Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos 2018 m. įkurti Kauno universitetą

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės pareiškimas
dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos 2018 m. įkurti Kauno universitetą

2017 m. gegužės 11 d.
Kaunas

1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas Kaune buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu. 1930 metais, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. Įgyvendinant 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, trys Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai (Humanitarinių, Teisių, Matematikos-gamtos mokslų) perkeliami į Vilnių, atkuriamas lietuviškas Vilniaus universitetas. Naikindama tautinį identitetą, 1940 m. ir 1946 m. sovietų valdžia VDU pavadino Kauno universitetu, o 1950 metais uždarė šį universitetą.
1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkai paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo deklaraciją, kurios nuostatos buvo įteisintos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 4 d. įstatymu „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“, kurio pirmasis straipsnis skelbia „atkurti Vytauto Didžiojo universitetą ir suteikti jam savarankiškos aukštosios mokyklos statusą“. Taigi į Kovo 11-ąją, kaip ir įvardinta 1939 metų Universitetų įstatymo pirmajame straipsnyje, Lietuva atėjo su dviem universitetais – Vilniaus universitetu Vilniuje ir Vytauto Didžiojo universitetu Kaune.
Šiandienos Vytauto Didžiojo universitetas, sutinkantis atkūrimo 28 metų sukaktį – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. Universiteto studentus, dėstytojus ir absolventus vienija artes liberales idėja. Čia skleidžiasi laisva kūrybinė mintis, orientuojamasi į studijų, mokslo ir meno kokybę, ypač sėkmingai plėtojami tarptautiniai ryšiai. Pagal tarptautinius ir šalies reitingus VDU yra vienas iš 4 stipriausių Lietuvos valstybinių universitetų, pirmaujančių mokslo tyrimų ir tarptautiškumo srityse.
Tarptautinių ekspertų grupė, 2014 m. vertinusi Vytauto Didžiojo universitetą, suformulavo rekomendaciją „<...> Švietimo ir mokslo ministerijai imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU liberaliųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų“.
Vytauto Didžiojo universitetas yra išskirtinis tuo, kad vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybinių universitetų turi Šventojo Sosto pripažintą Katalikų teologijos fakultetą. Katalikų bažnyčia ir jos hierarchai ne tik palaikė VDU atkūrimo idėją, bet ir Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje išsaugojo sovietų valdžios uždarytą Teologijos fakultetą, kuris yra tarpukario ir atkurtojo universitetų tęstinumo garantas. Pasirašytame Lietuvos vyskupų ir universitetų rektorių konferencijos bendradarbiavimo memorandume pripažįstamos krikščioniškos Europos universitetų ištakos, universitetų autonomija ir akademinė laisvė, globalizacijos procesų pavojus tautiniam ir kultūriniam tapatumui. Sutariama, kad universitetinės studijos – tai ne tik profesinių žinių ir įgūdžių įgijimas, bet ir visapusiškai harmoningos asmenybės ugdymas.
Privalu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, įtvirtinančių universitetų autonomiją, akademinių bendruomenių valią ir teisę savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką ir turėti teritorijos, pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją.
Atsižvelgiant į universitetų istorinę raidą ir pripažįstant Vasario 16-osios atkurtosios Lietuvos valstybės 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, pastangos konsoliduoti Kauno universitetus mūsų universiteto bendruomenei yra priimtinos tik išlaikant Vytauto Didžiojo universiteto vardą ir akademinę tradiciją.
Mes protestuojame prieš Švietimo ir mokslo ministerijos neskaidrius bei skubotus veiksmus, rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas ir vengiant dialogo su universitetais.

Kviečiame visus, palaikančius šį pareiškimą, jį pasirašyti.


Girulių miško iškirtimui NE (3833)

Viktorija. Adresuota: Susisiekimo ministerija, Klaipėdos miesto tarybai

Klaipėdoje, miesto ribose bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ rengiasi įgyvendinti rekonstrukcijos projektą, pagal kurį netoli jūros  būtų iškirsta 30 hektarų Girulių miško. Vidury girios atsirastų geležinkelio keliai, būtų kaupiami vagonai, konteineriai iš visų krovos kompanijų, formuojami šaudykliniai traukiniai. Šiems planams birželio 22 d. jau pritarė Vyriausybė.  Neleiskime, kad tai įvyktų. Todėl iš Susisiekimo ministerijos reikalaujame išbraukti Girulių mišką iš planuojamos teritorijos. Klaipėdos miesto tarybos prašome steigti savivaldybės lygmens Melnragės- Girulių draustinį.  

Dėl Nadruvos parko išsaugojimo visuomeniniam naudojimui (277)

Ingrida. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome VMS apginti Pilaitės rajono gyventojų teisėtą lūkestį išsaugoti prie Nadruvos ir Bitėnų gatvių sankryžos, Vilniaus mieste, bendruomenės pastangomis įrengtą parką (poilsio, intensyvaus naudojimo želdynų zoną), paliekant jau įrengtą ir prižiūrimą Nadruvos parką visuomeniniam naudojimui, sudarant galimybę grąžinti žemę šios teritorijos savininkams kitoje vietoje, arba taikant kitus kompensacinius būdus.

Nuteisti Pavela Volodka iki gyvos galvos už 17-metės nužudymą (235)

ED. Adresuota: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Pasipiktinusi visuomenė nori, kad būtų skirta reali bausmė didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje, kurioje Pavelas Volodka or kiti ipjovė merginos kūna 37 kartus ir sudavė ne mažiau kaip 24 smūgius rankomis į galvą, krūtinę ir kojas. Už tai, kad itin žiauriai ir kankindamas nužudė septyniolikmetę merginą anksčiau tris kartus teistas 22 metų P. Volodka buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Tuo metu su juo prieš septyniolikmetę visą naktį kartu smurtavusi, nužudyti grasinusi, o galop nužudymą slėpusi 20 metų Julija Samoilenko buvo nuteista vos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Nubausti šį asmenį reikia iki gyvos galvos kaip ir kitus žmones prisidėjusiu prie šio kraupaus įvykio.

PRIEŠ tepalų fabriko statymą Klaipėdos raj. Mickų km. (152)

Jūratė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybė

Prieštaraujama planuojamos tepalų fabriko statybos Klaipėdos raj. Mickų km.