Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją


Parašų: 10 075   (tikslas: 10 000)

Statusas: Kreipimasis 2021 11 10 svarstytas LR Seimo Peticijų Komisijoje, laukiama atsakymo
Paramos: 1,305.00 EUR


  • Autorius: Konstitucinių asmens teisių institutas
  • Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas
  • Kategorija: Žmogaus teisės

Lietuvoje jau pusantrų metų paskelbta ekstremali situacija. Ją paskelbė Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8feb1a7658a111eaac56f6e40072e018/asr).

Per šį laikotarpį Vyriausybė Lietuvos teritorijoje apribojo, o tam tikrais laikotarpiais ir visiškai draudė šias tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teisės ir laisves:
1) teisę į sveikatą, kai nenurodytam laikui apribojamas kai kurių ligų gydymas, sumažintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (Konstitucijos 53 str.),
2) teisę į darbą ir verslą, ribojant ūkinę veiklą ar įvedant prievolę privalomai testuotis ar skiepytis (Konstitucijos 48 str.),
3) teisę į švietimą, mokslą, neformalųjį ugdymą, ribojant galimybes dalyvauti švietimo ir ugdymo veikloje (Konstitucijos 41 str.),
4) judėjimo laisvę šalies viduje ar vykstant į užsienį (Konstitucijos 32 str.),
5) susirinkimų laisvę, organizuojant susirinkimus, renginius, protestus (Konstitucijos 36 str.).

Nuo ekstremalios situacijos paskelbimo Vyriausybė 18 kartų keitė konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų apimtį, tačiau taip ir nenumatė maksimalaus termino, kiek tokie ribojimai gali būti tęsiami.

Antrus metus tebesitęsianti COVID-19 epidemijos valdymo patirtis rodo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos teisinei sistemai išlieka ekstremalios situacijos ar karantino pagrindu įvestų specialiųjų priemonių, kurios susijusios su žmogaus teisių ribojimais, taikymas, nepaisant to, kad dauguma gyventojų ir visuomenės informavimo priemonių įvestus ribojimus iš principo palaikė ir nekvestionavo jų teisėtumo bei masto. Tai susiję ne tik su klausimu, ar konstitucines žmogaus teises galima riboti vien vykdomosios valdžios sprendimais be Seimo pritarimo, bet ir su tuo, koks gali būti šių ribojimų mastas ir intensyvumas.

Konstitucija numato tik vieną specialųjį teisinį režimą – nepaprastąją padėtį, leidžiančią riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves (Konstitucijos 144 str.). Nepaprastąją padėtį įvesti gali tik Seimas ar Prezidentas (pritarus Ministrui Pirmininkui), o ne Vyriausybė.

Nepaprastosios padėties metu taikomi žmogaus teisių ribojimai yra griežčiausias Konstitucijoje numatytas žmogaus teisių ribojimo režimas, kurio negalima peržengti ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Pažymime, kad Lietuvoje nuo Konstitucijos priėmimo nepaprastoji padėtis nebuvo įvesta nė karto.

Tačiau nuo 2020 m. vasario mėnesio besitęsiantis konstitucinių žmogaus teisių ribojimo intensyvumas (kartais peraugantis į visišką draudimą) prilygsta ribojimams, kurie galimi tik įvedus nepaprastąją padėtį.

Konstitucija nenumato galimybės nepaprastajai padėčiai trukti ilgiau nei šešis mėnesius, vis dėlto, Nepaprastosios padėties įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.169562/asr) 5 str. 2 d. numatoma, kad „nepaprastoji padėtis gali būti įvesta ne vieną kartą“, t. y. norint pratęsti šį terminą, formaliai Seimas (ar Respublikos Prezidentas) turi priimti naują sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Pagal galiojančio Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.32088/asr) 21 str. 3 d., Vyriausybė (sveikatos apsaugos ministro teikimu) karantino trukmę gali numatyti ne ilgesnę kaip trys mėnesiai, leidžiant jį pratęsti ne daugiau kaip vienam mėnesiui. Vadinasi, karantinas negali trukti ilgiau nei keturis mėnesius. Todėl, kaip ir dėl nepaprastosios padėties atveju, esant būtinybei karantiną tęsti ilgiau, Vyriausybė po keturių mėnesių turėtų iš naujo priimti sprendimą dėl jo įvedimo.

Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. valstybės lygio ekstremaliąją situaciją paskelbė nurodydama vieną konkretų pagrindą – „dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės“ nors Civilinės saugos įstatyme nenumatytas toks ekstremaliosios situacijos paskelbimo teisinis pagrindas. Civilinės saugos įstatyme numatyta, jog ekstremali situacija gali būti įvedama tik dėl gamtinio, techninio, ekologinio ir socialinio įvykio, o ne užkrečiamos ligos epidemijos suvaldymo.

Todėl Vyriausybės nutarimas, kuriuo paskelbta pusantrų metų tebesitęsianti ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės yra neteisėtas, nes priimtas nenurodant tinkamo teisinio pagrindo.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog galiojantis Civilinės saugos įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69957/asr) nenumato ekstremaliosios situacijos įvedimo trukmės termino, o ji Lietuvoje įvesta jau pusantrų metų.

Akivaizdu, kad Civilinės saugos įstatymas, vien ta apimtimi, kuria leidžia plačios apimties konstitucinių žmogaus teisių ribojimą, nenumatant jų laiko trukmės, prieštarauja Konstitucijai.

Suprantame Vyriausybės pareigą taikyti tam tikras priemones, siekiant suvaldyti užkrečiamų ligų epidemijas, tačiau pažymime, kad teisinėje valstybėje taikant minėtas priemones, būtina įstatymuose numatyti jų laikinumą, o taikant konstitucinių žmogaus teisių ribojimus, juos taikyti teisėtai ir proporcingai.

Konstitucija leidžia nepaprastosios padėties ar kitais ypatingais atvejais laikinai apriboti kai kurias konstitucines žmogaus teises, tačiau ji net nepaprastosios padėties metu neleidžia visiškai uždrausti jas realizuoti, todėl būtina atsisakyti visiško aukščiau minėtų konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių draudimo praktikos.

Dėl šios priežasties teigtina, kad Konstitucijai neprieštarautų tokia tvarka, jei įstatymuose būtų numatyta, jog ekstremaliosios situacijos ir karantino metu taikomi konstitucinių žmogaus teisių laikini apribojimai turėtų būti sankcionuoti Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, t.y. atitiktų tvarką, kuri numatyta Konstitucijos 144 straipsnyje.

Be to, būtina atkreipti dėmesį, jog per dvejus COVID-19 epidemijos valdymo metus Lietuvoje buvo taikyta nemažai konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ar visiško jų draudimo (pvz., teisės į privatų gyvenimą, susirinkimų ir asociacijų teisės, teisės streikuoti), kurie nėra numatyti jokiame įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios priimtame teisės akte, o dalis jų įtvirtinti ne įstatymuose, bet poįstatyminiuose aktuose, kas neatitinka teisinės valstybės ir kitų konstitucinių principų.

TODĖL
Atsižvelgdami į aukščiau nurodytus argumentus,
Pavargę nuo besikeičiančių ribojimų apimties ir teisinio neapibrėžtumo,
Su nerimu stebėdami Vyriausybės planus artimiausiu metu vėl didinti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų apimtį,

MES, pasirašiusieji šią peticiją,

PRAŠOME:
1. Įstatymuose numatyti, kad Lietuvoje galiojant ekstremaliai situacijai ar karantinui, nebūtų nepagrįstai ar per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės.
2. Įstatymuose įtvirtinti, kad ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, kaip tai numato specialius teisinius režimus reglamentuojantis Konstitucijos 144 straipsnis.
3. Įstatymuose įtvirtinti maksimalų terminą, kiek dėl įvestos ekstremalios situacijos ar karantino gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. Kadangi paskelbus ekstremaliąją situaciją, nukrypstama nuo demokratijos ir teisinės valstybės (valdžių padalijimo) principų ir žmogaus teisių apsaugos konstitucinio standarto, įstatymuose privalo būti numatytas šių priemonių laikinumas, t.y. konkretus laiko terminas, kaip tai numatyta Konstitucijos 144 straipsnyje.

Peticiją inicijuoja Konstitucinių asmens teisių institutas (http://www.kati.lt )

Data Rezultatas
2021-10-20Kreipimasis 2021 m. spalio 20 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos gautų dokumentų registre (registracijos numeris G-2021-10577).
2021-11-10Kreipimasis dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo teisinio reglamentavimo svarstytas LR Seimo Peticijų komisijos posėdyje. Laukiama atsakymo.


# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Vilnius)
2021-10-27 / 19:43
Ne, žmonių teisių ir konstitucijos pažeidimams. Ne, žmonių segregacijai.
2 Neskelbiama (Vilnius)
2021-10-27 / 19:40
Prieš žmonių diskriminaciją ir žmonių teisių bei konstitucijos pažeidimus.
3 Saulius
2021-10-21 / 16:16
Melas ta pandemija be jokių argumentų ir įrodymų. Naudojasi valdžia gripo sezonu ir bando varžyti kobstitucines mūsų laisves! Nebijom!
4 Neskelbiama (Šiauliai)
2021-10-20 / 18:22
Prieš galimybių pasą. Bent jau leiskit apsipirkinėt visiems laisvai!
5 Neskelbiama
2021-10-18 / 17:54
Prieš bet kokią prievartą. Ypač tą, kuria kėsinamasi į asmens sveikątą. Prieš psichologinį terorą, kurį šiuo metu naudoja Vyriausybė prieš šalies piliečius. Prieš segregavimą ir diskriminaciją.
6 Laura
2021-10-18 / 16:38
Prieš prievartą, žmonių teisių ir laisvių suvaržymą.
7 Neskelbiama (Kaunas)
2021-10-18 / 15:18
Prieš prievartinius skiepus, prieš Konstitucijos ir Žmogaus teisių pažeidimus, prieš nelogiškus sprendimus valdant viruso plitimą.
8 Daiva
2021-10-18 / 14:51
Esu prieš konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės ribojimus, kurie neturi jokio loginio paaiškinimo ir niekaip nevaldo dirbtinai išpūstos pandemijos.
9 Saulius
2021-10-17 / 16:18
Mes laisvi žmonės kad turėtume savo nuomone ir pasirikima
10 Regina (Naujoji Akmenė)
2021-10-17 / 13:23
jau atsibodo kiek laiko esam suvarzyti,laikas permainom
11 Vaidotas (Panevėžys)
2021-10-17 / 10:05
Arba paskelbt karinę padėtį, arba atšaukt nereikalingus ribojimus.
12 Inga
2021-10-17 / 09:38
Už žmogaus teise pasirinkti, o ne būti verčiamam ką nors daryti
13 Neskelbiama
2021-10-17 / 09:29
Už pasirinkimo laisvę, o ne prievartą. Nėra aiškių atsakymų, žmonės priešinami, taip neturi būti.
14 Nijole
2021-10-16 / 22:20
Už žmogaus teise pasirinkti, o ne būti verčiamam ką nors daryti
15 Kristina (Kaunas)
2021-10-16 / 22:04
Už žmogaus teise pasirinkti, o ne būti verčiamam ką nors daryti
16 Neskelbiama (Šiauliai)
2021-10-16 / 21:56
Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus.
17 Aleksandraviciene
2021-10-16 / 21:33
Už peticiją ir prieš galiojančią neteisybę ir prievartą
18 Neskelbiama (Šiauliai)
2021-10-16 / 21:16
Jei tai nebus panaikinta, šalies teisės konstitucinės visiškai nesilaikoma. Tai prieštarauja konstitucijai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Be to pažeidžia žmogaus teisę į privatumą.
19 oksana
2021-10-16 / 18:45
ŽMOGAUS KŪNAS PRIKLAUSO TIK JAM PAČIAM. Šiandien mes verčiam skiepytis, o ryt priduoti kraujus?
20 natalija (Klaipėda)
2021-10-16 / 16:57
pries GP, pries priverstine vakcinacija, pries priverstini testavima
21 Svetlana
2021-10-16 / 12:10
Sutinku su sia peticija . A tai beprotnamis Lietuvoi pasidare .
22 Neskelbiama
2021-10-16 / 11:52
Esu prieš Konstitucinių asmens teisių suvaržymą.
23 Artūras (Kaunas)
2021-10-16 / 11:15
Bausti Konstitucijos ir įstatymų pažeidėjus reikia R.Pakso pavyzdžiu.
24 Neskelbiama (Kaunas)
2021-10-16 / 10:53
Tai ptiestarauja EU ir zmogaus teisiu konstitucijai, savivaliavimas, graudu.
25 Neskelbiama
2021-10-16 / 09:45
Prieš priverstinę vakcinaciją, prieš mokamus testus, prieš galimybių pasus!!!
26 Neskelbiama
2021-10-16 / 08:50
Gana laužyti įstatymus laikas nusikaltėlius valstybės vadovus lauzancius konstitucija uždaryti ir bausti. Atėjo metas zmonem. Perimti valdžia ir neleisti nei kurstyti skirstymo nei naikinti šalį jos ekonomika ir tarptautinius santykius gana!!!
27 Neskelbiama
2021-10-16 / 07:09
Prieš prievartinius skiepus, prieš Konstitucijos ir Žmogaus teisių pažeidimus, prieš nelogiškus sprendimus valdant viruso plitimą.
28 Pilietis
2021-10-16 / 04:34
Pritatiu nes čia Lietuvoje nesamomės vyksta kitose šalyse taip nėra. Tuoj pradės ir šeimom išvažinėri tada pažiurėsim iš ko valdžia pinigu turės jei me bus kam dirbri
29 Audrius (Kaunas)
2021-10-15 / 23:50
Nepritariu covid situacijos suvaržymams, prievartai, diktatūrai, priverstinei vakcinacijai, valdžios tarnautojų Konstitucijos pažeidinėjimams
30 Neskelbiama
2021-10-15 / 22:47
Prieš priverstine vakcinaciją ir žmogaus laisvės ribojimus

Peticija gali būti panaudota politinėje ar partijų veikloje, teikiant siūlymus valstybinėms institucijoms.