PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

15 105 PARAŠAI

Kategorija:

LR Vyriausybei
Gedimino pr. 11,
LT-01103 Vilnius

PETICIJA
Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją
2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius

Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka.
2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.
2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių.
Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus.
Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų.
Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti.
Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti.
Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką:
- Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“;
- Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.



Pareiškėjas

Žymantas Morkvėnas
gamtosaugininkas
Tel. Nr. +370 (614) 72 597
El. p.: [email protected]

Gintaras Varnas
teatro režisierius
[email protected]
Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Marius
2020-04-13 / 09:05
Antivalstybininkai! O jūs galvojat kad neliksit nubausti naikindami mūsų šaly?
2 Zita (Panevėžys)
2020-02-28 / 17:15
Gamta - mūsų namai , kodėl norime juos sugriauti ?
3 Neskelbiama (Vilnius)
2020-02-16 / 13:37
Lietuvoje turi būti bent viena dzūkiška sengirė.Medkirčiai - šalin rankas nuo Punios šilo!
4 Tomas (Vilnius)
2020-02-14 / 12:53
Medžiai mums teikia deguonį, jie valo mūsų orą. Trečdalis visų problemų, susijusiu su klimato kaita, būtų išspręstos, jei mes pagaliau pradėtume puoselėti gamtą.
5 Viktorija (Vilnius)
2020-02-07 / 13:18
Prieš Mažeikos prieštaraujančią aplinkosaugai politiką ir už sengirę ir visus, kurie gyvena joje.
6 Mantė
2020-01-22 / 17:14
Savaime suprantamiems dalykams peticijos nereikalingos! Punios šilas privalo būti išsaugotas!
7 Neskelbiama (Ukmergė)
2019-12-22 / 19:09
Dzūkai ir aukštaičiai! Į bendrą kovą prieš Lietuvos miškų naikinimą!
8 Arina (Vilnius)
2019-12-19 / 12:38
Miskai tai musu proteviu paveldas. Privalome juos apginti.
9 Aistė (Vilnius)
2019-12-17 / 15:54
Turi ateiti galas senų girių kirtėjams, medžiotojams ir debilams seime.
10 Renaldas (Klaipėda)
2019-10-15 / 02:53
Man keista, kad tokiam logiškam sprendimui seimui dar peticijos reikia!? Maniau ten visi proto turi!
11 Klaudijus (Panevėžys)
2019-10-05 / 14:45
Dzūkai ir aukštaičiai! Į bendrą kovą prieš Lietuvos miškų naikinimą!
12 Daiva (Vilnius)
2019-09-22 / 21:58
Pastaruoju metu vykdomas senų medžių genocidas... Buvo idėja iškirsti Sapiegų parko senus medžius ir įveiti baroko stiliaus parką... Visa laimė,kad aktyvi Antakalnio bendruomenė šį reikalą sustabdė. Labai tikiuosi, kad ir čia pavyks atkreipti tinkamą dėmesį ir bus atsižvelgta į ekspertų kompetetingą nuomonę.
13 Olga (Vilnius)
2019-09-22 / 00:20
Punios šilas turi būti išsaugotas ateities kartoms!
14 Juozas
2019-09-20 / 16:29
Butina issaugoti Gamta norint tureti savo ir Vaiku Ateiti!
15 Laima
2019-09-20 / 13:07
Neliks medžių-neliks gyvos faunos-mūsų protėvių palikimas irgi išnyks
16 Jolanta (Šiauliai)
2019-09-19 / 20:19
Reikia būtinai išsaugoti šį Punios Šilą. Aš už gamtos išsaugojimą!!!
17 Elena
2019-09-19 / 18:40
Punios šilas turi būtinai išsaugotas ! Ponai ,nejaugi j8s pinigais kv4puosite ,ar juos valgysite ! Atsibuskite ! Atverkite akis ! Pažiūrėkite į dangų !
18 Guoda (Druskininkai)
2019-09-13 / 22:00
Punios šilas turi būti išsaugotas ir man nesvarbu gaus kiti pinigū ar ne
19 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-12 / 23:01
Būtina išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį ateities kartoms.
20 Neskelbiama (Vilnius)
2019-09-09 / 13:37
Senieji medžiai - Lietuvos plaučiai, iškirtus juos - dusim
21 Ernestas
2019-09-04 / 22:28
Kokius išsirenkam tautos atstovus tokios ir pasekmės.
22 Edita
2019-09-02 / 14:11
Negi tikrai neberūpi senas miškas ir jo gyventojai? Priartinsime ekologinę katastrofą, jei manysime, kad žmogus turi teisę "tvarkyti gamtą" be jokios pagarbos gyvybei.
23 Edgaras (Vilnius)
2019-09-01 / 15:58
Atsipeikėkite, pagailėkine bent sengirių. Varėnos rajone baisu žiūrėt, kaip miškus kerta plikai, suardo miško paklotę, palikdami tik smėlio dykynę...
24 Raimonda (Klaipėda)
2019-09-01 / 11:01
Būkite aktyvūs!!! Tik taip galime išsaugoti tai kas liko....
25 Mykolas (Klaipėda)
2019-09-01 / 10:56
Palikit gamta ramybeje!!! Pinigai jum oro tikrai neisvalys!!!
26 Lina
2019-08-31 / 10:32
Butina išsaugoti tai, ka paveldėjome ir ka privalome palikti kitom kartom.
27 Mindaugas
2019-08-31 / 08:48
Kaip mes stipriai naikiname savo gamtą.... Gyvenu švedijoje ir tokių anomalijų nematau, kas vyksta su miškais lietuvoje...
28 Neskelbiama
2019-08-30 / 13:40
Atsodinti miskai nesuteiks to,ka turime.Pauksciai gali nesugryzti.,ir visa kita.Neniokokim gamtos kurinio!
29 Neskelbiama (Vilnius)
2019-08-30 / 13:10
Naikinam vieninteli turta, kurio dar nespejome iki galo isvogti
30 Eligijus (Panevėžys)
2019-08-30 / 07:32
tai didina atsilima, radio kaitra, disbalansas organizmams esant radio aktyviame plote

Laikas baigti karantiną (454)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į kintančią situaciją dėl koronaviruso, visuotinį karantino režimą turi nedelsdama atšaukti. Todėl, kad: (1) Susirgimų skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja, situacija taisosi, taigi pagrindo laikyti visą šalį šiame ypatingame režime nėra. (2) Visuotinius karantinus viena po kitos atšaukinėja ir kaimyninės šalys – taip siekiama kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. (3) Karantino metu Vyriausybė atvirai leidžia diskriminuoti senjorus ir vyresnio amžiaus žmones – jų laisvalaikis bei profesinė veikla yra ribojamos. (4) Vis daugiau požymių, kad teisinis visuotinio karantino režimas valdantiesiems reikalingas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl artėjančių rinkimų ir didesnės valdžios – taip galima greičiau priimti ne visada būtinus ir reikalingus sprendimus, galią sutelkti nedidelės žmonių grupelės rankose. (5) Kelis kartus per dieną skelbiami vis nauji nurodymai ar rekomendacijos vargina ir sekina visuomenę, augina psichologinę įtampą, rodo apklausos. Visa tai nėra suderinama su atviros visuomenės principais. Priešingai, žmonių sąmoningumą reikia skatinti. (6) Reaguoti į viruso protrūkius, jei tokie būtų, galima kitais būdais – pavyzdžiui, skelbti tikslinius karantinus konkrečioje vietovėje ir panašiai. (7) Lietuvoje ir toliau reikia vykdyti aktyvią testavimų strategiją – tai leidžia matyti realią viruso cirkuliavimo visuomenėje situaciją ir, reikalui esant, ją suvaldyti.

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO Į SALANTŲ GIMNAZIJOS PATALPAS (156)

Vaida. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO PRIE SALANTŲ GIMNAZIJOS Miesto valdžia nusprendė, kad Kretingos rajono Salantų gimnazijoje būtų įkurtos naujos Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ grupės, perkelta Salantų menų mokykla. Valdžios apskaičiavimu, Salantų gimnazijos patalpose galėtų įsikurti net 5-ios naujos lopšelio-darželio grupės. Tuomet pradinukai išsikeltų į pagrindinį mokyklos pastatą. Salantų gyventojai, vaikų tėvai aršiai priešinasi tokiam sprendimui. Nes manome, kad gimnazijos, muzikos mokyklos triukšmas trukdys mažyliams ugdymo ir poilsio procese. Projekte nesuderinama žaidimų aplinka lauke, taip pat fizinė, kultūrinė veikla įstaigoje. Taip pat pradinukams didelę įtaką darytų, nesaugi vyresniųjų mokinių aplinka. Juk tokio mažiaus vaikams būtina užtikrinti saugią aplinką, kad jaustųsi psichologiškai ir fiziškai saugus, nesutrikdyta jo sveikata ar normali raida. Darželį šiuo metu lanko 108 vaikai, bet darželis netalpina visų norinčių patekti vaikų. Lopšelis-darželis renovuotas, sutvarkyta darželio aplinka, įstaiga turi puikias sąlygas visapusiškam vaikų ugdymui ir darbuotojų darbui. Salantų lopšelio-darželio "Rasa" ir Salantų miestelio bendruomenės išreiškia savo poziciją jog, perkelti darželio į mokyklos patalpas nereikia, kadangi lieka labai daug neatsakytų klausimų, nepaskaičiuotos/nepamatuotos pasekmės. Manome, jog jungimas pablogins mūsų vaikų ugdymo sąlygas, todėl mes reikalaujame, kad mūsų nuomonė būtų neįgnoruojama, bei į ją atsižvelgiama.