Birželio 15-osios Manifestas

3 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvoje ekonominė krizė bankams ir valdžiai jau baigėsi, bet mums ji tapo kasdienybe. Didžiulės maisto ir paslaugų kainos, vargani atlyginimai, mažėjančios socialinės garantijos, o dabar ir naujas darbo kodeksas, kuriame beveik išimtinai ginami ne darbuotojų, o darbdavių interesai, karpomos darbuotojų teisės.

Naujasis darbo kodeksas yra tik dar vienas įrodymas, jog politikai, biurokratai ir darbdaviai už mus sprendžia mūsų pačių gyvenimus. Atėjo metas parodyti, kad turime balsą ir kad su mumis reikia skaitytis. Niekas mūsų teisių nesiruošia atstovauti, jei mes patys už jas nekovosime.

Birželio 15, dieną prieš tai, kai jūs seime balsuosite už naująjį darbo kodeksą, mes išeisim į gatves. Diržų veržti jau nebėra kaip ir mes niekur nesitrauksim!

Mes reikalaujame:

- Atmesti neapibrėžtos apimties ("nulio valandų") darbo sutartį (66 str.), kuri praktiškai panaikins visas darbuotojo socialines garantijas ir užtikrintas pajamas. Darbdavys neprivalės siūlyti darbuotojui darbo ir iš anksto nustatyti darbo valandas. Mums žada daugiau darbo vietų, bet visi tyli apie skurdžią darbuotojų ateitį.

- Atmesti straipsnius dėl atleidimo iš darbo sąlygų palengvinimo (atleidimo per tris darbo dienas, išeitinių kompensacijų sumažinimo), profesinių sąjungų teisių suvaržymo, nematerialios žalos atlyginimo bosams priteisimo iš darbuotojų varganų atlyginimų, privalomojo stažo pensijai gauti amžiaus ilginimo 5 metais. Visi šie straipsniai padidins darbdavių galią ir įteisins "lanksčias" ir neribotas tarnavimo galimybes.

- Atmesti darbo valandų normos didinimą ir mažinti darbo normą iki 30 val. per savaitę. Daugiau nei šimtą metų dirbame 8 valandas, kartais ir daugiau. Ilgesnė darbo diena vėl tampa norma, o dabar ją norit oficialiai įteisinti ir įstatymu, priimdami naująjį darbo kodeksą, kuriame numatyta iki 60 valandų darbo savaitė. Tarsi mūsų gyvenimas būtų tik darbas.

- Didinti socialines teises ir garantijas visiems. Jei norite darbo santykių lankstumo, tai visų pirmiausia mes reikalaujame užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą, mokslą, maitinimąsi, viešas paslaugas ir erdves, užtikrinant visuomenės bendrą gerbūvį, prieinamą visiems žmonėms. Kuomet būsime užtikrinti, jog praradę darbą neskursime, tuomet galėsime kalbėti apie jūsų siūlomą darbo santykių lankstumą.

- Įsteigti Visuotinio streiko fondą, kad streikas taptų tikru darbo ekonominių interesų gynimo įrankiu; Jokių samdytojų informavimų apie ketinamus organizuoti streikus; Įteisinti solidarumo streikus. Šiuo metu ši teisė yra suvaržyta užkertant kelią bet kokioms lygiavertėms deryboms su darbdaviais.

- Panaikinti apribojimus susirinkimų laisvei; Daugiau jokių prašymų leidimams dėl taikių susirinkimų, protestų, piketų, eisenų iš valdžios institucijų, kurios nesuinteresuotos jų išduoti. Bet kokie protestavimo ribojimai yra mūsų teisių pažeidimas. Viešosios erdvės priklauso mums - miesto gyventojams.
Tarnauti atsisakome, nes gyvenimas per brangus!!!

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.