Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos 2018 m. įkurti Kauno universitetą

3 PARAŠAI

Kategorija:

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės pareiškimas
dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos 2018 m. įkurti Kauno universitetą

2017 m. gegužės 11 d.
Kaunas

1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas Kaune buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu. 1930 metais, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. Įgyvendinant 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, trys Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai (Humanitarinių, Teisių, Matematikos-gamtos mokslų) perkeliami į Vilnių, atkuriamas lietuviškas Vilniaus universitetas. Naikindama tautinį identitetą, 1940 m. ir 1946 m. sovietų valdžia VDU pavadino Kauno universitetu, o 1950 metais uždarė šį universitetą.
1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkai paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo deklaraciją, kurios nuostatos buvo įteisintos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 4 d. įstatymu „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“, kurio pirmasis straipsnis skelbia „atkurti Vytauto Didžiojo universitetą ir suteikti jam savarankiškos aukštosios mokyklos statusą“. Taigi į Kovo 11-ąją, kaip ir įvardinta 1939 metų Universitetų įstatymo pirmajame straipsnyje, Lietuva atėjo su dviem universitetais – Vilniaus universitetu Vilniuje ir Vytauto Didžiojo universitetu Kaune.
Šiandienos Vytauto Didžiojo universitetas, sutinkantis atkūrimo 28 metų sukaktį – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. Universiteto studentus, dėstytojus ir absolventus vienija artes liberales idėja. Čia skleidžiasi laisva kūrybinė mintis, orientuojamasi į studijų, mokslo ir meno kokybę, ypač sėkmingai plėtojami tarptautiniai ryšiai. Pagal tarptautinius ir šalies reitingus VDU yra vienas iš 4 stipriausių Lietuvos valstybinių universitetų, pirmaujančių mokslo tyrimų ir tarptautiškumo srityse.
Tarptautinių ekspertų grupė, 2014 m. vertinusi Vytauto Didžiojo universitetą, suformulavo rekomendaciją „<...> Švietimo ir mokslo ministerijai imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU liberaliųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų“.
Vytauto Didžiojo universitetas yra išskirtinis tuo, kad vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybinių universitetų turi Šventojo Sosto pripažintą Katalikų teologijos fakultetą. Katalikų bažnyčia ir jos hierarchai ne tik palaikė VDU atkūrimo idėją, bet ir Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje išsaugojo sovietų valdžios uždarytą Teologijos fakultetą, kuris yra tarpukario ir atkurtojo universitetų tęstinumo garantas. Pasirašytame Lietuvos vyskupų ir universitetų rektorių konferencijos bendradarbiavimo memorandume pripažįstamos krikščioniškos Europos universitetų ištakos, universitetų autonomija ir akademinė laisvė, globalizacijos procesų pavojus tautiniam ir kultūriniam tapatumui. Sutariama, kad universitetinės studijos – tai ne tik profesinių žinių ir įgūdžių įgijimas, bet ir visapusiškai harmoningos asmenybės ugdymas.
Privalu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, įtvirtinančių universitetų autonomiją, akademinių bendruomenių valią ir teisę savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką ir turėti teritorijos, pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją.
Atsižvelgiant į universitetų istorinę raidą ir pripažįstant Vasario 16-osios atkurtosios Lietuvos valstybės 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, pastangos konsoliduoti Kauno universitetus mūsų universiteto bendruomenei yra priimtinos tik išlaikant Vytauto Didžiojo universiteto vardą ir akademinę tradiciją.
Mes protestuojame prieš Švietimo ir mokslo ministerijos neskaidrius bei skubotus veiksmus, rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas ir vengiant dialogo su universitetais.

Kviečiame visus, palaikančius šį pareiškimą, jį pasirašyti.


Už teisę būti GAMTOJE! (1849)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1570)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.