Švietimo tinklo pertvarka ir optimizavimas žlugdo mažas nevalstybines mokyklas

Lietuvos tėvų forumas (LTF), Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), asociacija “Šviesos kampelis”, raštu kreipėsi į LR Vyriausybę, LR Seimą bei kitas, už švietimo sprendimus atsakingas, valdžios institucijas dėl LR Vyriausybės nutarimo „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo. Pagal šį LRV sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. klasės, kuriose yra 1-4 mokiniai, negaus finansavimo LR biudžeto lėšomis.

Nutarimas galioja ir nevalstybinėms mokykloms, todėl ypač skaudžiai palies mažas – ne pelno siekiančias, bet veikiančias iš pašaukimo – alternatyvaus ugdymo mokyklas. Kyla reali grėsmė ne tik jau sėkmingai veikiančių tokių mokyklų išnykimui, bet atimamos galimybės kurtis naujoms unikalioms mokykloms, kurios prisidėtų prie LR Švietimo įstatyme numatytos švietimo įvairovės bei ugdymo prieinamumo visiems vaikams, ypač turintiems specialiųjų poreikių, reikalaujančių išskirtinio suaugusiųjų dėmesio, ar dėl jų neatitinkančių mokymosi metodų praradusiems motyvaciją mokytis valstybinėse mokyklose. Mažos alternatyvaus ugdymo mokyklos – tai tarsi reabilitacijos centrai vaikams, kurie nepritampa didelėse valstybinėse ugdymo įstaigose: patiria patyčias, šabloniškų pamokų struktūra trukdo jų asmens pažinimui ir prigimtinio potencialo skleidimuisi ar dėl kitų priežasčių turėjo nevienodas starto galimybes.

Tėvai atkreipia dėmesį, kad Nutarimas priimtas neatsižvelgiant į ugdymo būdų ir metodų įvairovę (pvz., Montessori mokyklos metodas taip pat remiasi jungtinių klasių metodu, kai 1 ir 3, 2 ir 4 klasės mokosi kartu) ir siekiama stambinti mokyklas, nesigilinant į konkrečias situacijas. Grupavimas pagal amžių remiasi prielaida, kad chronologinis amžius yra vienintelis patikimas vaiko raidos rodiklis. Tačiau vaikų raida labai skirtinga, todėl ją kur kas objektyviau atspindi socialinės, emocinės bei kognityvinės brandos rodikliai. Natūraliame gyvenime – nei šeimoje, nei profesinėje veikloje – neegzistuoja toks šabloniškas žmonių skirstymas kaip mokykloje ir darželyje, kai vaikai mokosi sugraduoti pagal amžiaus grupes.

Taip pat praktika pateikia daug pavyzdžių, kai atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna išsekę, pervargę nuo kasdienių testavimų, bauginimų egzaminais, o dešimtys tūkstančių valstybinių mokyklų abiturientų apskritai nelaiko matematikos egzamino. Tuo tarpu mažose alternatyvaus ugdymo mokyklose visos turimos lėšos nukreipiamos į efektyvesnę pagalbą mokiniui ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams „iš užribio“ sudaromos sąlygos jaustis vertingais ir sėkmingais – sveikame mikroklimate vaikai susigrąžina motyvaciją mokytis bei tobulėti visą gyvenimą. Tokios mokyklos paprastai yra ir švietimo inovacijų židiniai, duodantys didelę pridėtinę vertę visai šalies švietimo sistemai.

Nutarimas kritikuotinas ir teisiniu požiūriu. Jis neužtikrina konstitucinės tėvų teisės nevaržomai ugdyti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus atimant galimybę laisvai pasirinkti švietimo įstaigą. Kiekviena šeima turi LR konstitucinę teisę savo vaikams pasirinkti mokyklą pagal savo vertybes ir įsitikinimus, o pirmenybę parenkant savo vaikų mokymą tėvams garantuoja ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ( 26 str., 3 d.). Civilizuotame pasaulyje egzistuoja apie 50 mokyklų modelių pasiūla ir tėvai gali parinkti tinkamą mokyklą savo vaikui, tačiau įsigaliojus priimtam Nutarimui nuo ateinančių mokslo metų negalės laisvai rinktis ugdymo įstaigos ar tęsti jau pasiteisinusio mokymosi alternatyvaus ugdymo privačioje mokykloje. Taip pat šiuo Nutarimu pažeidžiamos LR Švietimo įstatymo 3 ir 5 skirsnių nuostatos dėl švietimo prieinamumo ir kokybės bei tėvų ir kito švietimo teikėjo teisių užtikrinimo, prieštaraujama 2020 12 11 LR nutarimui „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XIV-72 bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekiams personalizuoti ir individualizuoti vaiko priėmimą bei ugdymą.

Pabrėžiame, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti jam tinkamą švietimą ir tai realizuojasi valstybės pareiga apmokėti švietimo išlaidas. Tėvams yra suprantamas ŠMSM siekis mažinti kaštus, bet didelės klasės nėra teisinga prielaida ugdymo kokybės gerinimui. Mažose mokyklų bendruomenėse vaikai turi nepalyginamai daugiau erdvės ir galimybių būti išgirsti ir operatyviau gauti pagalbą siekiant pažangos asmeniniame ir akademiniame lygmenyse. Tai neabejotinai vėliau valstybei atsipirks – nereikės skirti šalpos išmokų ir kitų paslaugų, nes savarankiški ir atsakingi piliečiai kurs gerovės valstybę.

Tėvams apmaudu, kad svarstant klausimą dėl mokymo lėšų mažoms klasėms skyrimo, nebuvo įtraukti mažų nevalstybinių alternatyvaus ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai. Todėl atsakingų institucijų prašome sudaryti darbo grupę Nutarimui vertinti iš visų suinteresuotų pusių atstovų ir su naujai sudaryta darbo grupe peržiūrėti Nutarimo sąlygas bei užtikrinti, kad būtų išlaikyta ir skatinama švietimo teikimo formų ir būdų įvairovė, užtikrinta tėvų Konstitucinė teisė parinkti vaikams mokymą pagal savo vertybes ir įsitikinimus. Siūlome netaikyti švietimo tinklo pertvarkos ir optimizavimo nuostatų nebiudžetinėms švietimo įstaigoms, o įstatymuose ir kituose teisės aktuose išskirti biudžetines ir nebiudžetines švietimo įstaigas ir, kiek įmanoma, sukurti atskirą šių tipų įstaigų teisinį reglamentavimą, nebiudžetinėms įstaigoms skirti vaiko, o ne klasės krepšelį.

Raštą pasirašė Asociacija “Šviesos kampelis” ir Lietuvos tėvų forumas.

Kviečiame visas neabejingas mamas ir tėčius, visus, kuriems rūpi visapusiškas vaiko ugdymas, švietimo įvairovė ir prieinamumas, pasirašyti šią peticiją, bei pakviesti ir kitus palaikyti šią peticiją, kad Lietuvoje būtų išsaugotos mažos bendruomeninės nevyriausybinės mokyklos.

Kartu mes galime daugiau!

• 45
• 5
• 54K
• Parašai
• Komen. (165)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (165)
• Parašų žemėlapis (2 182)