dėl absoliučios skurdo ribos nustatymo

8 PARAŠAI

Kategorija:

Prašome nustatyti, kokia Vilniuje yra absoliutaus skurdo riba – t. y., kokia pinigų suma būtina, kad čia gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą. Tik turint šį atskaitos tašką įmanoma adekvačiai įvertinti ir spręsti skurdo problemą.

Dabartinė minimalios socialinės apsaugos sistema Lietuvoje, kuri Europos Komisijos darbinėje ataskaitoje neseniai įvertinta kaip viena prasčiausių ES, yra pagrįsta melu ir virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų. Pvz., „valstybės remiamų pajamų“ (VRP) dydis, nesikeitęs jau daug metų –102 Eur. Žmonėms, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad turint 102 Eur įmanoma patenkinti minimalius poreikius.

Deja, Vilniaus valdžia taip pat remiasi šiuo ir kitais absurdiškais dydžiais. Pvz., 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Vilniaus taryba nustatė, kad „Vienkartinė pašalpa iki 3 BSI dydžių gali būti skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, kai vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 1,5 VRP dydžio, vieno gyvenančio asmens – 2 VRP dydžių “. Išvertus į žmonių kalbą, vienišas žmogus vienkartinę pašalpą gali gauti, jei jo pajamos neviršija 204 Eur (tiek sudaro 2 VRP), o šeimoje gyvenantis – jei asmeniui tenka mažiau nei 153 Eur (1,5 VRP). Kodėl nustatytos būtent tokios sumos, žino tik Vilniaus taryba. Aišku viena – jos eilinį kartą nurašytos „iš lubų“, nevertinant žmogaus poreikių ir ekonominių realijų. Tai nomenklatūrinis požiūris.

Siūlome jį keisti ir pavyzdį imti iš socialiai atsakingos europietiškos politikos, pvz., Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje – Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wage; http://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/;http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/).

Nustatant minimalų biudžetą, reikalingą pragyvenimui Vilniuje, kviečiame pasitelkti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus, kurie Lietuvos Carito užsakymu neseniai atliktame tyrime konstatavo, kad Lietuvoje reiktų nustatinėti ne tik santykinio, bet ir absoliutaus skurdo ribą (žr.: http://lietuvos.link/skurdo-vaizda-lietuvoje-iskreipia-skurdo-skaiciavimo-metodika/). Tegu Vilnius, kaip sostinė, parodo pavyzdį Lietuvai.

Rasa Kalinauskaitė ir Vygintas Vilutis (Lietuvos.link redakcija)

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!