2014 12 08

Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ centre yra atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Kūrybiškumas yra viena iš vertybių, kuria grindžiama visa Lietuvos pažanga ateinantiems penkiolikai metų. Kūrybiškumas taip pat itin akcentuojamas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, kituose teisės aktuose, kuriais remiantis Lietuvoje organizuojamas švietimo procesas.Vadinasi, Švietimo sistema turi ieškoti būdų, kaip į ugdymo procesą integruoti vietinės kultūros suformuotą meninį ugdymą, kuris nuo vaikystės ugdytų estetinius, socio-emocinius, socio-kultūrinius ir kognityvinius įgūdžius. Meninis ugdymas ir ugdymas menu sudaro prielaidas visapusiškai asmenybės raidai, saviraiškai ir aktyviai integracijai į visuomeninį gyvenimą.

Teatrinio ugdymo praktika mokykloje rodo efektyvų teatro metodų panaudojimą ugdant kūrybingą, pasitikintį, pasižymintį inovatyviu mąstymu jauną žmogų. Teatro pamokos jau yra tapusios bendrojo ugdymo sudedamąją dalimi, o nuo 2015-ųjų metų teatro kaip pasirenkamojo dalyko egzamino pažymys tampa stojamojo balo į aukštąsias mokyklas dalimi. Vis dėlto, dramos metodai dar nėra pripažįstami lygiaverčia udgymo priemone kaip muzika ir dailė. Valstybė neskiria pakankamai dėmesio kultūriniam ugdymui Lietuvos mokyklose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, mokinių įtraukimui.

Lietuvos edukologijos universitetas ir Klaipėdos universtitetas parengė ne vieną teatro edukologų laidą, galinčią efektyviai taikyti teatro metodus ugdymo procese. Tačiau šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose iš viso dirba tik 115 teatro pedagogų (2014 m. UPC duomenys), nes savo biudžetą skaičiuojančios mokyklos nėra pasirengusios jų įdarbinti.

Siūlome švietimo politikos formuotojams ir vykdytojams sudaryti geresnes sąlygas teatrinio ugdymo plėtrai, nes tai yra būdas išugdyti tokią jaunąją kartą, kuri kurtų ir puoselėtų klestinčią, pilietišką, socialiai atsakingą ir kūrybišką Lietuvą. Todėl besibaigant 2014 –iesiems metams, kurie buvo paskelbti teatro metais, prašome:
- Svarstyti būtinybę didinti biudžeto lėšas teatro pedagogikos plėtrai šalyje, sudarant sąlygas kiekvienai Lietuvos mokyklai turėti teatro pedagogo etatą.
- Tarpininkauti rekomenduojant ugdymo įstaigų administracijoms sudaryti galimybę moksleiviams nuo I-os klasės alternatyviai rinktis muzikos, dailės, teatro ar šokio dalykus, kuriuos dėstytų parengti specialistai. Šiuo metu dailė ir muzika dažniausiai yra privalomi, o šokis ir teatras laisvai pasirenkami arba jie iš viso nesiūlomi.
- Tarpininkauti viešinant teatro mokomąjį dalyką ugdymo įstaigų vadovų lygmenyje, pateikiant tyrimus ir teigiamus pavyzdžius, kaip teatro edukologija prisideda prie kultūrinio udgymo šalyje.
- Tarpininkauti didinant biudžeto lėšas taikomiesiems moksliniams tyrimams teatro edukologijos ir metodologijos srityje.
Šiuolaikinė teatrinė pedagogika galėtų būti vienas pamatinių profesorės Meilės Lukšienės aprašytos tautinės mokyklos ramsčių, jeigu kartu sudarysime reikiamas sąlygas priimti 21 amžiaus visuomenės iššūkius. Tam turi būti skiriamas didelis dėmesys ir dešimteriopai didesnė atsakomybė.


Lietuvos edukologijos universitetas
Klaipėdos universitetas
Asociacija “Meno formos”
VšĮ „Ateities visuomenės institutas“

• 0
• 0
• 6K
• Parašai
• Komen. (25)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (25)
• Parašų žemėlapis (218)