LR ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PSICHOLOGŲ KANTRYBĖ BAIGĖSI

512 PARAŠAI

Kategorija:

Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose nesiekia LR vidutinio darbo užmokesčio (Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. II ketv. jis yra 926,7 Eur) - ugdymo įstaigose dirbančio ketvirtos kategorijos psichologo pareiginės algos koeficientas yra 4,82 - 4,87 (tuomet padauginus iš pareiginès algos bazinio dydžio 132,5 Eur, gauname 638,65 — 645,28 Eur iki mokesčių). Baigę psichologijos bakalauro ir magistro, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 500 € per mėnesį, kai pedagogų, dirbančių tose pačiose ugdymo įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors išsilavinimo reikalavimai jiems mažesni. Pedagogai streikuoja, kad jų atlyginimai per maži ir tiek politikai, tiek visuomenė su tuo sutinka bei ieško būdų juos didinti, kai tuo tarpu specialistai lieka nuošalyje.

Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių ir elgesio sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologinės pagalbos svarbą vaikams deklaruoja ir politikai, bet jokių veiksmų dėl specialistų išlaikymo ugdymo sektoriuje nesiimama. Pateikiame kelis pavyzdžius:

Psichologai negauna užmokesčio už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais, kurių didžioji dalis gauna rekomendacijas dėl psichologinės pagalbos. Švietimo įstaigoje dirbantis psichologas daugeliui šeimų yra patogiausias, pigiausias, artimiausias vaikui, o kartais ir vienintelis prieinamas psichologinės pagalbos tiekėjas. Kartu svarbu paminėti, kad psichologinis darbas su specialiųjų poreikių mokiniais sudėtingesnis, imlus laikui bei reikalauja papildomų metodų.
Norime atkreipti dėmesį, kad neatsižvelgiama į psichologų darbo emocinį intensyvumą, kai kitiems specialistams ugdymo įstaigoje darbo krūvis dėl šio aspekto mažinamas iki 36 valandų.
Psichologų darbo krūvis didelis - LR Švietimo ir mokslo ministro Įsakyme „Dėl psichologinės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“ 2017 m. rugpjūčio 30 d., Nr. V-663, 14.1 punkte yra nurodyta, kad „psichologas teikia pagalbą ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei – ir mažesniam mokinių skaičiui)“, bet nenumatytas kontrolės mechanizmas ir dažnai šio reikalavimo nesilaikoma, psichologui tenka aptarnauti didesnį skaičių mokinių be papildomo atlygio. Taip nukenčia mokiniai, nes per ribotą laiką galima suteikti ribotą konsultacijų ir kitos pagalbos kiekį.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo, priimto 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalies a) papunktį „A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.”, visgi dalis švietimo įstaigų vadovų šių reikalavimų nesilaiko ir atsisako didinti psichologų pareiginės algos koeficientą, net psichologui informavus apie įstatymo pataisas.
Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose psichologo darbui skirtų ir pritaikytų patalpų, kai kuriems psichologams siūloma darbo priemones, metodikas įsigyti patiems. Dalyje įstaigų atsisakoma apmokėti seminarus, teisinantis, kad įstaiga neturi pinigų, siūlant rinktis tik nemokamus seminarus ar net išvis labai ribojamas kvalifikacijos kėlimas, nors psichologai privalo bent kartą per savaitę turėti galimybę supervizuotis ir apskritai naujinti savo darbo metodus.

Reikalavimai:
1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus ir bent jau suvienodinti juos su mokytojų pareiginės algos koeficientais.
2. Prašome, atsižvelgiant į psichologo veiklos sudėtingumo didėjimą, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, įtvirtinti psichologų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą, papildant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 28.1.1. punktą („mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių”), įtraukiant ir bendrojo ugdymo įstaigose su specialiųjų poreikių mokiniais dirbančius psichologus.
3. Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį ir grąžinta nepriemoka nuo 2017 metų vasario mėnesio už lygio netaikymą pagal 2017 m. sausio 17 d. Nr. XIII-198 įstatymo nutarimą.
4. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį ir užtikrinti, kad visose ugdymo įstaigose vadovai būtų įpareigoti privalomai steigti psichologo etato dalį pagal mokinių kiekį. Dabar ne retai psichologinės pagalbos sąskaita yra taupoma ir specialistas nėra samdomas.
5. Galų gale reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose ir galimybę reguliariai kelti kvalifikaciją.

Lietuvos švietimo įstaigų psichologai


P.S. Pasirašančiųjų prašome komentarų skiltyje nurodyti įstaigą, kurioje dirbate.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Vilija
2020-01-20 / 20:16
Sūnėnas psichologu įsidarbino mokykloje, jo atlyginimas juokingas... Ir dar sakoma, kad trūksta psichologų-mokėti reikia normalų atlyginimą !!!
2 Alina (Kaunas)
2019-03-25 / 21:48
Psichologai tsip pat žmonės ir jie turi gauti stitinkama atlygi tiek už žinias kurias gavo besimokydami tiek už darba. Psichologu negali dirbti bele kas sugalvojes.
3 Jekaterina (Vilnius)
2019-01-10 / 22:05
Aš už psichologu atlyginimo kėlimą, bei šios profesijos paramą.
4 Neskelbiama (Kaunas)
2018-12-20 / 23:16
...Psichologai nebegali išgyventi... Kaip psichologė 10 metų dirbau negalėdama susitaupyti nei butui, nei niekam kitam, nes valstybė nuo pilno etato nuskaičiuodavo net 30 proc.
5 Kęstutis (Panevėžys)
2018-12-02 / 21:40
Psichologai mokyklose atlieka labai svarbų darbą. Jie neti turėtų gauti didesnį atlyginimą, bet jų turėtų būti bent po du. Ir jie turėtų dirbti savo darbą, o ne tuos pašalinius darbus, kuriuos primeta mokyklos administracija.
6 Neskelbiama
2018-11-29 / 19:28
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (Vilnius) Kazlų Rūdos lopšelis-darželis "Pušelė"
7 Zita
2018-11-29 / 13:58
Psichologai mokyklose tikrai neįvertinti specialistai, bet jie tokiame sunkiame laikmetyjje labai reikalingi.
8 Nijolė (Plungė)
2018-11-28 / 10:17
PPŠPC pedagoginės psichologinės tarnybos skyrius
9 Oksana (Kaunas)
2018-11-26 / 14:16
kol nebus kompetentingo atlygio uz darba - nebus tikru savo srities profesionalu galinciu dirbti ir teikti tinkama pagalba
10 Auguste
2018-11-26 / 12:30
Prašome atsižvelgti į psichologo veiklos sudėtingumą ir didinti pastoviosios algos koeficientą.
11 Elvyra
2018-11-26 / 08:52
Didelį darbą atlieka psichologai, tik ne visi įvertina jų darbo rezultatus ir poreikį
12 Irina (Vilnius)
2018-11-25 / 10:25
Vilniaus m. PPT, Vilniaus r. Nemėžio šv. R. Kalinausko gimnazija
13 Ingrida (Kaunas)
2018-11-24 / 21:42
Mano istaigos vadovas uztikrina maksimaliai palankias psichologo darbo salygas, iskaitant ir galimybes tobulintis. Taciau visiskai sutinku su peticijoje isdestytais teiginiais del netolygios darbo valandu apskaitos.
14 Neskelbiama
2018-11-24 / 15:49
Nors įstaiga sudaro kaip tik galima geriausias darbo sąlygas u, bet pritariu, kad Atlyginimai labai maži.
15 Jolanta (Vilnius)
2018-11-24 / 14:36
Beveik ant kiekvienio a4 formato rašo reikalinga psichologo pagalba,tuo tarpu mūsų LT valytojos uždirba daugiau nors neturi VU išsilavinimo.Mano dukra manęs klausia: -Mama,o kam mokytis?Tavo atlyginimas tik 490 eurų. Mums net neužtenka mokeščiams sumokėti. Labai labai liūdna,kai turi motyvuoti vaikus mokytis,esi atsakingas už karjeros ugdymą,o pats gauni tik 490 eurų.Mokslams už magistros studijas reikia mokėti kosminius pinigus,kur logika.Dirbu gimnazijoje iš idėjos,todėl,kad patinka vaikai.
16 Vida (Kaunas)
2018-11-24 / 12:00
Dirbu lopšelyje - darželyje. Vykdant spec. poreikių vaikų integraciją į ugdymo įstaigas, daugėja vaikų su autizmo spektro, kt. sutrikimais, Aspergerio sindromu. Įstaigos vadovė sukuria maksimaliai įmanomas geras sąlygas, bet priversta taupyti ir sunkiai suvaldo biudžetą. Palaikau peticiją.
17 Ignas (Vilnius)
2018-11-23 / 23:17
VGTU Inžinerijos licėjus. Tai yra švietimo įstaigos specialistai ir jiems turėtų galioti niekuo ne blogesnės sąlygos nei mokytojams. Bet kaip sako ne kurie "politikai", mokytojai uždirba daugiau už docentus...
18 Neskelbiama
2018-11-23 / 21:36
Pritariu. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos psichologė
19 Vita
2018-11-23 / 17:19
Griškabūdžio gimnazija, sanatorinis l/d "Pušynėlis"
20 Jolanta (Vilkaviškis)
2018-11-23 / 15:29
Komentaras 4 reikalavimo punktui. Iš kur, mielieji, ištraukėt mintį, kad valstybė nori? Niekas čia nieko nenori. Nori tik vaikai, jų tėvai. O juos valstybe niekas nelaiko. Nes žmogus nelaikomas vertybe, kol rinkimai toli...
21 Jolita
2018-11-23 / 14:01
Marijampolės sav. Pedagoginė psichologinė tarnyba, psichologė.
22 Katažyna (Vilnius)
2018-11-23 / 12:55
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė
23 Neskelbiama
2018-11-23 / 12:47
Esu įstaigoje dirbanti psichologė. Pritariu, kad reikėtų kuo skubiau spręsti šioje peticijoje išsakytus klausimus.
24 Jūratė (Kaunas)
2018-11-23 / 12:11
Dirbu lopšelyje - darželyje, turiu ilgametę patirtį. Tenka spręsti sudėtingas situacijas, susiduriant su šeimų problemomis, VTAT, daugėja vaikų su autizmo spektro, sutrikimais, Aspergerio sindromu. Darbas reikalauja nuolatinio kvalifikacijos kėlimo. Tam per metus iš savo lėšų išleidžiu vidutiniškai 600-1000 €. Įstaigos vadovė sukuria maksimaliai įmanomas geras sąlygas, bet priversta taupyti ir sunkiai suvaldo biudžetą. Neadekvatūs atlyginimai verčia dirbti papildomai, psichologai pervargę.
25 Ernestas (Vilnius)
2018-11-23 / 10:22
psichologų paslaugos privalo būti labiau vertinamos
26 Aistė (Alytus)
2018-11-23 / 06:29
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos psichologė
27 Neskelbiama (Kaunas)
2018-11-23 / 06:25
Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos psichologė
28 Neskelbiama (Mažeikiai)
2018-11-23 / 04:39
Tirkšlių Juozo Vitkaus - Kazimieraičio pagrindinė mokykla.
29 Sigita (Kaunas)
2018-11-23 / 00:37
Kauno miesto socialinių paslaugų centro psichologė
30 Neskelbiama
2018-11-22 / 23:22
Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (8)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (10)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.