LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones.

Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją.

Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas.

Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas.

Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas.

Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei.

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje.

Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas.

Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas.

LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra.

LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais.

Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą.

Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių.

Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius.

Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą.

Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Antanas
Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip ta
2 Tomas
Sportas ir sveikatinimas būtinas sveikai valstybei ir visuomenei!
3 Rimvydas
LEU palaiko LSU, palaikykime vieni kitus! Vienybėje mes jėga!
4 Vilmantė
Racionalu būtų sutelkti visas švietimo ir ugdymo programas Lietuvos edukologijos universitete, o ne išsklaidyti sukauptą patirtį
5 Gintas
Viena svarbiausių sportuojančių žmonių svajonių - gilinti žinias šioje srityje, siekti visą gyvenimą būti sveikais, siekti gerų rezultatų, perduoti kitiems. O kas jas perduos, jei ne LSU?
6 Mantas
Pasirasau uz Lsu issaugojima, sporto universitetas turi gyvuoti kaip autonominis universitetas, nes cia dirba geriausi sporto pedagogai , ruosiami kurybingi specialistai.
7 Kristina
Sportas YRA autonomiškas, neatimkime kūno iš sielos.
8 Vytenis
Šio universiteto specifika yra ypatinga ir būtinas jos savarankiškumas, o ne sunyveliavimas
9 Ernesta
Vienintelis Lietuvoje sporto universitetas ruošiantis kompetentingus specialistus.
10 Gintaras
Žiauriai nepritariu Lietuvos sporto universiteto naikinimui
11 Ina
Už sporto universiteta- negriaukit, jau ir taip daug pridarėt...
12 Mindaugas
Už LSU autonomiją. Medicina visų pirma lai susitvarko savo esmines problemas. Negali laikina valdžia griauti kas yra tradicija, nes kitaip jų neliktų.
13 Tomas
Sporto universtitetas bent vienas tikrai yra reikalingas valstybėje.
14 Aurimas
Nesunaikinkime kas puiseléta daugely metų, sportui reikalingas Universitetas
15 Darius
Lietuvos sporto universitetas svarbus kūno kultūros ir sporto mokslo centras,jis privalo išlikti.
16 Zita
Netikiu nauda, dar nė vienas griovimas nepasiteisino LT
17 Raimondas
Unikalumui sukurti prireikė ilgų kryptingo darbo metu ir didelių pastangų, veiklos specifiškumas garantuoja LSU išskirtinumą. Mūsų pareiga - šias vertybes išsaugoti
18 Idalija,
Tai yra išskirtinis universitetas, kurio dabar, būtent, labiausiai reikia, šiais nesveikatingumo ir didžiausio sergamumo laikais! laikais
19 Vidutė
Lietuvos Sporto Universitetas turėtų likti atskiru universitetu.
20 Virginijus
mes turim turėti šią mokyklą, kad nereikėtų papildomų lėšų sveikatos ministerijai ateityje
21 Kęstutis
Griauti gali visi , kurti -ne.Visos paskutinių metų reformos vienu ar kitu aspektu stringa,
22 Justinas
Reikia suteikti galimybes tobulėti bendradarbiaujant, o ne naikinant.
23 Monika
Baigiau LSU 2014 metais, kineziterapijos bakalauro studijas. Labai jomis didžiuojuosi ir džiaugiuosi.
24 Rolandas
Turi b8ti vieninteklis sporto mokslo universitetas Lietuvoje.
25 Augustinas
Mano brolis ji baige ir siuo metu labai sekmingai dirba!
26 Arnas
Už laisva ir nepriklausoma Lietuvos sporto universiteta
27 Artūras
LKKA diplomas buvo pripažintas JAV, ir šiuo metu sėkmingai dirbu kineziterapeutu.
28 Vaida
net nekyla klausimas, kad nereikia. Pati baigiau ji ir dirbu pagal specialybe
29 Virginijus
Lietuvos Sporto Universitetas Turi Buti Savarankiska
30 Rita
Mokymo įstaiga geriausiai žino kokį mokymosi ir valdymo būdą rinktis. Linkiu sėkmės

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1524)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Už teisę būti GAMTOJE! (977)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.