privalomi, o šokis ir teatras laisvai pasirenkami arba jie iš viso nesiūlomi.
- Tarpininkauti viešinant teatro mokomąjį dalyką ugdymo įstaigų vadovų lygmenyje, pateikiant tyrimus ir teigiamus pavyzdžius, kaip teatro edukologija prisideda prie kultūrinio udgymo šalyje.
- Tarpininkauti didinant biudžeto lėšas taikomiesiems moksliniams tyrimams teatro edukologijos ir metodologijos srityje.
Šiuolaikinė teatrinė pedagogika galėtų būti vienas pamatinių profesorės Meilės Lukšienės aprašytos tautinės mokyklos ramsčių, jeigu kartu sudarysime reikiamas sąlygas priimti 21 amžiaus visuomenės iššūkius. Tam turi būti skiriamas didelis dėmesys ir dešimteriopai didesnė atsakomybė.


Lietuvos edukologijos universitetas
Klaipėdos universitetas
Asociacija “Meno formos”
VšĮ „Ateities visuomenės institutas“

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Asmuo neskelbia savo vardo Būtina, jei norite, kad sirgaliai, kurie ir taip geležiniai, nenusisuktų 2019-01-23 / 19:34
2 VISVALDAS FREIMANAS Man toks įspūdis ,kad prezidentė per savo kadencijos metus, nieko nepadarė dėl šeimos gerovės. Už ką jai bus mokama tokia pensija nesuprantu. Šiauliai 2019-01-23 / 19:21
3 Donatas Danyla Treneris neatitinkantis rinktines trenerio lygio. Rezultatai matomi akivaizdus, kad treneris yra mokyklos lygio. Kaunas 2019-01-23 / 19:04
4 Asmuo neskelbia savo vardo Keiskit greičiau jį, ne tik rinktinėj netinka, bet ir Ryte Kaunas 2019-01-23 / 18:31
5 Asmuo neskelbia savo vardo kokiam kileriui pakilo ranka sunaikinti vienintele ir nepakartojama oranzerija Lietuvos sostineje????///// Vilnius 2019-01-23 / 18:11
6 Asmuo neskelbia savo vardo Kad treneris but pakeistas ir suprastu savo klaidas.. Vilnius 2019-01-23 / 18:09
7 Asmuo neskelbia savo vardo Jau ne viena oazė buvo panaikinta. Saugokim šią!!! Kaunas 2019-01-23 / 18:03
8 Asmuo neskelbia savo vardo Prašau palikti vienintelę Vilniuje viešai prieinamą oranžeriją. Vilnius 2019-01-23 / 17:48
9 Irmantas Berlinis Sia trenererio parodija butina atleisti kuo greiciau. Zmogelis tikras kosmonautas, nes akyvaizdu kad neturi jokio supratimo apie komandos valdyma, jokiu deriniu, jokiu schemu, absoliutus, bukas treneris. Ne Suttonui reikia kalte versti, bet pripazinti kad issoko aksciau bambos, dar reikia penketa metu nkl pasistazuoti. Vilnius 2019-01-23 / 16:23
10 Asmuo neskelbia savo vardo dainius per silpnas trenyruoti ryta,neturi trenerio nugaletojo mentaliteto 2019-01-23 / 16:20

Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.

R. Maniušis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc

Linkomanijos blokavimas - neteisėtas

Jonas B.. Adresuota: Lietuvos žmonės

Ar pritariate, kad mes patys sau padarėme nebe "laisvę", nors visada bijome "rusų".. Galite pasirašyti anonimiškai, tačiau čia kaip ir mokytojų algos yra visuotinė problema aukščiausiame sluoksnyje ir prašome nelikti nuošalyje. "Įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui dėl Linkomanijos blokavimo, Lietuvos interneto tiekėjai suskubo blokuoti svetainę, o LATGA kartu su kolega advokatu A.Iškausku „sveikina teismų sprendimą ir šią pergalę vadina istorine“. Sveikinimai ir istorinė pergalė ir tiesiogiai, ir netiesiogiai primena kai kuriuos piliečius, kurie sveikino Lietuvos okupaciją 1939-40 m., taip pat vadino ją istorine. Blokavimas yra cenzūra su lūpdažiu, o sveikinti cenzūrą yra tas pat, kas rimtu veidu teigti jog autoritarizmas ar totalitarizmas gali būti ir geras. Taip, žmonės (iš)gyvena ir Šiaurės Korėjoje, bet ar dėl to ten turiėtume ieškoti įkvėpimo? Ačiū interneto (TCP/IP protokolo) tėvui Bobui Kahnui, kuriam laisvė buvo didesnė vertybė už kontrolę ir cenzūros galimybę, todėl jo dėka interneto resursų, taip pat ir Linkomanijos visiškai blokuoti neįmanoma. Net ir tose šalyse, kurios interneto blokavimui skiria milžiniškus resursus, visiškas blokavimas yra nepasiekiamas tikslas. Sprendimas blokuoti Linkomaniją iš pirmo žvilgsnio atrodo motyvuotas – svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos, interneto svetaines blokuoja kai kuriuos užsienio šalys, be to, juk ginami autorių interesai. Velnias visuomet slypi detalėse, todėl šiuos argumentus reikėtų panagrinėti atidžiau. Minint „geruosius“ pavyzdžius reikėtų paminėti ir daugybę neigiamų bei labai abejotinų blokavimo pavyzdžių, kurie prasilenkia su fundamentinėmis teisėmis ir laisvėmis. Pvz. 2011 Prancūzijoje tokiu būdu užblokuota svetainė skelbianti informaciją apie policijos brutalumą ir piktnaudžiavimus (Copwatch Nord Paris I-D-F), 2014 m. Australija „netyčia“ blokavo 250 tūkstančių nieko dėtų interneto svetainių, 2016 m. Jungtinėje Karalystėje kuri Linkomanijos kontekste buvo ypač linksniuojama kaip „gerosios praktikos pavyzdys“ per klaidą užblokuota vaizdo turinio svetainė Imgur. Visose šiose šalyse net ir blokavimo proponentai pripažįsta, kad blokavimas dažnai yra perteklinis ir apima daug pozityvaus interneto turinio. Ne vienas tyrimas rodo, kad „blogų“ svetainių blokavimas realiai neveikia, tačiau turi daugybę šalutinių efektų – blokuojama ir daug teisėto turinio, kuriam kartais net nėra alternatyvių medijų. Galiausiai argumentas, kad svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos (Linkomanijos atveju) arba daugiausia neteisėtas turinys yra savo esme ydingas. Pirma, net ir Linkomanijoje yra kažkiek teisėto turinio, pvz. grupė „Arbata“ savo paskutinį albumą teisėtai ir tikslingai platino Linkomanijoje. Antra, Linkomanija lietuviško interneto kontekste yra marginali svetainė, kurią naudoja toli gražu ne dauguma Lietuvos gyventojų, o nedidelė mažuma piratų ir jiems prijaučiančių. Ar dėl kelių blogiečių turime cenzūruoti internetą visiems? A.Iškauskas siūlo būtent tai ir manipuliuoja lygindamas piratavimą su narkotikų platinimu – „Kalbėdamas apie piratinių svetainių blokavimą mėgstu taikyti tokią analogiją: žinome, kad visų narkotikų prekeivių policija neišgaudys, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad su narkotikų prekyba kovoti nereikia“. Pagal tokią p. Iškausko logiką turėtume drausti automobilius, nes jais tikrai gabenama kontrabanda. Arba pateisinkime sovietines represijas, nes juk tarp represuotų buvo vienas kitas nusikaltėlis! Nuo tokių „mėgstamų analogijų“ šiurpsta oda. Ir, beje, net ir kalbant apie kovą su narkotikais Portugalija ar JAV valstijos dekriminalizavusios narkotines medžiagas pasiekė kur kas geresnių rezultatų, nei tos valstybės kurios kliaunasi „gaudymu“ ir baudimu. Trečia, tariamai masinis neteisėtas parsisiuntimas internete buvo atvirai naudojamas kaip pagrindinis argumentas buldozeriu stumiant visuotinus laikmenų ir įrangos mokesčius Lietuvoje. Taigi, bent moraline prasme mes visi jau esame sumokėję už kūrinių kopijų naudojimą asmeniniais tikslais. Suformuluosiu retoriškai – ar užblokavus Linkomaniją atgausime sumokėtus mokesčius ar bent jau neturėsime jų mokėti ateityje? Ketvirta, cenzūros saugikliai, tokie kaip biurokratinė ar teisminė priežiūra daugeliu atveju yra formalus popierizmas, o ne realūs saugikliai. Nuo 2019 04 01 įsigaliosiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. numato „supaprastintą“ cenzūros sprendimų priėmimą, kurį teismas (beje, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris prie geriausių norų turi labai ribotą patirtį autorių teisių ar saviraiškos laisvės srityse) turės sankcionuoti per 3 kalendorines dienas! Neatsiliksim nuo „trojkų“ tempų – juk taip ir turėtų būti sprendžiami fundamentiniai pagrindinių teisių ir laisvių klausimai demokratinėje valstybėje! Blokavimas ir bet kokia kita cenzūra yra Pandoros sklynia, kurią atidarius kyla pagundos blokuoti bet kokį kam nors nepatinkantį turinį. Ir, deja, tai nėra teorinės pagundos – saviraiškos ir informacijos laisvė kasdien varžoma vis labiau. Tai ne tik mano nuomonė – garbinga tarptautinė organizacija Freedom House kasmet fiksuoja vis mažėjančią interneto laisvę net ir vakarų šalyse, o 2018 m. jau perspėja apie gresiantį skaitmeninį autoritarizmą. Tą patį adresuodamas Jungtinei Karalystei pabrėžia JT žmogaus teisių pasiuntinys. Matant tokius pavyzdžius, kaip minėtas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. arba šiuo metu ES svarstoma autorių teisių reforma (ES direktyvos projektas, plačiau čia), kurios 13 str. jau tiesmukai siūlo įteisinti išankstinį interneto filtravimą vardan autorių teisių apsaugos – abejonių dar mažiau. (ištraukos iš 15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/mindaugas-kiskis-linkomanijos-blokavimas-ar-tikrai-reikia-dziaugtis-cenzura-18-1089132)