LR KOSCIUŠKOS GATVĖS SKVERO VILNIUJE ĮSTATYMO PROJEKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOSCIUŠKOS GATVĖS SKVERO VILNIUJE
ĮSTATYMO PROJEKTAS

Iniciatyvinė grupė AEUx2,

atsižvelgdama į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Kosciuškos gatvės skvero istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą rekreacinę ir reprezentacinę funkcijas,
prisimindama, kad aptariamame sklype gyventa jau XIII a. pab. ir aptiktos kelio, jungusio Kreivąją Pilį su Žemutine Pilimi, liekanos,
pabrėždama tiesioginę Kosciuškos gatvės skvero sąsają su aplinkiniais objektais - Nakvynės namais „Sala”, bei policijos komisariatu,
primindama paviršiaus lygumą kaip vertingąją skvero savybę,
numatydama, kad visoje aikštėje turi atsirasti ne tik memorialinė, bet ir rekreacinė bei piliečių bendravimo zona, iš kurios matyti kiti svarbūs objektai - Gedimino kalnas, bei Trijų Kryžių kalnas ir Kalnų parkas, bei jo perspektyvinė kultūrinė funkcija,
atsižvelgdama, kad iki šiol nėra deramai įvertintas Kosciuškos skvero memorialinis statusas, o aikštės dabartinė būklė neatitinka jos istorinės ir galimos urbanistinės reikšmės,
pripažindamas kad Lietuvos valstybės ir pirmumo ženklas - skulpūra „Rezurekcijos punktas” yra tinkamiausias ir visuomenei priimtiniausias simbolis sėkmingai alkoholio prevencijos programai įamžinti.

1 straipsnis. Kosciuškos gatvės skvero statusas

1. Kosciuškos gatvės skveras Vilniuje yra reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su sėkmingos valstybinės politikos akcentais.

2 straipsnis. Kosciuškos gatvės skvero funkcijos ir memorialiniai akcentai

1. Kosciuškos gatvės skveras Vilniuje, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos piliečių memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.

2. Memorialiniai Kosciuškos gatvės skvero akcentai turi apimti ir atspindėti kovą su alkoholizmu, sėkmingą ekologinę Lietuvos integraciją į taromatų sistemą. Projektiniai sprendimai turi derėti su urbanistine aplinka ir būti parengti kompleksiškai įvertinus Nakvynės namų „Sala”, policijos komisariato urbanistinių sprendimų perspektyvą.

3. Dominuojančiu Kosciuškos gatvės skvero aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas „Rezurekcijos punktas”, skirtas aktreipti Lietuvos piliečių dėmesį į sėkmingą integraciją į taros priėmimo punktų sistemą, nuoseklią kovą su alkoholizmu. 

3 straipsnis. Pavedimai Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įtraukdama visuomenės, kultūros, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų:

1) iki 2018 m. balandžio 31 d.  parengia ir patvirtina memorialo ir Taromato monumento projektą, pagal kurį Kosciuškos gatvės skveras galutinai sutvarkomas ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų.

2) metiniame valstybės biudžete numato lėšas, reikalingas šio projekto įgyvendinimui.

3) Vyriausybė šio monumento statymą įteisina atskiru įstatymu.
 
Teikia:
Iniciatyvinės grupės AEUx2 nariai.

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!