Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimas

LR Ministrui Pirmininkui
Gerb. Algirdui Butkevičiui

Finansų ministrui
Gerb. Rimantui Šadžiui




KREIPIMASIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO

2015 m. spalio 30 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. Nutarimu Nr. 969 pritarė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau Įstatymas) Nr. I-996 pakeitimo įstatymo projektui. Tačiau daugumai smulkiųjų gamintojų nepriimtina tiek galiojanti Tauriųjų metalų įstatymo redakcija, kuri iš esmės yra pažodžiui nurašytas Sovietinis tauriųjų metalų ir brangakmenių priežiūros įstatymas, tiek ir siūlomi įstatymo pakeitimai, nes jie nesprendžia esminių ir įsisenėjusių problemų, negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi.

Esminės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, problemos

Privalomas tauriųjų metalų gaminių prabavimas ir brangakmenių patikra Lietuvos prabavimo rūmuose (toliau LPR) – savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita.
Svarbiausia deklaruojama galiojančios Įstatymo redakcijos paskirtis – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises, tačiau įstatymu nustatytas reguliavimas, t. y. privaloma juvelyrinių gaminių prabavimo LPR tvarka, realiai negina vartotojų teisių, nes:
tik gamintojas gali žinoti tikslias juvelyrinio dirbinio sudedamąsias dalis;
patikros metodai yra paviršutiniški ir netikslūs, o sudėtingesnio gaminio sudėtį patikrinti galima tik jį išmontavus;
jei brangakmenis yra įstatytas į papuošalą, nei jo svorio, nei kokybės tiksliai nustatyti neįmanoma.

LPR brangakmenių laboratorijoje atliekama vieno žmogaus patikra negali būti vadinama pilnaverte ekspertize, nes ji skiriasi nuo autoritetingose brangakmenių laboratorijose atliekamos patikros, kurią nepriklausomai vienas nuo kito atlieka trys ekspertai, o jei bent dviejų ekspertų vertinimas sutampa, tokios charakteristikos ir yra nurodomas sertifikate. LPR atliekama patikra – vieno specialisto nuomonė. Atsakomybė už gaminių kokybę visa apimtimi tenka gamintojui. Todėl reikalavimas privaloma tvarka turėti LPR specialisto nuomonę ir už tai mokėti valstybės nustatytą rinkliavą yra neproporcingas.

Be to, Įstatymo pakeitimo projekto dalyje Įstatymo paskirtis pateikta nauja redakcija, t. y. neliko net deklaratyvaus šios funkcijos pagrindimo – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises. Įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, nustatoma privaloma, savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita. Patikros monopolizavimas užkerta kelią atsirasti kitoms, nepriklausomoms, komerciniais pagrindais dirbančioms, sertifikavimo laboratorijoms, galinčioms sukurti konkurenciją.


ES liberali valstybių politika skatina ūkio šakos vystymąsi, o perteklinis reguliavimas Lietuvoje – stabdo

Papuošalų ir brangakmenių verslą reglamentuojantys įstatymai ir priežiūros metodai Lietuvoje ir kitose ES šalyse labai skiriasi. Savitikslė valstybės kontrolė negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi. Tikslinga atsižvelgti į kitų ES šalių taikomo reguliavimo lankstumą ir valstybių politiką, siekiant skatinti smulkų verslą. Privalomos brangakmenių patikros nė vienoje išsivysčiusioje demokratinėje valstybėje nėra. Vokietijoje, Italijoje, JAV papuošalų ženklinimas ir prabavimas nėra reglamentuojamas atskirais įstatymais, nors šios šalys yra papuošalų gamybos ir vartojimo lyderės. Keista būtų manyti, kad jos mažiau rūpinasi savo vartotojų apsauga ar, kad joms mažiau svarbūs šios srities įmonių sumokami mokesčiai.
Nedidelėse kaimyninėse šalyse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, kur gaminių iš tauriųjų metalų ženklinimas yra savanoriškas, atsiranda pasaulinio lygio papuošalų gamintojai, tokie kaip Pandora, Shambala, Lapponia ir t. t. Kaimyninė Estija irgi eina šiuo keliu – prieš kelis metus šalyje buvo panaikintas reikalavimas privalomai juvelyrinių gaminių patikrai.


Perteklinio reguliavimo pasekmės

Smulkūs gamintojai sutvirtėja vidaus rinkoje. Tačiau Lietuvoje galiojantis reguliavimas riboja smulkių gamintojų augimą, nes legaliai dirbti laikantis nustatytų taisyklių yra ekonomiškai nepatrauklu, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma. To pasekmė – Lietuvos įmonių bei pavienių gamintojų papuošalai pakeičiami importuotais gaminiais.
Smulkiems gamintojams savitikslė valstybės kontrolė: prabavimo bei brangakmenių patikros mokesčiai, tam skiriamas laikas ir varžančios taisyklės – nepriimtini. Pvz.: daugumos auksakalių didesnę pajamų dalį sudaro pagal individualius užsakymus gaminami papuošalai, kurie paprastai yra labai skubūs. Deja, papuošalo prabavimui reikia papildomo laiko, neretai net daugiau nei pačio gaminio gamybai. Situacija, kurioje gamintojas, priverstas rinktis atsisakyti užsakymo ar parduoti jį nelegaliai, smulkųjį gamintoją verčia pasilikti „šešėlyje“ arba pasitraukti į „šešėlį“.
Privalomas prie gaminio tvirtinamų etikečių, kurios dažniausiai yra žymiai didesnės už papuošalą, reikalavimas yra absurdiškas. Dėl šio reikalavimo susiduriama su praktinėmis problemomis juvelyrinius dirbinius atnaujinant, koreguojant jau pagamintų žiedų dydžius pagal užsakovo poreikius, be to, tampa neįmanoma papuošalo nuoma, apsunkinamas eksponavimas prekybos vietoje ir t. t.
Vietiniams papuošalų ir brangakmenių pardavėjams yra sunkiau konkuruoti su pasaulinėmis internetinėmis parduotuvėmis. Jose galima įsigyti juvelyrinių gaminių ir brangakmenių be papildomų patikros mokesčių.

Įstatymo projektu, kuriam pritarė Vyriausybė, nesprendžiama nei viena iš pateiktų problemų

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma atsisakyti reikalavimo iš naujo paženklinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, įvežtus iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos, jei jais leidžiama prekiauti, ir tos valstybės atsakingoje institucijoje jie buvo įspauduoti valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. LRP yra pelno siekianti VĮ, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir surinktų lėšų už patikrą ir ženklinimą. Lietuvos gamintojams kelia nerimą, kad naujas reglamentavimas sumažins LPR pajamas, neišvengiamai bus siekiama papildomai apmokestinti ūkio subjektus, didinti LPR teikiamų paslaugų kainas, didinti kontrolės apimtį, siekiant išieškoti papildomas lėšas už pažeidimus.


Pasiūlymai:

Atsisakyti privalomos juvelyrinių dirbinių ir brangakmenių patikros LPR ar kitoje priežiūros institucijoje.
Suteikti teisę gaminius prabuoti licencijuotiems papuošalų gamintojams, t. y. leisti jiems vykdyti Lietuvoje privalomą pagamintų papuošalų ženklinimą prabos ir atsakomybės ženklu.
Kaip šios ūkio šakos drausminamąją priemonę taikyti juvelyrinių dirbinių gamintojų ir pardavėjų licencijavimą.
Atsisakyti perteklinių reikalavimų tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitai, nes ji nėra išskirtinė ir gali būti vykdoma kaip ir bet kurių kitų prekių gamyboje bei prekyboje.
Vykdant valstybės politiką, t. y. mažinant bereikalingos biurokratinės kontrolės aparatą, turi būti peržiūrėta LPR vykdoma įmonių gamybinės ir komercinės veiklos priežiūra ir susiaurinta ta apimtimi, kuria ji dubliuoja kitų valstybinės priežiūros tarnybų funkcijas: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Mokesčių inspekcijos, Valstybinės metrologijos tarnybos ir Darbo inspekcijos.
LPR, kaip valstybinei įmonei, galėtų būti palikta teisė, esant poreikiui, juvelyrinius dirbinius ženklinti bendruoju Konvenciniu ir Lietuvos prabavimo rūmų ženklu.
LPR galėtų likti viena iš kontrolinę patikrą atliekančių įmonių, tačiau, esant ginčytinai situacijai, turi būti alternatyvios patikros galimybė (pvz. Valstybinėje metrologijos tarnyboje).
Taip pat būtų tikslinga sudaryti trišalę tarybą, teikiančią pasiūlymus tauriųjų metalų ir brangakmenių verslo sritį kuruojančiai Finansų ministerijai. Tarybą galėtų sudaryti LPR, papuošalus gaminančių įmonių asociacija bei juvelyriniais dirbiniais prekiaujančių įmonių asociacija.



Prašome sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš ministerijų, atsakingų už tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybės politikos įgyvendinimą, ir iniciatyvinės grupės atstovų. Įpareigoti darbo grupę išanalizuoti pateiktus siūlymus ir problemas bei parengti būtinus teisės aktų pakeitimus.

Iniciatyvinė grupė















.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Eimantas Grigaliūnas Kvepia antru didžiausiu fiasko po Mažučio ir Jomanto laikų, vyručiai nedelskit ir imkitės permainų, labai prašau... Kaunas 2019-01-23 / 11:52
2 Asmuo neskelbia savo vardo Labai apmaudu, kad sostinėje nebeliks oranžerijos. Ar tikrai nėra būdų ją išsaugoti? Vilnius 2019-01-23 / 11:50
3 Vilija Veronika Liudna isgirsti apie tokias oazes, kai tos oazes jau isvyksta.. 2019-01-23 / 11:50
4 Karolis Vytas Dainius Adomaitis pagal demonstruojamus rezultatus nėra vertas būti rinktinės treneriu Kaunas 2019-01-23 / 11:37
5 Genovaitė Astrauskienė Nuostabi vieta. Nejau šito turto jau niekam nereikia? Vilnius 2019-01-23 / 11:23
6 Asmuo neskelbia savo vardo Buvau ten, nuustabu, reikia issaugoti butinai. Tai daugelio metu darbas... Vilnius 2019-01-23 / 11:13
7 Asmuo neskelbia savo vardo Joks treneris nesakytu kad su situo zaideju nedirbsiu. Jei nemoki bendrauti su zaidejais ir juos isnaudoti aiksteleje, tai tik tavo bedos. Klaipėda 2019-01-23 / 11:12
8 Asmuo neskelbia savo vardo Visiškai netinkamas treneris, negadinkime savo šalies vardo! 2019-01-23 / 11:09
9 Asmuo neskelbia savo vardo Jei liks treneriu rinktines, tai Kairys, Bendžius ir Girdžiūnas bus starting 5 nariai rinktinėj :DDDD Marijampolė 2019-01-23 / 10:58
10 Donata Banelytė Išsaugoti reikia nuostabiausį kampelį Vilniuje. Mes iš mažo šiaurės miestelio važiuojam su šeima pasižiūrėti šio grožio. Saugoti reikia kas natūralu o ne naikinti . 2019-01-23 / 10:53

Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.

R. Maniušis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc

Linkomanijos blokavimas - neteisėtas

Jonas B.. Adresuota: Lietuvos žmonės

Ar pritariate, kad mes patys sau padarėme nebe "laisvę", nors visada bijome "rusų".. Galite pasirašyti anonimiškai, tačiau čia kaip ir mokytojų algos yra visuotinė problema aukščiausiame sluoksnyje ir prašome nelikti nuošalyje. "Įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui dėl Linkomanijos blokavimo, Lietuvos interneto tiekėjai suskubo blokuoti svetainę, o LATGA kartu su kolega advokatu A.Iškausku „sveikina teismų sprendimą ir šią pergalę vadina istorine“. Sveikinimai ir istorinė pergalė ir tiesiogiai, ir netiesiogiai primena kai kuriuos piliečius, kurie sveikino Lietuvos okupaciją 1939-40 m., taip pat vadino ją istorine. Blokavimas yra cenzūra su lūpdažiu, o sveikinti cenzūrą yra tas pat, kas rimtu veidu teigti jog autoritarizmas ar totalitarizmas gali būti ir geras. Taip, žmonės (iš)gyvena ir Šiaurės Korėjoje, bet ar dėl to ten turiėtume ieškoti įkvėpimo? Ačiū interneto (TCP/IP protokolo) tėvui Bobui Kahnui, kuriam laisvė buvo didesnė vertybė už kontrolę ir cenzūros galimybę, todėl jo dėka interneto resursų, taip pat ir Linkomanijos visiškai blokuoti neįmanoma. Net ir tose šalyse, kurios interneto blokavimui skiria milžiniškus resursus, visiškas blokavimas yra nepasiekiamas tikslas. Sprendimas blokuoti Linkomaniją iš pirmo žvilgsnio atrodo motyvuotas – svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos, interneto svetaines blokuoja kai kuriuos užsienio šalys, be to, juk ginami autorių interesai. Velnias visuomet slypi detalėse, todėl šiuos argumentus reikėtų panagrinėti atidžiau. Minint „geruosius“ pavyzdžius reikėtų paminėti ir daugybę neigiamų bei labai abejotinų blokavimo pavyzdžių, kurie prasilenkia su fundamentinėmis teisėmis ir laisvėmis. Pvz. 2011 Prancūzijoje tokiu būdu užblokuota svetainė skelbianti informaciją apie policijos brutalumą ir piktnaudžiavimus (Copwatch Nord Paris I-D-F), 2014 m. Australija „netyčia“ blokavo 250 tūkstančių nieko dėtų interneto svetainių, 2016 m. Jungtinėje Karalystėje kuri Linkomanijos kontekste buvo ypač linksniuojama kaip „gerosios praktikos pavyzdys“ per klaidą užblokuota vaizdo turinio svetainė Imgur. Visose šiose šalyse net ir blokavimo proponentai pripažįsta, kad blokavimas dažnai yra perteklinis ir apima daug pozityvaus interneto turinio. Ne vienas tyrimas rodo, kad „blogų“ svetainių blokavimas realiai neveikia, tačiau turi daugybę šalutinių efektų – blokuojama ir daug teisėto turinio, kuriam kartais net nėra alternatyvių medijų. Galiausiai argumentas, kad svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos (Linkomanijos atveju) arba daugiausia neteisėtas turinys yra savo esme ydingas. Pirma, net ir Linkomanijoje yra kažkiek teisėto turinio, pvz. grupė „Arbata“ savo paskutinį albumą teisėtai ir tikslingai platino Linkomanijoje. Antra, Linkomanija lietuviško interneto kontekste yra marginali svetainė, kurią naudoja toli gražu ne dauguma Lietuvos gyventojų, o nedidelė mažuma piratų ir jiems prijaučiančių. Ar dėl kelių blogiečių turime cenzūruoti internetą visiems? A.Iškauskas siūlo būtent tai ir manipuliuoja lygindamas piratavimą su narkotikų platinimu – „Kalbėdamas apie piratinių svetainių blokavimą mėgstu taikyti tokią analogiją: žinome, kad visų narkotikų prekeivių policija neišgaudys, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad su narkotikų prekyba kovoti nereikia“. Pagal tokią p. Iškausko logiką turėtume drausti automobilius, nes jais tikrai gabenama kontrabanda. Arba pateisinkime sovietines represijas, nes juk tarp represuotų buvo vienas kitas nusikaltėlis! Nuo tokių „mėgstamų analogijų“ šiurpsta oda. Ir, beje, net ir kalbant apie kovą su narkotikais Portugalija ar JAV valstijos dekriminalizavusios narkotines medžiagas pasiekė kur kas geresnių rezultatų, nei tos valstybės kurios kliaunasi „gaudymu“ ir baudimu. Trečia, tariamai masinis neteisėtas parsisiuntimas internete buvo atvirai naudojamas kaip pagrindinis argumentas buldozeriu stumiant visuotinus laikmenų ir įrangos mokesčius Lietuvoje. Taigi, bent moraline prasme mes visi jau esame sumokėję už kūrinių kopijų naudojimą asmeniniais tikslais. Suformuluosiu retoriškai – ar užblokavus Linkomaniją atgausime sumokėtus mokesčius ar bent jau neturėsime jų mokėti ateityje? Ketvirta, cenzūros saugikliai, tokie kaip biurokratinė ar teisminė priežiūra daugeliu atveju yra formalus popierizmas, o ne realūs saugikliai. Nuo 2019 04 01 įsigaliosiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. numato „supaprastintą“ cenzūros sprendimų priėmimą, kurį teismas (beje, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris prie geriausių norų turi labai ribotą patirtį autorių teisių ar saviraiškos laisvės srityse) turės sankcionuoti per 3 kalendorines dienas! Neatsiliksim nuo „trojkų“ tempų – juk taip ir turėtų būti sprendžiami fundamentiniai pagrindinių teisių ir laisvių klausimai demokratinėje valstybėje! Blokavimas ir bet kokia kita cenzūra yra Pandoros sklynia, kurią atidarius kyla pagundos blokuoti bet kokį kam nors nepatinkantį turinį. Ir, deja, tai nėra teorinės pagundos – saviraiškos ir informacijos laisvė kasdien varžoma vis labiau. Tai ne tik mano nuomonė – garbinga tarptautinė organizacija Freedom House kasmet fiksuoja vis mažėjančią interneto laisvę net ir vakarų šalyse, o 2018 m. jau perspėja apie gresiantį skaitmeninį autoritarizmą. Tą patį adresuodamas Jungtinei Karalystei pabrėžia JT žmogaus teisių pasiuntinys. Matant tokius pavyzdžius, kaip minėtas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. arba šiuo metu ES svarstoma autorių teisių reforma (ES direktyvos projektas, plačiau čia), kurios 13 str. jau tiesmukai siūlo įteisinti išankstinį interneto filtravimą vardan autorių teisių apsaugos – abejonių dar mažiau. (ištraukos iš 15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/mindaugas-kiskis-linkomanijos-blokavimas-ar-tikrai-reikia-dziaugtis-cenzura-18-1089132)