Konferencijos „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“ dalyvių KREIPIMASIS

218 PARAŠAI

Kategorija:

2014 12 08

Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ centre yra atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Kūrybiškumas yra viena iš vertybių, kuria grindžiama visa Lietuvos pažanga ateinantiems penkiolikai metų. Kūrybiškumas taip pat itin akcentuojamas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, kituose teisės aktuose, kuriais remiantis Lietuvoje organizuojamas švietimo procesas.Vadinasi, Švietimo sistema turi ieškoti būdų, kaip į ugdymo procesą integruoti vietinės kultūros suformuotą meninį ugdymą, kuris nuo vaikystės ugdytų estetinius, socio-emocinius, socio-kultūrinius ir kognityvinius įgūdžius. Meninis ugdymas ir ugdymas menu sudaro prielaidas visapusiškai asmenybės raidai, saviraiškai ir aktyviai integracijai į visuomeninį gyvenimą.

Teatrinio ugdymo praktika mokykloje rodo efektyvų teatro metodų panaudojimą ugdant kūrybingą, pasitikintį, pasižymintį inovatyviu mąstymu jauną žmogų. Teatro pamokos jau yra tapusios bendrojo ugdymo sudedamąją dalimi, o nuo 2015-ųjų metų teatro kaip pasirenkamojo dalyko egzamino pažymys tampa stojamojo balo į aukštąsias mokyklas dalimi. Vis dėlto, dramos metodai dar nėra pripažįstami lygiaverčia udgymo priemone kaip muzika ir dailė. Valstybė neskiria pakankamai dėmesio kultūriniam ugdymui Lietuvos mokyklose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, mokinių įtraukimui.

Lietuvos edukologijos universitetas ir Klaipėdos universtitetas parengė ne vieną teatro edukologų laidą, galinčią efektyviai taikyti teatro metodus ugdymo procese. Tačiau šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose iš viso dirba tik 115 teatro pedagogų (2014 m. UPC duomenys), nes savo biudžetą skaičiuojančios mokyklos nėra pasirengusios jų įdarbinti.

Siūlome švietimo politikos formuotojams ir vykdytojams sudaryti geresnes sąlygas teatrinio ugdymo plėtrai, nes tai yra būdas išugdyti tokią jaunąją kartą, kuri kurtų ir puoselėtų klestinčią, pilietišką, socialiai atsakingą ir kūrybišką Lietuvą. Todėl besibaigant 2014 –iesiems metams, kurie buvo paskelbti teatro metais, prašome:
- Svarstyti būtinybę didinti biudžeto lėšas teatro pedagogikos plėtrai šalyje, sudarant sąlygas kiekvienai Lietuvos mokyklai turėti teatro pedagogo etatą.
- Tarpininkauti rekomenduojant ugdymo įstaigų administracijoms sudaryti galimybę moksleiviams nuo I-os klasės alternatyviai rinktis muzikos, dailės, teatro ar šokio dalykus, kuriuos dėstytų parengti specialistai. Šiuo metu dailė ir muzika dažniausiai yra privalomi, o šokis ir teatras laisvai pasirenkami arba jie iš viso nesiūlomi.
- Tarpininkauti viešinant teatro mokomąjį dalyką ugdymo įstaigų vadovų lygmenyje, pateikiant tyrimus ir teigiamus pavyzdžius, kaip teatro edukologija prisideda prie kultūrinio udgymo šalyje.
- Tarpininkauti didinant biudžeto lėšas taikomiesiems moksliniams tyrimams teatro edukologijos ir metodologijos srityje.
Šiuolaikinė teatrinė pedagogika galėtų būti vienas pamatinių profesorės Meilės Lukšienės aprašytos tautinės mokyklos ramsčių, jeigu kartu sudarysime reikiamas sąlygas priimti 21 amžiaus visuomenės iššūkius. Tam turi būti skiriamas didelis dėmesys ir dešimteriopai didesnė atsakomybė.


Lietuvos edukologijos universitetas
Klaipėdos universitetas
Asociacija “Meno formos”
VšĮ „Ateities visuomenės institutas“

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Aldona Kin... Vaikams reikia siūlyti įvairią ugdomąją veiklą.
2 Tamara Saf... kurybinis auklejimas yra labai svarbus vaiko gyvenime,kurybinis mastymas-zmogaus vystymosi pagrindas.
3 I.Jasaitienė ... kultūros ir švietimo darbuotojams būtina padidinti atlyginimus
4 Eugenija Šve... 1.Teatro metai turi būti rašomi didžiąja T. 2. Ne tarpininkauti rekomenduojant ugdymo įstaigų administracijoms siūlyti rinktis teatrą, o įtraukti į Bendruosius ugdymo planus, kuriuos rengia ŠMM. Ačiū

Smurtui prieš gyvūnus - ne!

M.Mažonas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Aš manau, reikia vieną dieną a visiems stoti savo miestuose ir pradėti rimtus darbus, streikus, vieną kartą šalyje turėtų liautis tai! Tik nuo mūsų pačių viskas priklauso, kaip mes kovosim už tai, kodėl yra skriaudžiami gyvūnais, kurie yra bejėgiai už mus? Kodėl mes, GYVŪNŲ MYLĖTOJAI, negalime imtis ineciatyva išeiti į gatves, parodyti mūsų šalies trūkumus įstatymuose, gyvūnai be jegiai prieš žmones ir nieko kalti, kad yra visiškai psichiškai nesveikų žmonių, kuriems iš rašoma bauda 20€, dėl ko bausmės nėra SUGRIEŽTINTOS?? Kasdien pilna naujienų kaip susidorojama su gyvūnais, užmušami, išmetami į gatves, nunuoditi, vieną kartą užtenka būti Facebook filosofais, o išeikim į gatves ir parodykim kad mums gyvūnai, šeimos nariai. Aš vienas, o vienas to nepadarysiu, tad siūlau prisijungti prie manęs ir išškovoti griežtesnius įstatymus Lietuvoje už gyvūnų kankinimus!

Sustabdykime pluoštinės kanapės kriminalizavimą

Pluoštinių kanapių augintojai, vartotojai, verslininkai ir mokslininkai. Adresuota: LR Seimas, Sveikatos apsaugos ministerija

Apginkime teisę auginti, perdirbti, tirti, parduoti ir vartoti pluoštinę kanapę ir jos produktus. Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi EK "Naujojo maisto sąrašu" 2019-02-15 pradėjo iš rinkos išiminėti pluoštinių kanapių arbatą, kuria jau keletą metų Lietuvoje prekiaujama vis sėkmingiau. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento(NTAKD), Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) ir Lietuvos baudžiamojo kodekso(LBK) teisinius dokumentus ir Lietuvos policijos pastabas, teoriškai beveik visi kanapių produktai šiuo metu patenka po BK straipsniu. Lietuvoje jau tūkstančiai žmonių pluoštinių kanapių žiedus, sėklų aliejų yra atradę kaip puikią sveikatinimosi priemonę, stiprinančią imuninę bei nervų sistemas. Žiedų ir jų produktų pagalba žmonės palengvina savo sveikatos sutrikimus. Visas pažangus pasaulis su kanapėmis važiuoja į priekį, o Lietuva didina atbulinį greitį, kvestionuodama netgi Europos Sąjungos pluoštinių kanapių produktams nustatytą THK normą - 0,2%. Uždrausdamos niekuo dėtą augalo viršunėlę tarnybos mosuoja stalininiais dokumentais(1961 m. Bendroji narkotinių medžiagų konvencija), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu ir LR Pluoštinių kanapių įstatymu, kurį formulavo patys LR Seimo nariai. Tarnybų nuomone, Lietuvoje galioja nulinė THK tolerancija. O tai reiškia, kad: a) mes iškrentame iš ES konteksto, kadangi visiems galima, o mums - ne; b) teooriškai draudžiamas net kanapių sėklų aliejus, nes Muitinės laboratorija jame užfiksuoja THK; c) daugiau nei 3000 hektarų pluoštinių kanapių auginantys Lietuvos ūkininkai tampa narkotikų augintojais ir platintojais; d) siunčiame labai aiškų signalą tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams ir verslininkams, kad atsisakome jų indėlio į šią perspektyvią pasaulyje žemės ūkio, mokslo, maisto pramonės ir medicinos sritį. Tokia situacija ilgai tęstis negali todėl mes reikalaujame: - reglamentuoti leidžiamą THK normą pluoštinių kanapių produktuose; - leisti apdoroti, perdirbti ir tirti visą pluoštinės kanapės augalą; - atmesti prievolę tirti kiekvieną pluoštinių kanapių lauką(tikrinti atsitiktine tvarka); - kartu su atsakingomis tarnybomis, NVO, asociacijomis ir sąjungomis strategiškai vystyti kanapių industriją Lietuvoje. Kviečiame visus piliečius palaikyti mūsų reikalavimą ir apginti savo teisę į sveikatą, verslumą, mokslinę veiklą ir, tuo labiau, apginti demokratiją. Šio klausimo svarstymas Seime vyks jau pavasario Seimo sesijoje, todėl TAVO PARAŠAS YRA GYVYBIŠKAI BŪTINAS! Šios peticijos parašus pateiksime LR Seimui, kaip įrodymą, kokia svarbi Lietuviams yra kanapė.