DĖL PAPILDOMOS POILSIO DIENOS SKIRIMO DARBUOTOJAMS AUGINANTIEMS DU AR DAUGIAU VAIKŲ IKI JAUNIAUSIAM SUKAKS 14 METŲ

52 PARAŠAI

Kategorija:

PETICIJOS (SIŪLYMO) ESMĖ: Pakeisti įstatymo nuostatą, kad papildoma laisva diena (tėvadienis / mamadienis) būtų skiriama darbuotojams auginantiems du ir daugiau vaikų iki tol kol jauniausiam vaikui sukaks 14 metų.

Peticija oficialiai pateikta nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai 2019 m. spalio 3 d.
Iš anksto dėkoju visiems pritarusiems peticijos siūlymui ir atskiras dėkui tiems kurie paragins pasirašyti ir kitus :) AČIŪ !!!!
-------------PETICIJA----------------
I. ESAMA SITUACIJA:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę).

II. PROBLEMOS ESMĖ IR POKYČIŲ POREIKIO PAGRINDIMAS:
Minėtas teisinis reguliavimas, kuomet darbuotojo papildomos poilsio dienos lengvata susiejama su konkrečiu vieno, vyriausiojo, iš vaikų amžiumi – 12 metų, yra ydingas, nes galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, toks ribojimas yra nepagrįstas objektyviais kriterijais, aplinkybėmis ar asmens branda, nesuderinamas su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis tėvų ar vaikų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurie siejami su asmens (vaiko) amžiumi.
Šio metu darbuotojas minėta įstatymine lengvata gali naudotis tik iki tol, kol vyriausiam iš vaikų nesueina 12 metų, ir nėra pagrindimo, kodėl įstatyme nustatyta teisė siejama būtent su vaiko 12 metų amžiumi, nors pvz. 1 ar 13 metų vaikas teisine prasme (pareigos, teisės, ir kt.) nesiskiria nuo 12-mečio. Taip pat tokia Darbo kodekso nuostata galimai yra diskriminacinio pobūdžio jaunesnio (jei 2 vaikai) ar jaunesnių vaikų (jei 3 ir daugiau vaikų) atžvilgiu, nes kuo jaunesnis vaikas, tuo jis mažiau savarankiškas ir reikalaujantis suaugusiojo priežiūros ir pagalbos ir lengvatos praradimas didžiausią neigiamą pasekmę padaro jauniausiam vaikui. Deja pagal įstatymą dirbantys tėvai, kai vyriausiam vaiku sueina 12 metų, praranda teisę į lengvatą, nors rūpinimosi vaikais, ypač jauniausiu vaiku, poreikis išlieka nepakitęs. Be to priklausomai nuo vaikų amžiaus skirtumo darbuotojų teisės naudotis įstatymine lengvata yra nevienodos: pvz. jei tarp vaikų amžiaus skirtumas yra 11 metų (vyriausiam 11 o jaunesniajam – iki 1 metų) tai tėvai lengvata gali naudotis tik iki 1 metų, o jei skirtumas mažesnis – tai ilgesnį laiką.
Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisų susiejimas su 12 metų vaiko amžiumi nedera su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.
Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios Konstitucinės nuostatos kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami tam tikruose įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų – visiška tėvų atsakomybė už nepilnamečio vaiko iki 14 metų amžiaus ir dalinė atsakomybė už 14–18 metų vaiko padarytą žalą.
Pagrindinis įstatymas, kurio tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus – yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taikomos visų vaikų, tai yra nuo 0 iki 18 metų amžiaus, nustatant tik tam tikras išimtis (papildomas teises) atsižvelgiant į vaiko amžių (pvz. sulaukęs 14 metų vaikas gali savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, ar trumpą laiką esant objektyvioms aplinkybėms be tėvų pabūti su jaunesniu vaiku (31 str. 8 d.) ir pan.).
Vaiko ir tėvų atsakomybės už žalą ar vaiko padarytus nusikaltimus irgi kinta vaikui sulaukus ne 12, o 14 ar daugiau metų amžiaus. Civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.275–6.276 straipsniuose skiriama atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų ir nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais –14 metų.
Apibendrinus Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas galima pagrįstai teigti, kad minimalus vaiko amžius, nuo kurio įtvirtinamos dauguma papildomų asmens teisių, pareigų ar atsakomybių, yra 14 metų.

III. SIŪLOMI ĮSTATYMO PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

Siekiant suvienodinti Darbo kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus ribojimus susietus su vaiko amžiumi siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 138 straipsnio 3 dalį išdėstant ją sekančiai:
3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojams, auginantiems du vaikus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) iki jauniausiam vaikui sueis 14 metų. Už papildomas poilsio dienas darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų šios teigiamos pasekmės:
1. Pagerėjusios darbuotojams vaikų priežiūros sąlygos;
2. Suvienodintos įstatyminės nuostatos dėl vaiko amžiaus;
3. Teigiama įtaką gimstamumo didėjimui;
4. Vaiko gerovės ir šeimos aplinkos pagerinimas;
5. Ilguoju laikotarpiu turėtų teigiamos įtakos valstybės ekonomikai.
----------------------------------------

Pasirašyti peticiją

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (745)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (421)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (71)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.