dėl absoliučios skurdo ribos nustatymo

8 PARAŠAI

Kategorija:

Prašome nustatyti, kokia Vilniuje yra absoliutaus skurdo riba – t. y., kokia pinigų suma būtina, kad čia gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą. Tik turint šį atskaitos tašką įmanoma adekvačiai įvertinti ir spręsti skurdo problemą.

Dabartinė minimalios socialinės apsaugos sistema Lietuvoje, kuri Europos Komisijos darbinėje ataskaitoje neseniai įvertinta kaip viena prasčiausių ES, yra pagrįsta melu ir virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų. Pvz., „valstybės remiamų pajamų“ (VRP) dydis, nesikeitęs jau daug metų –102 Eur. Žmonėms, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad turint 102 Eur įmanoma patenkinti minimalius poreikius.

Deja, Vilniaus valdžia taip pat remiasi šiuo ir kitais absurdiškais dydžiais. Pvz., 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Vilniaus taryba nustatė, kad „Vienkartinė pašalpa iki 3 BSI dydžių gali būti skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, kai vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 1,5 VRP dydžio, vieno gyvenančio asmens – 2 VRP dydžių “. Išvertus į žmonių kalbą, vienišas žmogus vienkartinę pašalpą gali gauti, jei jo pajamos neviršija 204 Eur (tiek sudaro 2 VRP), o šeimoje gyvenantis – jei asmeniui tenka mažiau nei 153 Eur (1,5 VRP). Kodėl nustatytos būtent tokios sumos, žino tik Vilniaus taryba. Aišku viena – jos eilinį kartą nurašytos „iš lubų“, nevertinant žmogaus poreikių ir ekonominių realijų. Tai nomenklatūrinis požiūris.

Siūlome jį keisti ir pavyzdį imti iš socialiai atsakingos europietiškos politikos, pvz., Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje – Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wage; http://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/;http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/).

Nustatant minimalų biudžetą, reikalingą pragyvenimui Vilniuje, kviečiame pasitelkti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus, kurie Lietuvos Carito užsakymu neseniai atliktame tyrime konstatavo, kad Lietuvoje reiktų nustatinėti ne tik santykinio, bet ir absoliutaus skurdo ribą (žr.: http://lietuvos.link/skurdo-vaizda-lietuvoje-iskreipia-skurdo-skaiciavimo-metodika/). Tegu Vilnius, kaip sostinė, parodo pavyzdį Lietuvai.

Rasa Kalinauskaitė ir Vygintas Vilutis (Lietuvos.link redakcija)

Karių, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, paleidimas namo savaitgaliais ir švenčių dienomis. (625)

B.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kariai, atliekantys privalomąją karinę tarnybą, dėl karantino Lietuvoje nėra išleidžiami net savaitgaliais namo, ir taip jau ketvirtas mėnuo. Kariams jau darosi psichologiškai sunku be namų ir artimųjų. Peticijos tikslas iškovoti, kad kariai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis būtų išleisti namo.

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (133)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Vilniaus Naujamiesčio rajono žalios zonos išsaugojimas (29)

Tatjana. Adresuota: A.Vivulskio g., Vilnius

Prašome panaikinti šiuo metu patvirtintą 506-osios bendrijos projektą sumažinti kiemą, kuriuo dalijasi namų Muitinės g. 34, A. Vivulskio g. 31 ir 35, Savanorių pr. 6A gyventojai. 506-osios bendrijos nariai didelį kiemą nori sumažinti beveik trečdaliu – medžiais, krūmais apaugusią jaukią kiemo vietą paversti privačia automobilių stovėjimo aikštele. Nepaisant to, kad bendrijos sprendimas yra legalus, mes, bendro kiemo kaimynai, manome, kad jis yra prieštaraujantis mūsų sveikatai ir gerovei. Šis kiemas pritraukia daugybę įvairių žmonių. Šiltuoju metų sezonu ant suoliukų pilna bendraujančių senjorų, vasaros stovyklų vaikų, mažylius prižiūrinčių tėvų, žaidyvietėje ir ant žolės nuolat dūksta vaikai, paaugliai žaidžia futbolą, kiemas atviras, gyvas, bendraujantis, jungiantis. Mūsų kvartalo senjorai ir neįgalieji praleidžia nemažai laiko šiame kieme, nes neturi galimybės nueiti iki Vingio parko. Aplinkinių kiemų aikštelės uždaros, rakinamos, betonuotos, todėl čia suplūsta daugybė naujamiestiečių. Vis daugiau Europos miestų mažina automobilių kiekį, kuria žalias erdves gyventojams, didina parkų, žaidyviečių plotus. Norint pagerinti daugiabučių gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą, kiemuose įrengiamos sporto aikštelės, suoliukai, sodinami krūmai ir augalai. Džiaugdamiesi jūsų moderniu projektu ,,Mažiau ratų-daugiau batų!“, tikimės palaikymo ir prašome apsaugoti mūsų kiemo žalią erdvę – neleisti jos dalies paversti automobilių stovėjimo aikštele.