Grąžinkite Nidos švyturio spindulius!

Neringos 55-ojo gimtadienio iškilmių išvakarėse iš miesto žmonių ir lankytojų atimtas svarbus Nidos gyvenvietės ir visos Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementas – naktinę gyvenvietę skrodę švyturio spinduliai.
Atliekant keturių šalies švyturių žibintų modernizaciją, užgesintas charakteringus šviesos spindulius žmonėms dovanojęs Nidos švyturio senasis žibintas. Neringos gyventojų nuomoje – Nidos švyturyje įdiegus standartizuotą sistemą tiesiog buvo nueita lengviausiu ir ne visada pasiteisinančiu – pigiausiu keliu.
Nidos švyturys yra apibrėžtas kaip UNESCO saugomos Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės elementas, todėl bet kokie pokyčiai turi būti priimami itin atsakingai.
Užgesinus švyturio spindulius, šviesa atimta iš populiarios kurorto lankytinos vietos. Senasis žibintas ir jo spinduliai po švyturiu suburdavo Neringos gyventojus ir lankytojus, įvairių renginių organizatorius. Mus liūdina tai, kad Įdiegus naujovę, vakare užklydusius prie Nidos švyturio pasitinka tamsa su tam tikru laiko intervalu sublyksinčia šalta LED lempos šviesa.
Senieji Nidos švyturio spinduliai kūrė vietovės kultūrinio kraštovaizdžio gyvumą, dvasingumą, jo ypatingą atmosferą ir savitumą. Šiandien visa tai iš Nidos ir ją mylinčių žmonių – atimta.
Nepakankamai įvertintas, standartizuotas/ biuroktratizuotas sprendimas tiesiog griauna vietovės dvasią.
Juk Neringos gyventojus ir lankytojus džiuginę Nidos švyturio spinduliai gali būti ne tik svarbia Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalimi, bet ir elementu, atkreipiančiu dėmesį į šalies jūrinės kultūros paveldą.
Turime pažymėti, kad Lietuvoje bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei yra draudžiama Saugomų teritorijų įstatymu, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu ir kitais šios teritorijos planavimo dokumentais.

Išreikšdami nepritarimą Nidos švyturiui pritaikytam standartizuotam sprendimui ir įvertindami išvardintas aplinkybes, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos saugios laivybos administraciją prašydami rasti galimybę grąžinti Nidos švyturio spindulius ir toliau eksploatuojant senąją įrangą, o vėliau ir randant galimybę ją rekonstruoti.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Paulius Dau... Ryžto, kantrybės ir beatodairiško noro, vardan svajonių, kurios gimė po jo šilta, magiška šviesa.
2 Indrė B.... Nesu Nidos ar Neringos gyventojas, bet atvažiavus į Nidą švyturys yra viena iš tų žavinčių vietų
3 Rasa Bal... Visą gyvenimą, mano visos vasaros buvo praleistos prie švyturio, nuo pat mažumės galvojau kad tai yra kažkas įspūdingo, negaliu patikėti kad švytūrys man nebešvies. Po manęs kad ir tvanas be kol aš bū
4 Kazimieras Miz... ..lai grizta simtametis Nidos svyturio spindulys..!!!
5 Rimtautas Rim... Gal galima sudaryti įrangos restauravimo darbų sąmatą?
6 Aidas Jur... Prašau Sus.Ministeriją rasti lėšų naujai įsukimo-švietimo įrangai sukurti. Stiklo lęšiai gerame stovyje.
7 Sigita Eic... as uz tai kad svyturys ir toliau sviestu, tegu meras savo kabinete isjunge lempa vietoj svyturio.
8 Juozas Mat... Kas malonu gyventojams ir dar tarnauja laivybai nereiketu daryti kokiu tai keitimu.
9 Bartas Mar... Kur tik robertinas prikiša rankas visur smirda ... užgesinus švyturį kuršių marios bus bala ... su tarptauniu vandens keliu ...
10 Erika Ker... Ar tikrai verta rinktis lengviausia sprendima - atimti? Tokia nuostabi Lietuva, tai nors Neringa puoselekime..

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.