Dėl Regioninių žydų bendruomenių atstovavimų normų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkei



PETICIJA - REIKALAVIMAS
DĖL REGIONINIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENIŲ ATSTOVAVIMO NORMŲ


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB), Lietuvoje veikianti jau daugiau nei 20 metų, vienija Lietuvos žydus ir jų organizacijas ir jiems atstovauja. LŽB tikraisiais nariais, turinčiais teisę dalyvauti bendruomenės valdyme, gali būti bet kokios teisinės formos juridiniai asmenys, kurių veikla kaip nors susijusi su žydų kultūra, švietimu, religija, tradicija, kt. LŽB nariais yra visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis LŽB iš viso buvo daugiau nei 20 narių.

Vadovaujantis galiojančių LŽB įstatų 7.1 punktu, „kiekvienas narys turi po 1 balsą, išskyrus dėl regioninių žydų bendruomenių. Siekiant išlaikyti tradicinius demokratinius Lietuvos žydų savivaldos principus, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, regionines žydų bendruomenes atstovaujantys delegatai turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Atstovavimo normas nustato LŽB taryba atsižvelgdama į realiai atstovaujamų regioninių bendruomenių narių skaičių.“

Pažymėtina, kad jau bene 10 metų LŽB taryba sąžiningai laikydavosi šio LŽB įstatuose įtvirtinto principo ir visų regioninių žydų bendruomenių atžvilgiu nustatydavo tokią atstovavimo kvotą: 100 bendruomenės narių – 1 balsas.

Tačiau 2017 m. balandžio 19 d. vykusiame LŽB tarybos posėdyje, nesant jokiam teisiniam pagrindui ir pažeidžiant LŽB narių bendrai patvirtintus įstatus, buvo priimtas sprendimas kiekvienai regioninei žydų bendruomenei suteikti tik 1 balsą, nepriklausomai nuo to, kiek ji turi atstovaujamų narių. Tokiu būdu buvo grubiai pažeisti galiojantys LŽB įstatai atimant regioninėms žydų bendruomenėms įstatuose aiškiai numatytą išimtį, taip pat paminti tradiciniai demokratiniai Lietuvos žydų savivaldos principai, paneigti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Tokiu LŽB tarybos sprendimu šimtai žmonių, esančių regioninių žydų bendruomenių nariais, prarado teisę būti teisėtai ir tinkamai atstovaujami Lietuvos mastu. Maža to, šiuo neteisėtu sprendimu Lietuvos regioninės žydų bendruomenės, atstovaujančios daugiau nei 3 000 asmenų, kuriuos vienija bendras Lietuvos žydų kultūros, tradicijų ir paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo tikslas, buvo prilygintos tiems subjektams, kurie atstovauja tik po kelis asmenis, siekiančius specifinio, o ne visiems žydams bendro tikslo.

Atsižvelgdami į tai ir siekdami, kad būtų apginti teisėti interesai, šią peticiją – reikalavimą pasirašantys asmenys primygtinai ragina LŽB tarybos narius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šios peticijos-reikalavimo dienos:

1. Atšaukti 2017 m. balandžio 19 d. LŽB tarybos priimtą sprendimą dėl regioninių žydų bendruomenių atstovavimo normų, kuriomis kiekvienai bendruomenei nustatomas 1 balsas nepriklausomai nuo atstovaujamų narių skaičiaus.

2. Priimti sprendimą, kuriuo regionines žydų bendruomenes atstovaujantys delegatai turėtų balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui, t.y. 100 bendruomenės narių – 1 balsas.

Norime pabrėžti, kad tik tokiu LŽB tarybos sprendimu (100 narių – 1 balsas) nebūtų pažeidžiamos regioninių žydų bendruomenių ir jų narių teisės ir teisėti interesai bei būtų išlaikyti tradiciniai demokratiniai Lietuvos žydų savivaldos principai, o taip pat įgyvendintas teisingumas, protingumas ir sąžiningumas.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Boris V... Reikia pašalinti ko greičiau šita "frau Duche" jinei man panaši i Mussolini
2 Virginija J... Turi vadovautis protingumo ir sąžiningumo princypais
3 Jacob ... LŽB turi vadovauti protingas žmogus, kuris turėtų tarnauti tik likusių žydų interesams.
4 Arkadij K... Jeigu pas mus demokratine valstybe, tai reikia gyventi demokratiskai

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.