Viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas

Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę priimti įstatymą, kuris įpareigotų mažmeninės prekybos įmones, prekiaujančias maisto produktais Lietuvoje ir užimančias daugiau, negu 5 procentų rinkos dalį, internete realiuoju laiku skelbti aktualias (galiojančias) būtiniausių maisto produktų kainas. Būtiniausi maisto produktai yra pienas, duona, mėsa, žuvis, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, bakalėjos prekės, konditerija, kulinarija, sultys, vanduo ir vaisvandeniai.

Argumentai, kodėl manome, kad toks įpareigojimas maisto produktų prekybininkams turi būti priimtas:
1. Lietuvoje maisto produktų kainos kyla sparčiausiai visoje ES. Didėjančias pajamas lietuvis pravalgo, pirkdamas nuolat brangstančius būtiniausius maisto produktus. Vyriausybė nepajėgi suvaldyti kainų kilimo.
2. Lietuviai taupydami ieško pigesnių maisto produktų, todėl priversti vykti apsipirkti į Lenkiją, kur kartu išvažiuoja ir mūsų piliečių uždirbti pinigai, taip mažinamos įplaukos į LR biudžetą, nuo to kenčia mūsų visų socialinė gerovė.
3. Kainų fiksavimo tyrimai rodo, kad stebimos ir viešai skelbiamos prekių kainos kyla daug lėčiau, nei kitos, kurios nestebimos. Prekybininkai, vengdami „kainų kilimo klausimo eskalavimo“, daug atidžiau prižiūri viešai skelbiamas produktų kainas.
4. Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai lobsta Lietuvos pirkėjų sąskaita. Kasmet uždirbami įspūdingi milijoniniai pelnai. Lietuvoje prekybininkai yra pasidalinę rinką ir konkurencija yra daugiau formali, nei reali. Daugelio populiariausių maisto produktų kainos parduotuvių lentynose yra panašios arba vienodos. Lietuvoje kol kas nėra nė vieno mažų kainų prekybininko (discount'erio), kuris realiai priverstų konkuruoti kainomis, o ne imituoti šį procesą. Mažos kainos nenaudingos prekybininkams, nes jos mažina jų pelnus.
5. Rinkos tyrimai rodo, kad pirkdami maisto produktus pirkėjai pirmiausiai nori būtent mažos kainos. Nuo krizės laikų lietuviams mažos kainos siūlomos per „akcijas“. Prekybininkai nemažina reguliarių kainų lentynoje, o vilioja pirkėjus dažnomis „akcijomis“. Jas gausiai reklamuoja media kanaluose ir skelbia savo internetinėse svetainėse. Tokių akcijų pagalba kuriama iliuzija, kad rinkoje yra mažos kainos. Šiandien, pasibaigus krizei ir atsigavus vartojimui, vyksta manipuliacija pseudo akcijomis. Pirkėjams parduodama nuolaida, nuo neaišku kokios bazinės prekės kainos. Žmonės klaidinami reklaminėmis etiketėmis, mažos kainos garantijomis, atsirinkti kokia reali produkto kaina darosi sunku.
6. Norintys maisto produktų nusipirkti pigiau turi skirti daug laiko ir jėgų, kad „akcijines“ kainas sumedžiotų skirtingose parduotuvėse. Vartotojui nepatogu, o kartais, net ir neįmanoma objektyviai palyginti, kiek iš tiesų kainuoja toks pats produktas pas skirtingus jo pardavėjus. (Pastaba: tai padaryti su buitinės technikos, kompiuterijos ar telekomunikacijos prekėmis ir t.t. labai nesudėtinga :), tik ne su maistu....).
7. Technologijos tobulėja. Net valstybės institucijos daug informacijos perkelia į elektroninę erdvę, kad padėtų piliečiams patogiau ir greičiau susitvarkyti būtinus reikalus, kad kiekvienas galėtų sutaupyti savo laiko ir jį galėtų skirti savo šeimai ar pomėgiams. Prekybininkai yra kurti iniciatyvai būti atviresniems ir būtiniausių produktų kainas skelbti savo tinklapiuose ar kainas lyginančiuose portaluose, nes vengia skaidrumo ir bijo suteikti galimybę vartotojui ne tik pačiam objektyviai pasirinkti, kur apsipirkti patogiausia ir pigiausia, bet ir stebėti, kaip manipuliuojama su prekės „akcijos“ ir bazine kaina.
Kviečiame pasirašyti šią peticiją visus, kurie nori paraginti Lietuvos prekybininkus būti atviresniais ir sąžiningesniais su savo pirkėjais. Kviečiame pasirašyti tuos, kurie ragina prekybininkus nepamiršti, kad mes – pirkėjai, esame tos bitės, kurios suneša medų į jų avilį. Mes ne avių banda, kurią galima varinėti iš vienos parduotuvės į kitą, kuria galima manipuliuoti kada patinka ir kaip patinka, mes norime daugiau atvirumo, norime matyti kainas realiuoju laiku, suprasti akcijas, tai padaryti mums pirkėjams patogiai tikrai leidžia visos šiuolaikinės technologijos ir esamos priemonės.
Pasirašykite už tai, kad Lietuvos prekybininkai būtų įpareigoti viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas.

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.