2021 m. sausio 11 dieną Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau-Tarnyba) facebook socialinėje paskyroje bei televizijos kanaluose pradėta transliuoti reklama, kurios antraštė yra Kviečiame visuomenę smurtui pasakyti – NE! „Nepriežiūra-taip pat smurtas“ (toliau-Reklama).

Tarnybos facebook socialinėje paskyroje Reklamą lydi 2020-11-03 toje pačioje paskyroje bei Tarnybos internetiniame puslapyje www.vaikoteisės.lt išplatintas straipsnis „Psichologė: emocinę nepriežiūrą neretai patiria pasiturinčių tėvų vaikai“. Straipsnyje nurodoma, kad , .

Nors straipsnyje yra įvesta sąvoka „tėvai“, tačiau pažiūrėjus Tarnybos pateikiamą vaizdinę medžiagą, t.y. Reklamą, akivaizdžiai matoma, kad Tarnyba sąvoką“ tėvai“ – atstovauja tik moteris.

Pažymėtina, kad reklamai taip pat taikomos imperatyvios normos, t.y. reklama turi būti legali, teisinga ir sąžininga. Reklama neturi pažeisti galiojančių įstatymų ar juos ignoruoti. Reklamoje neturi būti teiginių ar vaizdų, žeminančių žmogaus orumą (šiuo atveju moterį, motiną). Kiekviena reklama turi būti parengta su tikra visuomenine atsakomybe ir atitikti bendruosius sąžiningumo reikalavimus. Reklama neturi klaidinti ar kenkti vartotojui bei piktnaudžiauti vartotojų pasitikėjimu, patirties ir/ ar žinių stoka.

Akivaizdu, kad Tarnybos užsakymu sukurta ir transliuojama „Reklama“ neatitinka reklamai imperatyviai taikomo padorumo principo, kuriuo reikalaujama, kad:

Reklama nepažeistų visuomenėje vyraujančių padorumo normų;
Reklama nepažeistų padorumo, pagarbos žmogaus orumui reikalavimų;
Reklamoje nebūtų žodžių ar vaizdų, kurie įžeistų daugelį žmonių.

Nagrinėjant Tarnybos transliuojamą Reklamą, matoma, kad Reklamos dalyviai yra maždaug 10 – 12 metų mergaitė (dukra) ir moteris (mama). Reklamoje pagrindinis siužetas/veiksmas vyksta namuose. Transliuojama žinia, kad vaiko gyvenime/auklėjime/ugdyme dalyvaujantis ir atsakingas asmuo yra tik vienas moteris (mama). Transliuojama informacija, kad vaikas nebuvo paliktas tamsiu paros metu (nakčiai) vienas. Iš siužeto darytina, išvada, kad mama anksti pradeda darbą. Iš mamos išvaizdos nėra panašu, kad tai socialinių įgūdžių stokojanti mama. Tačiau šiuo atveju Tarnyba Reklamoje vadovaujasi stereotipu, kad mama privalo būti išimtinai „pavyzdinga“ namų šeimininkė (pažymėtina, kad daugelis Tarnybos straipsnių formuoja tokį požiūrį į moteris), vadinasi Tarnyba neigia moters, jei ji yra ne tik gimdytoja, bet ir motina, teisę ir apskritai galimybę lygiomis teisėmis ne tik dalyvauti darbo rinkoje, bet ir galimybę turėti jausmus (pvz. būti pavargusia, prastai jaustis ir kt.) – būti žmogumi.

Atkreiptinas Tarnybos dėmesys, kad kaip jai ir taip yra pakankamai gerai žinoma, dažnu atveju vyrai (tėvai) išsituokus, vengia tinkamai ir/ar apskritai vengia išlaikyti savo vaikus, vadinasi moteriai vienai auginančiai vaiką, tenka atsakomybė aprūpinti vaiką ir užtikrinti jam tinkamas gyvenimo/ugdymo/sveikatos/lavinimo ir kitas priemones. Tačiau iš Tarnybos Reklama (bei straipsniai/komentarais) formuojamos nuomonės, jei moteris atstoja vaikui abu biologinius tėvus tiek finansiniu, tiek socialiniu bei emociniu indėliu, tokie motinos veiksmai gali būti traktuojami kaip vaiko nepriežiūra ar netinkama priežiūra. Tačiau vyro, kaip tėvo nenoras išlaikyti savo atžalą, dažnu atveju traktuojamas kaip jo teisė ir tiesiog norma. Tarnyba atstovaudama vaiko interesus, dažnu atveju teikia išvadas, kurios prieštarauja vaikų interesų viršenybės principui, pavyzdžiui, net ne asmens su kuriuo nustatoma nuolatinė gyvenamoji vieta (dažniausiai moters/motinos) naudai (įskaitant išlaikymo klausimus). Tad darytina prielaida, kad Tarnyba siekia užsitikrinti, kad realiai bet kuriai šeimai, dėl bet kokių aplinkybių, ypač tada, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su moterimi (motina), galėtų būti taikomos poveikio priemonės, net ir socialinių įgūdžių nestokojančiai. Vadinasi, Tarnyba kaip vienintelė institucija, turinti bei privalanti teikti pagalbą įgijo neginčijamas teises kiekvieną situaciją traktuoti taip kaip jai patinka ir yra naudinga, be jokių aiškių gairių ir ribų, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, o svarbiausia,-prieštarauja vaikų interesų viršenybės principui. Tarnyba įgijo teisę ne tik kad veikti prisidengdama vaiko interesais, ne tik, kad veikti priešingai jiems, tačiau įgijo neginčijamą teisę toleruoti/vykdyti bei skatinti institucinį smurtą lyties bei socialinio statuso pagrindu, kuris nukreiptas išimtinai moterų atžvilgiu (ne tik gimdytojų, bet ir motinų).

Taigi, nagrinėjamu Tarnybos Reklamos atveju, Tarnyba, sumenkindama motinos vaidmenį, parinkdama pagrindinį Reklamos personažą vaiką 10-12 metų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin. 1996, Nr. 33-807, aktuali suvestinė redakcija nuo 2020-11-19) 24 str. 4 d. . Čia iškyla retorinis klausimas ar Tarnybos nuomone iki vaikui sueis 18 m., motina privalo ugdyti vaiką taip, kad iki 18 metų vaikas negalėtų: vienas nukeliauti į mokyklą ir grįžti iš jos, negebėtų pasigaminti maisto, negebėtų siūti, negebėtų išplauti indų, tvarkyti namų, nusipirkti maisto, išskalbti bei padžiauti drabužių? Ar toks vaiko auginimas atitiktų jo teisėtus interesus ir būtų laikomas priežiūra? Suėjus pilnametystei staiga vaikas turėtų visko iš kažkur kažkaip mokėti ir būti pasirengęs savarankiškam gyvenimui? Šeimose vaikai turėtų būti auklėjami, auginami instituciniu modeliu, kai už juos iki 18 mestų yra viskas atliekama, ar tokį auginimo modelį formuoja Tarnyba?

Taigi, akivaizdu, kad šia Tarnybos Reklama pažeidžiamas ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 str.1 d., kadangi šia Reklama vaikas akivaizdžiai nėra saugomas nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, o ši Reklama kaip tik daro įtaką jo psichinei sveikatai, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, kadangi Reklama formuoja neigiamą požiūrį į moterį/ motiną, ypač vieną auginančią vaiką ir visaip besistengiančią patenkinti vaiko poreikius, o taip pat ir į motiną, kuri sieks suteikti buityje reikalingų žinių ir išmokyti savarankiškumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos skleidžiama žinia naudojant vaizdines priemones Reklamą yra neleistino ir draustino turinio, kadangi minima Reklama pažeidžia Reklamos įstatymo (2020-07-18 Nr.VIII-1871 (Žin. 2000, Nr. 64-1937), aktuali suvestinė redakcija nuo 2020-02-26) (toliau – Reklamos įstatymas) 4 str. 2 d. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 punktus, t.y. šia reklama akivaizdžiai:

1) pažeidžiami visuomenės moralės principai;

2) žeminama žmogaus garbė ir orumas;

3) kurstoma lyčių ar socialinė neapykanta ir diskriminacija, taip pat šmeižiama ir dezinformuojama;

4) skatinama prievarta, agresija, keliama panika;

5) skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai;

7) reklamos skleidimui naudojamos specialios pasąmonę veikiančios priemonės ir technologijos.

Svarbu pastebėti, kad ši Reklama taip pat neatitinka Reklamos įstatymo 7 str. nuostatų, kadangi ši Reklama gali daryti neigiamą, žalingą moralinį bei fizinį poveikį vaikams, t.y. (i) reklama skatinamas vaikų nepasitikėjimas tėvais – išimtinai šios reklamos kontekste – mama.

Tarnybos Reklama taip pat neatitinka ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272, Nr. 102-3215, Nr. 113-3619; 2001, Nr. 93-3255; 2002, Nr. 68-2759, 2771; 2003, Nr. 38-1732, Nr. 117-5319; 2004, Nr. 73-2515, Nr. 120-4436) 3 str. 2, 3 p. pagrindinius visuomenės informavimo principus, kadangi Tarnybos Reklama skleidžiama žinia, formuojama nuomone:

nesivadovaujama Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, nesilaikoma profesinės etikos normų, ne padeda plėtoti demokratijos ir visuomenės atvirumo, neskatina visuomenės pilietiškumo ir valstybės pažangos;
Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse nėra pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Pažymėtina, kad naudojimasis informacijos laisve saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

Tarnybos Reklama neatitinka Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 19 str.1 d. 3 p. bei 1 d., kadangi Reklama yra nukreipta išimtinai į moterį, kaip motiną, todėl savo turiniu iš motinos vaidmuo yra menkinamas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti ir instituciškai susidoroti su žmonių grupe – motinomis (gimdytojomis, ypač vienoms auginančios vaikus) dėl lyties ir dėl socialinės padėtis dirbančioms (karjerą darančioms ar savo verslus turinčioms motinoms).

Primintina, kad, Tarnyba kurdama bei skleisdama lyties pagrindu bei socialinės padėties pagrindu diskriminacinę Reklamą, kuri nukreipta išimtinai moters kaip motinos atžvilgiu, nesivadovavo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 8 d. 1 ir 2 p., t.y. skleisdama informaciją visuomenei, Tarnyba inicijuota ir viešinama Reklama: (i) iškraipo teisingą informaciją, (ii) skleidžia šališką lyties pagrindu ir socialiniu statusu informaciją nukreiptą išimtinai prieš moterį kaip motiną ir dar dirbančią motiną. Taip tarnyba Reklamą bei formuojamą nuomonę siekia panaudoti išimtinai savo institucijos ir vykdomų funkcijų tikslams – savanaudiškiems tikslams (akivaizdu, kad Tarnyba, skatina institucinį smurtą lyties bei socialinio statuso pagrindu ir siekdama savanaudiškų tikslų, siekia ne vaikų gerovės, o prisidengdama ją siekia visada turėti šeimų, su kuriomis turėtų dirbti, taip siekdama pateisinti savo darbo bei vykdomos veiklos statistinius rodiklius).

Tarnyba ne tik transliuodama šią Reklamą, bet net sudarydama galimybę/ prielaidą tokio pobūdžio ir turinio Reklamai atsirasti, akivaizdžiai nesivadovavo ir pažeidė Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą praktiškai visa šio įstatymo apimtimi, kadangi:

Neužtikrino, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybės ir draudimo teikti privilegijas lyties ir socialinės padėties pagrindu.
Reklamoje aiškiai ir ne dviprasmiškai vaizduojama diskriminacija (tiek tiesioginė, tiek netiesioginė lyties ir socialinės padėties atžvilgiu (vartojamos sąvokos suprantamos ir atitinka Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 2 str. vartojamas sąvokas).
Tarnyba šia Reklama nesivadovavo ir pažeidė Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 5 str., kuriame nurodyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. reikalaujame:

nutraukti neleistinos Reklamos transliavimą ir viešinimą, ją pašalinant iš visų socialinių bei kitų viešai prieinamų kanalų;
viešai visomis socialinėmis medijomis bei televizijos kanalais, paskelbti viešą stigmatizuojamos ir taip socialiai pažeidžiamos lyties bei socialiniu pagrindu grupės moterų – motinų, atsiprašymą bei skelbtos informacijos paneigimą.
Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kuriant tinkamas bendradarbiavimo ir/ ar pagalbos priemones tiek vaikams, tiek moterims (motinoms) ne stokojančioms socialinių įgūdžių.

Kitų institucijų, kurioms pridėta šio rašto kopija, prašome ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų pateikti išvadą dėl Tarnybos Reklamos bei vykdomos politikos teisėtumo.

Daugiau informacijos apie organizacijos veiklą www.nelieciama.lt

• 10
• 3
• 8K
• Parašai
• Komen. (19)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (19)
• Parašų žemėlapis (148)