Peticija dėl grąžintinų pinigų Lietuvos vežėjams iš IRU

Mes, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA nariai reikalaujame nedelsiant grąžinti visus vežėjų pinigus, permokėtus už TIR knygeles Tarptautinei vežėjų automobilių keliais sąjungai IRU.

Kategoriškai nesutinkame su dabar asociacijos LINAVA prezidento Erlando Mikėno siūlomu susitarimu, nes jo įvardyta suma nesiekia nei trečdalio visų paimtų lėšų. Atrodo, kad net gi būdamas IRU prezidiumo nariu, E. Mikėnas nesuvokia savo atsakomybės ir kompetencijos ribų: užuot nedelsdamas sušaukęs kongresą ir su Lietuvos vežėjais apsvarstęs šį svarbų finansinį klausimą, jis, viršydamas savo galias, veliasi į abejotinus suokalbius su IRU funkcionieriais.

Mūsų įstatai aiškiai nurodo, kad prezidentas nėra vienasmenių sprendimų priėmėjas. Jis organizuoja darbą ir atstovauja, pagal jam suteiktus įgaliojimus. Tačiau dabartinis prezidentas to nedaro. Jis net nesiekia kažko pakeisti - gal net nesupranta, ką ir kaip reikia daryti, kokius žingsnius jis privalo žengti.

Mums nepriimtinas toks atsainus vadovaujančias pareigas einančio asmens požiūris ir jo galimybės žengti efektyvius ir teisėtus žingsnius, ginant asociacijos narių interesus.


Todėl reikalaujame:
1 Nedelsiant visuotinai svarstyti grąžintinų vežėjų pinigų klausimą įtraukiant į dienotvarkę artimiausiame asociacijos LINAVA kongrese.
2 Kongreso dalyviams iš anksto pateikti visą su šiais klausimais susijusią informaciją ir siūlymus.
3 Prezidentas privalo įvykdyti kongrese priimtus vežėjų nutarimus.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.