dėl absoliučios skurdo ribos nustatymo

8 PARAŠAI

Kategorija:

Prašome nustatyti, kokia Vilniuje yra absoliutaus skurdo riba – t. y., kokia pinigų suma būtina, kad čia gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą. Tik turint šį atskaitos tašką įmanoma adekvačiai įvertinti ir spręsti skurdo problemą.

Dabartinė minimalios socialinės apsaugos sistema Lietuvoje, kuri Europos Komisijos darbinėje ataskaitoje neseniai įvertinta kaip viena prasčiausių ES, yra pagrįsta melu ir virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų. Pvz., „valstybės remiamų pajamų“ (VRP) dydis, nesikeitęs jau daug metų –102 Eur. Žmonėms, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad turint 102 Eur įmanoma patenkinti minimalius poreikius.

Deja, Vilniaus valdžia taip pat remiasi šiuo ir kitais absurdiškais dydžiais. Pvz., 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Vilniaus taryba nustatė, kad „Vienkartinė pašalpa iki 3 BSI dydžių gali būti skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, kai vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 1,5 VRP dydžio, vieno gyvenančio asmens – 2 VRP dydžių “. Išvertus į žmonių kalbą, vienišas žmogus vienkartinę pašalpą gali gauti, jei jo pajamos neviršija 204 Eur (tiek sudaro 2 VRP), o šeimoje gyvenantis – jei asmeniui tenka mažiau nei 153 Eur (1,5 VRP). Kodėl nustatytos būtent tokios sumos, žino tik Vilniaus taryba. Aišku viena – jos eilinį kartą nurašytos „iš lubų“, nevertinant žmogaus poreikių ir ekonominių realijų. Tai nomenklatūrinis požiūris.

Siūlome jį keisti ir pavyzdį imti iš socialiai atsakingos europietiškos politikos, pvz., Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje – Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wage; http://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/;http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/).

Nustatant minimalų biudžetą, reikalingą pragyvenimui Vilniuje, kviečiame pasitelkti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus, kurie Lietuvos Carito užsakymu neseniai atliktame tyrime konstatavo, kad Lietuvoje reiktų nustatinėti ne tik santykinio, bet ir absoliutaus skurdo ribą (žr.: http://lietuvos.link/skurdo-vaizda-lietuvoje-iskreipia-skurdo-skaiciavimo-metodika/). Tegu Vilnius, kaip sostinė, parodo pavyzdį Lietuvai.

Rasa Kalinauskaitė ir Vygintas Vilutis (Lietuvos.link redakcija)

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.

Dėl COVID- 19 Griežtų apribojimų įvedimas Lietuvoje

Vika. Adresuota: SAM

Dėl nevaldomai augančio užsikrėtusių skaičiaus Europoje imtis griežtų apribojimų: - keliauti - suteikti galimybę dirbti iš namų (jei tai yra įmanoma) - uždaryti mokyklas ir darželius - suteikti vienam iš tėvų galimybę būti su vaiku/ais - suteikti galimybę mokytis iš namų - atšaukti visus viešus renginius, kuriuose yra daugiau nei 100 žmonių. - karantino laikymasis asmenims grįžusiems iš keliauti nerekomenduojamų šalių - karantino nesilaikantiems taikyti atsakomybę, kurią numato Bk. 135 str. - suteikti galimybę tirtis dėl COVID-19 visiems, to norintiems už savas lėšas - suteikti galimybę gydymo įstaigoms nedarbingumo pažymėjimus išrašyt ar pratęst konsultuojant nuotoliniu būdu - suteikt galimybę gydymo įstaigoms receptus išrašyt nuotoliniu būdu