Klaipėdos uosto bendrajam planui - NE

1 112 PARAŠAI

Kategorija:

KREIPIMASIS
Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ

Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
(žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros)
bendrojo plano tvirtinimo

Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, miesto bendruomenių atstovai, miesto ir pajūrio svečiai ir visi neabejingi mūsų pajūrio išsaugojimui, gamtosaugai, Klaipėdos miesto ir Lietuvos gerovei, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniais yra suplanuota apie keturis kartus padidinti dabartines uosto krovos apimtis (nuo 46 mln. tonų 2018 metais iki 163 mln. tonų ateityje) betarpiškoje Klaipėdos gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje ir maksimalią uosto plėtrą tiek dabartinėje (esamoje) teritorijoje, tiek ir įsisavinant bei užstatant naujas uosto krovos darbams reikalingas teritorijas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje net Kuršių mariose (80 ha!) ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugaros sala bei pastatant išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje (130 ha) ties Melnrage, šiaurinėje miesto dalyje.
Pagal bendrojo plano sprendinius, Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta.
Bemaž keturis kartus padidinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtis, atitinkamai padidėtų ir visokeriopa Klaipėdos miesto tarša (triukšmas, kvapai, išmetamosios dujos, sunkiojo transporto ir geležinkelio eismas). Vien tik sunkiojo transporto, reikalingo planuojamai maksimaliai uosto plėtrai aptarnauti, planuojama net 12 800 sunkvežimių per parą.
Atlikus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą buvo nustatyta, jog planuojami sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos. Tai pati tikriausia Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniai tikrai nėra septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruotos Valstybės raidos vizijos dalis, kuri yra paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu.
Kaip visiškai teisingai nurodyta 17-osios Vyriausybės programoje, Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Visoje Lietuvoje yra gausu savo kraštą mylinčių ir jo gerove suinteresuotų piliečių, o centrinės valdžios užduotis yra sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą. Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms (69 punktas).
Savo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat paskelbė, kad be kitų dalykų ji sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis).
Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas).
Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano.
Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui.

Peticiją teikia:

Alina Andronova
Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, asociacija

Liudvika Kuzminčiūtė
Klaipėdos žalieji, asociacija

Arvydas Urbis
Karklės bendruomenė, asociacija

Justinas Liubinskas,
Klaipėdos Senamiesčio gyventojų bendruomenė

Regina Baguckienė
Paupių bendruomenė, asociacija

Andrius Dumbauskas
1os Melnragės bendruomenė, asociacija

Tadas Baltuonis
INSB „Smeltė“

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Klaipėda)
2020-10-09 / 11:54
Esu PRIEŠ Klaipėdos uosto bendro plano plėtrą !
2 Laima (Klaipėda)
2019-12-11 / 18:33
Nedrįskite toliau nuodyti klaipėdiečių, sunaikinti mūsų visų pajūrio, Melnaragės gyvenvietės, Girulių miško! Plėtokite turizmą, sveikatinimo industriją, o ne tarnaukite pinigų šėtonui.
3 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-17 / 19:38
Europos valstybėje (ir bet kokioje kitoje) verslas neturėtų uždirbinėti pinigus gyventojų sveikatos ir gerovės sąskaita. Reikalingos nepriklausomų, nesuinteresuotų tarptautinių ekspertų išvados.
4 Renata (Klaipėda)
2019-09-13 / 08:28
Liubeko g. 7 taip smirda kad siaubas, auginu maža vaiką ir vakarais lango negaliu atidaryti išvedinti kambarių. Nebėra gryno oro Klaipėdoje...
5 Jūratė (Klaipėda)
2019-09-10 / 10:45
Akivaizdu, kad uostui svarbu tik pelnas, o kaip gamta ir žmonės?
6 Audra
2019-09-10 / 09:28
Už Klaipėdą be smarvės, prieš jūrų uosto plėtrą mieste ir Melnaragėje.
7 lijana (Klaipėda)
2019-09-09 / 22:14
Už miestą be smarvės! Akivaizdu,kad tie,kurie daro sprendimus,negyvena smarv4s zonose.
8 Alvydas (Klaipėda)
2019-09-09 / 18:27
Klaipėda yra kurortinis miestas!!! o ne pramonės sostinė...
9 Onutė (Klaipėda)
2019-09-09 / 16:32
Už švarią Klaipėdą ir už tai, kad būtų galima su vaikais pasivaikščioti be smarvės!
10 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 16:07
Už miestą be smarvės, už tai, kad nakti būtų galima miegoti atsidarius langus, už švarų miesta!!!!!
11 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 15:59
Verslo plėtrai žmonių sveikatos ir ramybės sąskaita sakau ne.
12 Neskelbiama (Kaunas)
2019-09-09 / 15:22
Kaunas solidariai jungiasi, nenorime smarvės nei Klaipėdoje, nei Kaune.
13 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 15:18
Europos valstybėje (ir bet kokioje kitoje) verslas neturėtų uždirbinėti pinigus gyventojų sveikatos ir gerovės sąskaita.
14 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 15:11
Baisi smarvė, neduoda sveikai gyvent. Negalima vakarais su vaikais pasivaiksciot nebijant, kad kenkia vaikams.
15 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 14:07
Už teisę kvėpuoti grynu oru, už teisę miegoti netrokštant savo namuose nuo smarvės pro atdarus langus.
16 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 12:37
Tokia smarvė,kad net su draugais nosies laukan nekišame..
17 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 12:33
Noriu, kad mano vaikas augtu svarioje aplinkoje. Kviepuotu grynu oru. Baikit dusinti mumis
18 Neskelbiama
2019-09-09 / 12:00
Noriu, kad kvepuotumem grynu oru pajury, o ne dulkem
19 Vitas
2019-09-09 / 11:53
Negalima leisti užkariauti poilsinių zonų ir kraštovaizdžio pramoninei krovai. Tegul plečiasi į Kuršių marias ten, kur Kairiai maždaug.
20 Natalija
2019-09-09 / 11:40
Noriu tyro oro gimtajam mieste, poilsio pliaze, issaugotos pajurio gamtos.
21 Neskelbiama
2019-09-09 / 11:19
Noriu, kad mano vaikas augtu svarioje aplinkoje. Kviepuotu grynu oru. Baikit dusinti mumis
22 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-09 / 11:05
Noriu, kad Klaipėdoje būtų gera gyventi ir kvėpuoti švariu bei tyru orų.
23 Lina (Klaipėda)
2019-09-09 / 10:13
Noriu ,kad mano vaikai gyventu ne smirdancioje aplinkoje .
24 Gediminas (Klaipėda)
2019-09-09 / 10:10
1. Uostas veikia “off-shore”, palikdamas miestui tik užterštumą. 2. Kur kas daugiau naudos miestas turi iš turizmo ir tinkamų gyvenimui sąlygų. 3. Giliavandenis uostas skirtas kinų invazijai ir tokios investicijos mieste NEPAGEIDAUJAMOS!!! Nereikia mums projektų, kurie derinami per “dėžutes”.
25 Neskelbiama
2019-09-09 / 10:02
nes darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste!!!
26 Raimonda
2019-09-09 / 09:41
Uosto direkcija, aplinkos apsauga, visuomenės sveikatos centras, savivaldybės ir kitos institucijos negeba arba nenori suvaldyti esamos situacijos uoste, nesugeba suvaldyti kelių gamybos įmonių, o jau griebiasi kito plano.
27 Diana
2019-09-09 / 09:40
Persikraustėme su šeima į Klaipėdą iš Vilniaus,ale kaio dėl švaraus oro,gaivaus,jūros,nes vaikui geriau...dėje...jau geriau likęiau Vilniuje!!! nes ten jokių smarvių nebuvo! Paaštrėjo galvos skausmau kasdien! nemiga! Langus privalome prievarta uždaryti! nors nuo mažens vaikas prioratęs miegoti vėsame kambaryje! dabar namuosr tvanku,vaikas kaip ir mes neišsimiegame!! Manau greitai Klaioėda liks be gyventojų!!!
28 Tatjana (Klaipėda)
2019-09-09 / 09:35
Jau kiek metų gyvename šitoje smarvėje. Mūsų valdžiai nusispjauti ant žmonių. Mes norime gyventi švarioje Klaipėdoje!!!
29 Ilona (Klaipėda)
2019-09-09 / 09:24
Tikrai, kiek galima? Baisu kai katik gimusi kudiki reikia parsivezti i smirdancius namus, butent taip vakar ir buvo!!!! Slykstu... geda net i svecius kviestis gimines ir draugus is kitu miestu, del smarves...
30 Danute
2019-09-09 / 09:22
Kvapas,triuksmas kiek galite mus nuodyti uz svaria Klaipeda

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (744)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (420)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (71)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.