Mes, disleksijos sutrikimą turinčių vaikų tėvai, kreipiamės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ŠMSM), ir joje dirbančius atsakingus asmenis, nes NESUTINKAME su esama tvarka, pagal kurią vaikai su disleksijos sutrikimu, kitaip tariant, su kompleksiniu mokymosi sutrikimu, t. y. skaitymo / rašymo sutrikimu ir lydinčiais psichologiniais ir emociniais niuansais, negauna pilnavertiško ugdymo ir jau kurį laiką besitęsianti ŠMSM veikla neketina to užtikrinti ateityje.
Disleksijos sutrikimas yra kompleksinis mokymosi (skaitymo/rašymo) sutrikimas, lydimas psichologinių ir emocinių niuansų.
Pasaulinė disleksijos stebėjimo statistika rodo, kad , apie 15% mokinių, turi disleksijos sutrikimą, tuomet Lietuvoje tai sudarytų daugiau nei 30 000 mokinių. Kiekvienoje klasėje yra bent 2 vaikai, patiriantys mokymosi sunkumus dėl šio sutrikimo. Mokymosi procesas šiems vaikams yra sudėtingas ir dažniausiai komplikuotas, nes mūsų mokyklose ne tik ugdymo procesas, bet ir ugdymo rezultatų patikrinimas dažniausiai vyksta raštu. Mokyklose disleksiški vaikai negauna jiems pritaikyto turinio, jiems nėra leidžiama naudotis papildoma įranga, klausytis teksto per ausines, įsirašinėti pamokų, naudotis specialiais elektroniniais vadovėliais, kuriuose yra integruotas garsas. Tai leidžia mums daryti išvadą, kad disleksiški vaikai yra ugdomi ignoruojant jų ypatumus, visai kaip neregį ugdytume duodami skaityti visiems parašytus tekstus.
Vaiko gerovės komisija (VGK) mokykloje neatlieka pagrindinės savo funkcijos, nesuteikia žinių mokytojams apie šį sutrikimą ir pamokų pritaikymo metodus ir būdus, nes mokyklose labai trūksta specialistų, vaikai su disleksijos sutrikimu dažnu atveju negauna ir jiems reikalingos individualios pagalbos.
Prasilenkiant su pasauline praktika, Lietuvoje disleksijos terminas nėra vartojamas nei įvertinimų išvadose, nei pritaikant individualų ugdymą. Mums tai reiškia, kad nepaisant pasaulinės praktikos ŠMSM kuria iliuziją, kad DISLEKSIJA Lietuvoje neegzistuoja. Ne tik mokytojai, bet ir kiti vaiko pagalbos specialistai nežino, kaip padėti tokiems vaikams, kokias ugdymo metodikas naudoti, ką rekomenduoti tėvams.
Reikalaujame:
- Įteisinti terminus DISLEKSIJA ir DISGRAFIJA, atliekant vaiko vertinimą Pedagoginėse Psichologinėse Tarnybose bei pateikiant išvadas;
- Parengti algoritmą mokykloms, darbui su disleksiją turinčiais vaikais;
- Parengti išsamius mokymus ne tik vaiko pagalbos specialistams, bet ir pedagogams, tėvams, kaip dirbti su vaikais, turinčiais disleksijos sutrikimą;
- Mokyklų socialinius pedagogus įpareigoti disleksiją turinčio vaiko mentorystei, padedant vaikui planuotis veiklas, orentuotis mokyklos visuomeniniame gyvenime ir renkantis profesinę kryptį (tai labai aktualu mokiniams nuo 5 kl. iki mokyklos baigimo);
- Suteikti sąlygas naudotis papildomomis techninėmis galimybėmis mokymosi procese: kompiuteriais, planšetėmis, ausinėmis, teksto įrašymo galimybėmis, garsinio teksto klausymu;
- Esant disgrafijai leisti atsiskaitomuosius darbus atlikti žodžiu, o ne raštu (įskaitant ir baigiamuosius egzaminus).
- Užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą vaikui ir vaiko tėvams.
- Parengti mokymo metodiką disleksijos sutrikimą turinčių vaikų bendrajam ugdymui, atsižvelgiant į amžiaus grupes.
- Vykdyti kontrolę mokyklose, tikrinant pamokų prieinamumą bei bendrą emocinį ir psichologinį foną disleksiją turinčių vaikų atžvilgiu.

• 28
• 5
• 18K
• Parašai
• Komen. (49)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (49)
• Parašų žemėlapis (666)