Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimas

LR Ministrui Pirmininkui
Gerb. Algirdui Butkevičiui

Finansų ministrui
Gerb. Rimantui Šadžiui




KREIPIMASIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO

2015 m. spalio 30 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. Nutarimu Nr. 969 pritarė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau Įstatymas) Nr. I-996 pakeitimo įstatymo projektui. Tačiau daugumai smulkiųjų gamintojų nepriimtina tiek galiojanti Tauriųjų metalų įstatymo redakcija, kuri iš esmės yra pažodžiui nurašytas Sovietinis tauriųjų metalų ir brangakmenių priežiūros įstatymas, tiek ir siūlomi įstatymo pakeitimai, nes jie nesprendžia esminių ir įsisenėjusių problemų, negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi.

Esminės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, problemos

Privalomas tauriųjų metalų gaminių prabavimas ir brangakmenių patikra Lietuvos prabavimo rūmuose (toliau LPR) – savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita.
Svarbiausia deklaruojama galiojančios Įstatymo redakcijos paskirtis – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises, tačiau įstatymu nustatytas reguliavimas, t. y. privaloma juvelyrinių gaminių prabavimo LPR tvarka, realiai negina vartotojų teisių, nes:
tik gamintojas gali žinoti tikslias juvelyrinio dirbinio sudedamąsias dalis;
patikros metodai yra paviršutiniški ir netikslūs, o sudėtingesnio gaminio sudėtį patikrinti galima tik jį išmontavus;
jei brangakmenis yra įstatytas į papuošalą, nei jo svorio, nei kokybės tiksliai nustatyti neįmanoma.

LPR brangakmenių laboratorijoje atliekama vieno žmogaus patikra negali būti vadinama pilnaverte ekspertize, nes ji skiriasi nuo autoritetingose brangakmenių laboratorijose atliekamos patikros, kurią nepriklausomai vienas nuo kito atlieka trys ekspertai, o jei bent dviejų ekspertų vertinimas sutampa, tokios charakteristikos ir yra nurodomas sertifikate. LPR atliekama patikra – vieno specialisto nuomonė. Atsakomybė už gaminių kokybę visa apimtimi tenka gamintojui. Todėl reikalavimas privaloma tvarka turėti LPR specialisto nuomonę ir už tai mokėti valstybės nustatytą rinkliavą yra neproporcingas.

Be to, Įstatymo pakeitimo projekto dalyje Įstatymo paskirtis pateikta nauja redakcija, t. y. neliko net deklaratyvaus šios funkcijos pagrindimo – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises. Įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, nustatoma privaloma, savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita. Patikros monopolizavimas užkerta kelią atsirasti kitoms, nepriklausomoms, komerciniais pagrindais dirbančioms, sertifikavimo laboratorijoms, galinčioms sukurti konkurenciją.


ES liberali valstybių politika skatina ūkio šakos vystymąsi, o perteklinis reguliavimas Lietuvoje – stabdo

Papuošalų ir brangakmenių verslą reglamentuojantys įstatymai ir priežiūros metodai Lietuvoje ir kitose ES šalyse labai skiriasi. Savitikslė valstybės kontrolė negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi. Tikslinga atsižvelgti į kitų ES šalių taikomo reguliavimo lankstumą ir valstybių politiką, siekiant skatinti smulkų verslą. Privalomos brangakmenių patikros nė vienoje išsivysčiusioje demokratinėje valstybėje nėra. Vokietijoje, Italijoje, JAV papuošalų ženklinimas ir prabavimas nėra reglamentuojamas atskirais įstatymais, nors šios šalys yra papuošalų gamybos ir vartojimo lyderės. Keista būtų manyti, kad jos mažiau rūpinasi savo vartotojų apsauga ar, kad joms mažiau svarbūs šios srities įmonių sumokami mokesčiai.
Nedidelėse kaimyninėse šalyse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, kur gaminių iš tauriųjų metalų ženklinimas yra savanoriškas, atsiranda pasaulinio lygio papuošalų gamintojai, tokie kaip Pandora, Shambala, Lapponia ir t. t. Kaimyninė Estija irgi eina šiuo keliu – prieš kelis metus šalyje buvo panaikintas reikalavimas privalomai juvelyrinių gaminių patikrai.


Perteklinio reguliavimo pasekmės

Smulkūs gamintojai sutvirtėja vidaus rinkoje. Tačiau Lietuvoje galiojantis reguliavimas riboja smulkių gamintojų augimą, nes legaliai dirbti laikantis nustatytų taisyklių yra ekonomiškai nepatrauklu, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma. To pasekmė – Lietuvos įmonių bei pavienių gamintojų papuošalai pakeičiami importuotais gaminiais.
Smulkiems gamintojams savitikslė valstybės kontrolė: prabavimo bei brangakmenių patikros mokesčiai, tam skiriamas laikas ir varžančios taisyklės – nepriimtini. Pvz.: daugumos auksakalių didesnę pajamų dalį sudaro pagal individualius užsakymus gaminami papuošalai, kurie paprastai yra labai skubūs. Deja, papuošalo prabavimui reikia papildomo laiko, neretai net daugiau nei pačio gaminio gamybai. Situacija, kurioje gamintojas, priverstas rinktis atsisakyti užsakymo ar parduoti jį nelegaliai, smulkųjį gamintoją verčia pasilikti „šešėlyje“ arba pasitraukti į „šešėlį“.
Privalomas prie gaminio tvirtinamų etikečių, kurios dažniausiai yra žymiai didesnės už papuošalą, reikalavimas yra absurdiškas. Dėl šio reikalavimo susiduriama su praktinėmis problemomis juvelyrinius dirbinius atnaujinant, koreguojant jau pagamintų žiedų dydžius pagal užsakovo poreikius, be to, tampa neįmanoma papuošalo nuoma, apsunkinamas eksponavimas prekybos vietoje ir t. t.
Vietiniams papuošalų ir brangakmenių pardavėjams yra sunkiau konkuruoti su pasaulinėmis internetinėmis parduotuvėmis. Jose galima įsigyti juvelyrinių gaminių ir brangakmenių be papildomų patikros mokesčių.

Įstatymo projektu, kuriam pritarė Vyriausybė, nesprendžiama nei viena iš pateiktų problemų

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma atsisakyti reikalavimo iš naujo paženklinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, įvežtus iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos, jei jais leidžiama prekiauti, ir tos valstybės atsakingoje institucijoje jie buvo įspauduoti valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. LRP yra pelno siekianti VĮ, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir surinktų lėšų už patikrą ir ženklinimą. Lietuvos gamintojams kelia nerimą, kad naujas reglamentavimas sumažins LPR pajamas, neišvengiamai bus siekiama papildomai apmokestinti ūkio subjektus, didinti LPR teikiamų paslaugų kainas, didinti kontrolės apimtį, siekiant išieškoti papildomas lėšas už pažeidimus.


Pasiūlymai:

Atsisakyti privalomos juvelyrinių dirbinių ir brangakmenių patikros LPR ar kitoje priežiūros institucijoje.
Suteikti teisę gaminius prabuoti licencijuotiems papuošalų gamintojams, t. y. leisti jiems vykdyti Lietuvoje privalomą pagamintų papuošalų ženklinimą prabos ir atsakomybės ženklu.
Kaip šios ūkio šakos drausminamąją priemonę taikyti juvelyrinių dirbinių gamintojų ir pardavėjų licencijavimą.
Atsisakyti perteklinių reikalavimų tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitai, nes ji nėra išskirtinė ir gali būti vykdoma kaip ir bet kurių kitų prekių gamyboje bei prekyboje.
Vykdant valstybės politiką, t. y. mažinant bereikalingos biurokratinės kontrolės aparatą, turi būti peržiūrėta LPR vykdoma įmonių gamybinės ir komercinės veiklos priežiūra ir susiaurinta ta apimtimi, kuria ji dubliuoja kitų valstybinės priežiūros tarnybų funkcijas: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Mokesčių inspekcijos, Valstybinės metrologijos tarnybos ir Darbo inspekcijos.
LPR, kaip valstybinei įmonei, galėtų būti palikta teisė, esant poreikiui, juvelyrinius dirbinius ženklinti bendruoju Konvenciniu ir Lietuvos prabavimo rūmų ženklu.
LPR galėtų likti viena iš kontrolinę patikrą atliekančių įmonių, tačiau, esant ginčytinai situacijai, turi būti alternatyvios patikros galimybė (pvz. Valstybinėje metrologijos tarnyboje).
Taip pat būtų tikslinga sudaryti trišalę tarybą, teikiančią pasiūlymus tauriųjų metalų ir brangakmenių verslo sritį kuruojančiai Finansų ministerijai. Tarybą galėtų sudaryti LPR, papuošalus gaminančių įmonių asociacija bei juvelyriniais dirbiniais prekiaujančių įmonių asociacija.



Prašome sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš ministerijų, atsakingų už tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybės politikos įgyvendinimą, ir iniciatyvinės grupės atstovų. Įpareigoti darbo grupę išanalizuoti pateiktus siūlymus ir problemas bei parengti būtinus teisės aktų pakeitimus.

Iniciatyvinė grupė















.

# Vardas Komentaras
1 Rasa
tai imone,kuri parazituoja kitu saskaita ir vis dar negana
2 Jekaterina
prasome, kad Lietuvos istatymai atitiktu Europos standartus ir reikalavimus. Sovietiniu laiku biurokratiniai istatymai nebeaktualus, neatitinka gamintoju bei pirkeju poreikius
3 Emilija
Kad mažiau kūrybingų žmonių išvyktų iš šalies
4 Tauras
Esami pertekliniai reikalavimai ir suvaržymai stabdo visos ūkio šakos vystymąsi, jos sėkmingą raidą
5 Dainius
Visapusiskai pritariu. Dar siulau esamus LPR vadovus pakeisti vadovais sugebanciais vadovauti ir sprendzianciais problemas, o ne jas kurti.
6 Raimondas
nereikia trišalių tarybų, užtenka vieno žmogaus susisteminti šakos poreikius, teikti sprendimus viešam suinteresuotujų aptarimui
7 L.
Įstatymo pakeitimai ypač padėtų jaunajai kūrėjų kartai, nes su dabartiniais įstatymais, būti savarankišku juvelyru,metalo dailininku praktiškai neįmanoma.

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1664)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (200)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (272)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Peticija dėl rengiamų Sporto įstatymo pataisų (54)

Jurga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ŠMSM, Aušrinei Armonaitei, Ingridai Šimonytei, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui V. Aleknai

Mes, sveikatingumo sektoriaus instruktoriai ir asmeniniai treneriai, reiškiame susirūpinimą dėl šiuo metu rengiamų Sporto įstatymo pataisų. Mes nebuvome kviečiami į šio, mums gyvybiškai svarbaus, dokumento aptarimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus. Šiuo dokumentu mes naudojamės peticijos galimybe išreikšti demokratinę valią bei pateikti savo lūkesčius, reikalavimus. Tobulinamo Sporto įstatymo pataisose reikalaujame: 1. Įteisinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. VI-154 patvirtintą „Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“ (toliau – Standartas) apibrėžiantis visus sporto sektoriaus kvalifikacinius lygmenis profesinį standartą. 2. Įteisinti galimybę sveikatingumo sektoriuje dirbantiems asmenims rinktis profesinių kompetencijų įgijimo būdą (profesinių mokymų arba studijų būdu). 3. Be išlygų pripažinti kitose ES šalyse įgytas profesines kompetencijas, įgytas įvairių profesinių EKS lygių akredituotose mokyklose, ir suteikti galimybę dirbti Lietuvos sveikatingumo sektoriuje. 4. Šiuo metu dirbantiems sektoriuje pagal KKSD leidimus asmenims suteikti profesinį IV lygmenį, kuris ir po leidimų galiojimo (2024 m. rugsėjo 1 d.) leistų toliau dirbti sektoriuje, įsipareigojant kelti kvalifikaciją (pagal dabartinį Švietimo ministro aprašą – išklausant 96 akademines valandas per 5 metus (seminarai, paskaitos, kvalifikacijos kėlimo kursai)).