DĖL ADVOKATŪROS INSTITUTO PANAIKINIMO KAIP DISKRIMINUOJANČIO IR PAŽEIDŽIANČIO TEISININKŲ IR KLIETŲ ŽMOGAUS KONSTITUCINES TEISES IR LR KONSTITUCIJOS 6 STR., 21 STR., 29 STR., 48 STR.1 D. - TEISININKŲ L

19 PARAŠAI

Kategorija:

Visuomenėje susiklosčiusi problema, dėl teisininkų ir klientų diskriminacijos, kai asmenims, norintiems gauti teisinę pagalbą, nėra galimybės pasirinkti teisininko kaip tik advokatą. Tai reiškia, jog kiti asmenys, turintys teisininko išsilavinimą, yra diskrimuonuojami darbo rinkoje. Dėl Advokatūroje riboto darbo vietų skaičiaus, likusiejji teisininkai neturi galimybės vienodomis teisėmis teikti teisines paslaugas visuomenei bei gauti teisingą atlygį už darbą. Šiuo pažeidžiamos teisininkų teisės į profesinės veiklos realizavimą bei teisingo atlygio už tai gavimą, bei klientų teisės, į veiksmingą teisinę gynybą ir bendrai teisingumo visuomenėje sukūrimą. Advokatūros subjektams įstatymu įteisinta teisė atstovauti klientus teismuose ir gauti už tai atlygius iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nepateisina teisės ir teisingumo kokybės, demokratijos sukūrimo bei faktinio žmogaus konstitucinių teisių įgyvendinimo. Kai ir po dvidešimt šešiarių Lietuvos nepriklausomybės metų, vis dar vyraujančio teisinio nihilizmo ir teisingumo pamynimo visuomenėje, LR Konstitucija išlieka tik formalaus pobūdžio, nes į teisingumo sritį neįnešamas šiandieninės Konstitucinės teisės institutas bei šiandieninės teisės mokslas. Šiuo ignoruojamos ir diskriminuojamos asmens teisės, siekiančio veiksmingos teisinės gynybos – bendrai teisingumo, bei teisininko teisės, į jo profesijos realizavimą darbo rinkoje ir teisingo atlygio gavimą. Išdėstyta pažeidžia žmogaus konstitucines teises ir įstatymus, LR Konstitucijos 6 str., 21 str., 29 str., 48 str. 1 d., įrodant, jog Advokato institutas prieštarauja LR Konstitucija, todėl, vadovaujantis LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, Advokaūra ir Advokatūros įstatymas (Žin., 2004, nr. 50-1632/ 2016-01-18 -),turi būti vieni panaikinti, bei pakeisti ir kiti su tuo susiję įstatymai, kaip neatitinkantys šiuolaikinės demokratinės konstitucinės teisinės valstybės principų ir pažeidžiantys žmogaus konstitucines teises bei LR Konstituciją.


Tikslas: panaikinti Advokatūrą ir Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/red. 2016-01-18 -), bei pakeisti su tuo susijusius įstatymus Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 88 str. 1 d. 6 p., 114 str 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999-02-03, Nr. 13-308/ red. 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 str.1 d. 2 p., 40 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 str. 4 d., 6 p., 8 str. 1 d. 2 p., 9 str. 3 d. 3 p., 5 p., 15 str. 8 d., 10 str., 18 str., 19 str. ir kt., kaip diskriminuojančius ir pažeidžiančiius žmogaus konstitucines teises ir įstatymus, LR Konstitucijos 6 str., 21 str., 29 str., 48 str. 1 d., todėl vadovaujantis Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai.
Dėl išdėstyto, vadovaujantis Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto (Žin., 2002, nr. 77-3288) 2 str. 3 d. 1 p., 5 str. 1 d., 2 d., 26 str. ir LR Konstitucijos 7 str. 1 d., panaikinti Advokatūrą bei Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/red. 2016-01-18 -), bei pakeisti su tuo susijusius įstatymus Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 88 str. 1 d. 6 p., 114 str 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999-02-03, Nr. 13-308/ red. 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 str.1 d. 2 p., 40 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 str. 4 d., 6 p., 8 str. 1 d. 2 p., 9 str. 3 d. 3 p., 5 p., 15 str. 8 d., 10 str., 18 str., 19 str. ir kt., kaip diskriminuojančius ir pažeidžiančiius žmogaus konstitucines teises ir įstatymus, LR Konstitucijos 6 str., 21 str., 29 str., 48 str. 1 d.
DALYKAS
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir pateiktais faktiniais įrodymais moksliniu pagrįstumu,
įstatymais, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto (Žin., 2002, nr. 77-3288) 2 str. 3 d. 1 p., 5 str. 1 d., 2 d., 26 str., LR Konstitucijos 6 str., 7 str. 1 d., 21 str., 29 str., 48 str., Civilinio Kodekso 1.137 str. 4 d., teikdama šią Peticiją, LR Seimo ir LR Peticijų Komisijos, prašau ir siūlau:
1. pripažinti šią peticiją tinkama ir leisti paskelbti jos elektroninį variantą visuomenės parašų rinkimui (tai būtų parengtas sutrumpintas esminis elektroninis variantas);
2. panaikinti Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/ 2016-01-18 -);
3. pakeisti žemiau išvardintų įstatymų straipsnius, jų dalis ar punktus :
3.1. Civilinio kodekso 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 2 d.; 88 str. 1 d. 6 p.; 114 str. 1 d.; 347 str. 3 d.
3.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo ( Žin., 1999, Nr. 13-308/ nauja red. 2016-06-02, Nr. XII-2399,nuo 2016-07-01/galiojanti suvestinė 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 str. 1 d. 2 p.;
3.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 str. 4 d. 6 p., 8 str. 1 d. 2 p., 9 str. 3 d. 3 p., 5 p., 10 str., 18, 19 ir kitus straipsnius bei su Advokato institutu susijusiu įstatymus ar jų nuostatas.


PASIŪLYMAI:
1. panaikinti Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/ 2016-01-18 -);

2. Dalykas, kurį reikia keisti
2. 1. Civilinio kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai asmenį teismuose turi teisę atstovauti tik advokatas, ir, 2 punktą, kai asmenį atstovauti teismuose turi teisę tik advokato padėjėjas; 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kai išlaidos atlygintinos laikomos tik advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; bei 114 str 1 d. kai dalyvaujant byloje dokumentus turi teisę tvirtinti tik advokatas, bet ne kitas privačiai dirbantis teisininko išsilavinimą turintis teisininkas; 347 straipsnio 3 dalį, kai asmeniui kasacinį skundą turi teisę surašyti ir paduoti tik advokatas, bet ne kitas teisininkas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir privačiai dirbantis teisinį darbą.

2.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo ( Žin., 1999, Nr. 13-308/ nauja red. 2016-06-02, Nr. XII-2399,nuo 2016-07-01/galiojanti suvestinė 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 straipsnio 1 dalies 2 punktui bylos nagrinėjimo išlaidos „išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme)“, 40 str. 2 d. bei gauti atlygį advokatūros subjektams iki teismine tvarka.

2.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 straipsnio 4 dalies 6 punkte nusakyta, jog koordinavimo taryba teikia pasiūlymus dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio, bei 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nusakyta, jog savivaldybių institucijos moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybe sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai (advokatų profesinės bendrijos) ar viešosios įstaigos; 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte, Tarnybos, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, 5 punkte už antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, ir už antrinę teisinę pagalbą; bei kitus šio įstatymo straipsnius 10, 18, 19 ir pan. ir kitus su advokato institutu susijusius įstatymus.

SIŪLOMI ĮSTATYMŲ PAKEITIMAI:
1. Pakeisti ar panaikinti tam tikras įstatymo nuostatas Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. 1 p. 2 p., 2 d., 88 str. 1 d. 6 p., 114 str. 1 d., 347 str. 3 d. pakeisti,:

1.1. Siūloma pakeisti esamą:
Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalį „Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą“
Pakeisti ir išdėstyti šitaip: 56 str. 1 d. „ Asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir dirbantys teisinį darbą privačiai, arba kiti teisininkai turintys teisę atstovauti teisme“

Siūloma pakeisti:
1 punktą “Advokatai”;
2 punktą „Advokatų padėjėjai“.
ir išdėstyti šitaip:
1 punktas “Teisininkai, dirbantys teisinį darbą privačiai“;
2 punktas „Teisinininkai pagal įmonės vadovo pavedimą arba įgaliojimą“.

1.2. Siūloma iš viso panaikinti, kaip prasilenkiantį su įstatymais neatitinkant nei pavedimo, nei įgaliojimo: 56 straipsnio 2 dalį „Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys“.

2. Siūloma pakeisti esamą:
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą „Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti“

Pakeisti ir išdėstyti šitaip:
88 straipsnio 1 dalies 6 punktą „Išlaidos teisininko, dirbančio privačiai arba teisinėje įmonėje, teisinei pagalbai apmokėti (atstovavimui teismuose arba ikiteisminėse institucijose, suteiktoms konsultacijoms, procesinių dokumentų parengimui) apmokėti“.

3. Siūloma panaikinti sąvoką „advokatas“:
esamą Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalį “ Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

Pakeisti ir išdėstyti šitaip:
114 straipsnio 1 dalis “Dalyvaujantiems byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio teisininko, dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

4. Siūloma panaikinti sąvoką “advokatas”:
esamą Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalį „ Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinių asmenų kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“.

Pakeisti ir išdėstyti šitaip:
Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalį „Kasacinį skundą privačiam asmeniui surašo teisininkas, dirbantis privačiai arba teisinėje įmonėje, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Juridinių asmenų kasacinį skundą surašo juridinio asmens teisininkas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“.


5. Siūloma panaikinti:
Administracinių bylų teisenos įstatymo ( Žin., 1999, Nr. 13-308/ nauja red. 2016-06-02, Nr. XII-2399,nuo 2016-07-01/galiojanti suvestinė 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos nagrinėjimo išlaidos „išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už teisininko konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme)“.

Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip:
39 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos nagrinėjimo išlaidos „išlaidos byloje dalyvaujančio teisininko teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už teisininko konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme arba ikiteisminėse institucijose)“.

6. Siūloma panaikinti ir pakeisti:
6.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 straipsnio 4 dalies 6 punktą „Koordinavimo taryba teikia pasiūlymus dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio“.

Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 straipsnio 4 dalies 6 punktą, „Koordinavimo taryba teikia pasiūlymus dėl teisininkų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio“.

6.2. Siūloma panaikinti ir pakeisti:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą „savivaldybių institucijos moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybe sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai (advokatų profesinės bendrijos) ar viešosios įstaigos“;

Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą „savivaldybių institucijos moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybe sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia privačiai dirbantys teisininkai ar teisininkų įmonės“.

6.3. Siūloma panaikinti ir pakeisti: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 5 punktą:

6.3.1. Siūloma panaikinti ir pakeisti:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, „Tarnybos, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą“.


Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, „Tarnybos, sudaro sutartis su teisininkais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą.“
Siūloma panaikinti šio punkto nuostatą „Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą“.
Pastaba. Jeigu teisininkas dirba teisinį darbą, tai jo pareiga teikti klientams tiek pirminę, tiek antrinę teisinę pagalbą, tad jokios sutartys, negali išskirti teisininko funkcijų atskirai įsipareigojant teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl ši įstatymo nuostata nelogiška ir naikintina kaip neteisėta.

6.3.2. Siūloma panaikinti ir pakeisti:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, „už antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, ir už antrinę teisinę pagalbą“.

Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) privačiai dirbantiems teisininkams ar teisinėms įmonėms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, ir už antrinę teisinę pagalbą“.

7. Siūloma panaikinti ir pakeisti:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 10 straipsnį. Lietuvos „advokatūra“
„Lietuvos advokatūra“, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą:
1) šio įstatymo nustatytais atvejais koordinuoja „advokatų“ teikiamą antrinę teisinę pagalbą;
2) pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių „advokatų“ veiklos kokybę. Šias taisykles tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos „advokatūra“.

Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 10 straipsnį. Lietuvos teisingumo ministerija siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą:
1) šio įstatymo nustatytais atvejais Lietuvos teisingumo ministerija apie teisininkų teikiamą antrinę teisinę pagalbą koordinuoja su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijomis, teismais ir kitomis teisėsaugos įstaigomis;
2) Lietuvos teisingumo ministerija tiria ir vertina teisininkų veiklos kokybę, tvirtina teisininkų veiklos kokybės taisykles ir jas laiku ir tinkamai pateikia teisininkams, vykdantiems teisinę veiklą.
3.4. Šio įstatymo 18, 19 straipsnius siūloma panaikinti, bei panaikinti įstatymus, susijusius su Advokatų institutu, kaip prieštaraujančius LR Konstitucjos 6 str., 18 str., 21 str. 3 d., 48 str. 1 d., kai 7 str. 1 d. konstatuotina, jog negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai.

Kiti pareiškimai:
1. ši Peticija parengta vadovaujantis LR peticijų įstatymo (Žin., 1999-07-30, Nr. 66-2128) nuostatų reikalavimais, ir, jeigu LR Seimui ar Peticijų komisijai, reikėtų pateikti papildomą su tuo susijusią medžiagą, institucijoms apie tai informavus raštu, ši medžiaga bus pateikta.
2. pnstitucijoms patvirtinus šios Peticijos pasiūlymą ir gavus apie tai informavimą raštu, pareiškėjos - peticijos autorės teisininkės Danutės Vipartienės, būtų parengtas elektroninis sutrumpintas variantas.



Pagarbiai

Rengė: TEISININKĖ DANUTĖ VIPARTIENĖ
a/k 46309290297, Teisės magistrė
Mykolo Romerio universitetas (2010)
vykdanti individulią teisinę veiklą
pagal pažymą nr. 266991
EVRK (2 red.) 691030, Teisinė veikla
gyv. Vytauto 50A-11, LT-21112, Trakai
Tel.nr. 8 61596771
El.p. [email protected]






Pasirašyti peticiją

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (759)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (437)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.