Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimas

LR Ministrui Pirmininkui
Gerb. Algirdui Butkevičiui

Finansų ministrui
Gerb. Rimantui Šadžiui




KREIPIMASIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO

2015 m. spalio 30 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. Nutarimu Nr. 969 pritarė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau Įstatymas) Nr. I-996 pakeitimo įstatymo projektui. Tačiau daugumai smulkiųjų gamintojų nepriimtina tiek galiojanti Tauriųjų metalų įstatymo redakcija, kuri iš esmės yra pažodžiui nurašytas Sovietinis tauriųjų metalų ir brangakmenių priežiūros įstatymas, tiek ir siūlomi įstatymo pakeitimai, nes jie nesprendžia esminių ir įsisenėjusių problemų, negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi.

Esminės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, problemos

Privalomas tauriųjų metalų gaminių prabavimas ir brangakmenių patikra Lietuvos prabavimo rūmuose (toliau LPR) – savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita.
Svarbiausia deklaruojama galiojančios Įstatymo redakcijos paskirtis – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises, tačiau įstatymu nustatytas reguliavimas, t. y. privaloma juvelyrinių gaminių prabavimo LPR tvarka, realiai negina vartotojų teisių, nes:
tik gamintojas gali žinoti tikslias juvelyrinio dirbinio sudedamąsias dalis;
patikros metodai yra paviršutiniški ir netikslūs, o sudėtingesnio gaminio sudėtį patikrinti galima tik jį išmontavus;
jei brangakmenis yra įstatytas į papuošalą, nei jo svorio, nei kokybės tiksliai nustatyti neįmanoma.

LPR brangakmenių laboratorijoje atliekama vieno žmogaus patikra negali būti vadinama pilnaverte ekspertize, nes ji skiriasi nuo autoritetingose brangakmenių laboratorijose atliekamos patikros, kurią nepriklausomai vienas nuo kito atlieka trys ekspertai, o jei bent dviejų ekspertų vertinimas sutampa, tokios charakteristikos ir yra nurodomas sertifikate. LPR atliekama patikra – vieno specialisto nuomonė. Atsakomybė už gaminių kokybę visa apimtimi tenka gamintojui. Todėl reikalavimas privaloma tvarka turėti LPR specialisto nuomonę ir už tai mokėti valstybės nustatytą rinkliavą yra neproporcingas.

Be to, Įstatymo pakeitimo projekto dalyje Įstatymo paskirtis pateikta nauja redakcija, t. y. neliko net deklaratyvaus šios funkcijos pagrindimo – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises. Įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, nustatoma privaloma, savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita. Patikros monopolizavimas užkerta kelią atsirasti kitoms, nepriklausomoms, komerciniais pagrindais dirbančioms, sertifikavimo laboratorijoms, galinčioms sukurti konkurenciją.


ES liberali valstybių politika skatina ūkio šakos vystymąsi, o perteklinis reguliavimas Lietuvoje – stabdo

Papuošalų ir brangakmenių verslą reglamentuojantys įstatymai ir priežiūros metodai Lietuvoje ir kitose ES šalyse labai skiriasi. Savitikslė valstybės kontrolė negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi. Tikslinga atsižvelgti į kitų ES šalių taikomo reguliavimo lankstumą ir valstybių politiką, siekiant skatinti smulkų verslą. Privalomos brangakmenių patikros nė vienoje išsivysčiusioje demokratinėje valstybėje nėra. Vokietijoje, Italijoje, JAV papuošalų ženklinimas ir prabavimas nėra reglamentuojamas atskirais įstatymais, nors šios šalys yra papuošalų gamybos ir vartojimo lyderės. Keista būtų manyti, kad jos mažiau rūpinasi savo vartotojų apsauga ar, kad joms mažiau svarbūs šios srities įmonių sumokami mokesčiai.
Nedidelėse kaimyninėse šalyse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, kur gaminių iš tauriųjų metalų ženklinimas yra savanoriškas, atsiranda pasaulinio lygio papuošalų gamintojai, tokie kaip Pandora, Shambala, Lapponia ir t. t. Kaimyninė Estija irgi eina šiuo keliu – prieš kelis metus šalyje buvo panaikintas reikalavimas privalomai juvelyrinių gaminių patikrai.


Perteklinio reguliavimo pasekmės

Smulkūs gamintojai sutvirtėja vidaus rinkoje. Tačiau Lietuvoje galiojantis reguliavimas riboja smulkių gamintojų augimą, nes legaliai dirbti laikantis nustatytų taisyklių yra ekonomiškai nepatrauklu, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma. To pasekmė – Lietuvos įmonių bei pavienių gamintojų papuošalai pakeičiami importuotais gaminiais.
Smulkiems gamintojams savitikslė valstybės kontrolė: prabavimo bei brangakmenių patikros mokesčiai, tam skiriamas laikas ir varžančios taisyklės – nepriimtini. Pvz.: daugumos auksakalių didesnę pajamų dalį sudaro pagal individualius užsakymus gaminami papuošalai, kurie paprastai yra labai skubūs. Deja, papuošalo prabavimui reikia papildomo laiko, neretai net daugiau nei pačio gaminio gamybai. Situacija, kurioje gamintojas, priverstas rinktis atsisakyti užsakymo ar parduoti jį nelegaliai, smulkųjį gamintoją verčia pasilikti „šešėlyje“ arba pasitraukti į „šešėlį“.
Privalomas prie gaminio tvirtinamų etikečių, kurios dažniausiai yra žymiai didesnės už papuošalą, reikalavimas yra absurdiškas. Dėl šio reikalavimo susiduriama su praktinėmis problemomis juvelyrinius dirbinius atnaujinant, koreguojant jau pagamintų žiedų dydžius pagal užsakovo poreikius, be to, tampa neįmanoma papuošalo nuoma, apsunkinamas eksponavimas prekybos vietoje ir t. t.
Vietiniams papuošalų ir brangakmenių pardavėjams yra sunkiau konkuruoti su pasaulinėmis internetinėmis parduotuvėmis. Jose galima įsigyti juvelyrinių gaminių ir brangakmenių be papildomų patikros mokesčių.

Įstatymo projektu, kuriam pritarė Vyriausybė, nesprendžiama nei viena iš pateiktų problemų

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma atsisakyti reikalavimo iš naujo paženklinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, įvežtus iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos, jei jais leidžiama prekiauti, ir tos valstybės atsakingoje institucijoje jie buvo įspauduoti valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. LRP yra pelno siekianti VĮ, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir surinktų lėšų už patikrą ir ženklinimą. Lietuvos gamintojams kelia nerimą, kad naujas reglamentavimas sumažins LPR pajamas, neišvengiamai bus siekiama papildomai apmokestinti ūkio subjektus, didinti LPR teikiamų paslaugų kainas, didinti kontrolės apimtį, siekiant išieškoti papildomas lėšas už pažeidimus.


Pasiūlymai:

Atsisakyti privalomos juvelyrinių dirbinių ir brangakmenių patikros LPR ar kitoje priežiūros institucijoje.
Suteikti teisę gaminius prabuoti licencijuotiems papuošalų gamintojams, t. y. leisti jiems vykdyti Lietuvoje privalomą pagamintų papuošalų ženklinimą prabos ir atsakomybės ženklu.
Kaip šios ūkio šakos drausminamąją priemonę taikyti juvelyrinių dirbinių gamintojų ir pardavėjų licencijavimą.
Atsisakyti perteklinių reikalavimų tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitai, nes ji nėra išskirtinė ir gali būti vykdoma kaip ir bet kurių kitų prekių gamyboje bei prekyboje.
Vykdant valstybės politiką, t. y. mažinant bereikalingos biurokratinės kontrolės aparatą, turi būti peržiūrėta LPR vykdoma įmonių gamybinės ir komercinės veiklos priežiūra ir susiaurinta ta apimtimi, kuria ji dubliuoja kitų valstybinės priežiūros tarnybų funkcijas: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Mokesčių inspekcijos, Valstybinės metrologijos tarnybos ir Darbo inspekcijos.
LPR, kaip valstybinei įmonei, galėtų būti palikta teisė, esant poreikiui, juvelyrinius dirbinius ženklinti bendruoju Konvenciniu ir Lietuvos prabavimo rūmų ženklu.
LPR galėtų likti viena iš kontrolinę patikrą atliekančių įmonių, tačiau, esant ginčytinai situacijai, turi būti alternatyvios patikros galimybė (pvz. Valstybinėje metrologijos tarnyboje).
Taip pat būtų tikslinga sudaryti trišalę tarybą, teikiančią pasiūlymus tauriųjų metalų ir brangakmenių verslo sritį kuruojančiai Finansų ministerijai. Tarybą galėtų sudaryti LPR, papuošalus gaminančių įmonių asociacija bei juvelyriniais dirbiniais prekiaujančių įmonių asociacija.



Prašome sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš ministerijų, atsakingų už tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybės politikos įgyvendinimą, ir iniciatyvinės grupės atstovų. Įpareigoti darbo grupę išanalizuoti pateiktus siūlymus ir problemas bei parengti būtinus teisės aktų pakeitimus.

Iniciatyvinė grupė















.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Rasa Pil... tai imone,kuri parazituoja kitu saskaita ir vis dar negana
2 Jekaterina Zar... prasome, kad Lietuvos istatymai atitiktu Europos standartus ir reikalavimus. Sovietiniu laiku biurokratiniai istatymai nebeaktualus, neatitinka gamintoju bei pirkeju poreikius
3 Emilija Gel... Kad mažiau kūrybingų žmonių išvyktų iš šalies
4 Tauras Bla... Esami pertekliniai reikalavimai ir suvaržymai stabdo visos ūkio šakos vystymąsi, jos sėkmingą raidą
5 Dainius Ces... Visapusiskai pritariu. Dar siulau esamus LPR vadovus pakeisti vadovais sugebanciais vadovauti ir sprendzianciais problemas, o ne jas kurti.
6 Raimondas Jan... nereikia trišalių tarybų, užtenka vieno žmogaus susisteminti šakos poreikius, teikti sprendimus viešam suinteresuotujų aptarimui
7 L. Kiš... Įstatymo pakeitimai ypač padėtų jaunajai kūrėjų kartai, nes su dabartiniais įstatymais, būti savarankišku juvelyru,metalo dailininku praktiškai neįmanoma.

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

D.K. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.

Smurtui prieš gyvūnus - ne!

M.Mažonas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Aš manau, reikia vieną dieną a visiems stoti savo miestuose ir pradėti rimtus darbus, streikus, vieną kartą šalyje turėtų liautis tai! Tik nuo mūsų pačių viskas priklauso, kaip mes kovosim už tai, kodėl yra skriaudžiami gyvūnais, kurie yra bejėgiai už mus? Kodėl mes, GYVŪNŲ MYLĖTOJAI, negalime imtis ineciatyva išeiti į gatves, parodyti mūsų šalies trūkumus įstatymuose, gyvūnai be jegiai prieš žmones ir nieko kalti, kad yra visiškai psichiškai nesveikų žmonių, kuriems iš rašoma bauda 20€, dėl ko bausmės nėra SUGRIEŽTINTOS?? Kasdien pilna naujienų kaip susidorojama su gyvūnais, užmušami, išmetami į gatves, nunuoditi, vieną kartą užtenka būti Facebook filosofais, o išeikim į gatves ir parodykim kad mums gyvūnai, šeimos nariai. Aš vienas, o vienas to nepadarysiu, tad siūlau prisijungti prie manęs ir išškovoti griežtesnius įstatymus Lietuvoje už gyvūnų kankinimus!