Neseniai Aplinkos ministerija parengė ir derinimui pateikė siūlymą Nr. 23-4863 "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. D1-341 „Dėl Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1708227) pagal kurį, norint gauti kvalifikacijos atestatą nebūtinai reikalinga patirtis projektavime.
Siūloma priimti nuostatą, kad atestatą bus galima gauti jei dalyvauta bent vienoje iš veiklų „ .....pagal einamas pareigas būti tiesiogiai dalyvavusiems išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą ), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, atitinkamai pagal siekiamas Tvarkos aprašo 3.1.1–3.1.6 nurodytas pareigas Tvarkos aprašo 3.2.1–3.2.4 papunkčiuose nurodytuose statiniuose;“
Taigi, nauju siūlymu, norint įgyti teisę vadovauti Statybos techninės veiklos pagrindinei sričiai, būtų nebereikalinga turėti profesinės patirties.
Lietuvos paskutinio laikotarpio teisinė doktrina buvo orientuota į tai, kad Atestuotiems architektams būtų priskirta daugiau prievolių ir atsakomybių, kurios turėtu užtikrinti visuomenės interesus ir architektūros kokybę. Tuo pačiu buvo nuosekliai keliami reikalavimai architektams siekiantiems gauti kvalifikacijos atestatą. Siekiant atitikti ES taikomus reikalavimus architektų išsilavinimui ir praktiniai patirčiai sukurta visa teisės aktų sistema. Visuose šiuose dokumentuose numatoma, kad be akademinio išsilavinimo architektai turi turėti ir pakankamai praktinių įgūdžių. Dokumentuose nurodoma, kad praktiniai įgūdžiai įgyjami dalyvaujant praktiniame kūrybiniame procese, kurio metu sukuriamas konkretus architektūros (urbanistikos, kraštovaizdžio architektūros, statinių ir jų kompleksų, konstrukcijų) objekto projektas.
Lietuvos architektų bendruomenė, susipažinusi su LR Seimo kanceliarijos teisės aktų projektų informacinėje sistemoje 2023-04-03 pateiktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. D1-341 „Dėl Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektu ir iš esmės negali sutikti su Projekto sprendiniais ir siūlomais Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo pakeitimais dėl žemiau išdėstytų priežasčių:

1. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/36/EB numato kad Nuo 2007 m. spalio 20 d. kas dvejus metus valstybės narės siunčia Komisijai ataskaitą apie sistemos taikymą. Be bendrų pastebėjimų ataskaitoje turi būti pateikiama priimtų sprendimų statistinė suvestinė ir pagrindinių šios direktyvos taikymo problemų aprašas. Tikėtina, kad pateikus šią privalomą ataskaitą dėl anksčiau nurodytų motyvų atsiras reali grėsmė, kad Lietuvoje išduodami architekto kvalifikaciniai atestatai bus pripažinti neatitinkantys direktyvos reikalavimų ir Lietuvos architektų atestatai nebus pripažįstami kitose ES šalyse. Lietuvos architektai praras teisę užsiimti profesine veikla kitose Europos sąjungos šalyse. Architektų kvalifikacijos atestatai neatitiks Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų.

2. Naujoje Statybos įstatymo versijoje (LR Statybos įstatymo redakcija nuo 2022 05-01-2023-10-31 (įstatymas Nr. XIV-1754)) ir Aplinkos ministro įsakymo projekte įtraukta nuostata, kad prie darbo pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse priskiriama ir darbo patirtis valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turėdamas mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.“ Pažymėtina, kad šios nurodytos veiklos priskiriamos visai kitoms sritims (valstybės tarnautojo ir pedagoginei mokslinei veiklai) ir joms keliami visai kiti reikalavimai. Užsiimant tokia veikla, neįgyjama patirtis, susijusi su konkretaus architektūrinio objekto kūrimu. Architektų dirbančių savivaldybių administracijoje profesinė patirtis negali būti prilyginama architektų rengiančių architektūrinių objektų projektus profesinei patirčiai. Taip pat, ES direktyva nurodo, kad mokslinis vardas negali būti supainiotas su profesine architekto kvalifikacija. Architektūros įstatyme tokios veiklos irgi nepriskiriamos prie Atestuotų architektų veiklos.

3. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 4 ir 8 straipsniuose bei Architektūros sektoriaus profesiniame standarte aiškiai atskiriamos architekto ir atestuoto architekto kvalifikacijos. Standarte, be kitų reikalavimų, įtvirtinta, kad asmenims, įgijusiems architektūros studijų krypties magistro laipsnį, architekto kvalifikacijos atestatas išduodamas tik įgijus profesinę patirtį atitinkamoje veiklos srityje.

4. Europos architektų taryba (Architects‘ Council of Europe) savo rekomendacijose aiškiai pabrėžia, kad architektūrinės veiklos patirtis turėtų būti įgyjama dirbant registruoto (atestuoto) architekto studijoje. Vėlesniam savarankiškam architekto veiklos vykdymui reikalingos kompetencijos iš esmės negali būti suformuotos jokiu kitu būdu. Siekiančiam atestuotis architektui reikalinga sudaryti visas sąlygas nuosekliam praktinės patirties įgijimui visuose skirtinguose statybos ir projektavimo etapuose - nuo idėjos iki pilnai įgyvendinto projekto. Ši patirtis turi būti įgyjama nuosekliai, o ne epizodiškai, prižiūrint patyrusiam architektui, ir pačiam kandidatui vykdant ir kuriant realius projektus. Tik toks profesinės patirties atlikimas užtikrins, kad architektas išsiugdys išsamų visų statybos ir projektavimo etapų suvokimą ir gebės veikti savarankiškai bei prisiimti atsakomybę už projekto sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais Aprašo pakeitimais būtų formuluojama visiškai priešinga praktika, kuri ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti neigiamas pasekmes Lietuvoje išduodamo architekto kvalifikacijos atestato pripažinimo procedūrai kitose Europos Sąjungos šalyse.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus prieštaraujame ir nepritariame pateiktam LR Aplinkos ministerijos ministro įsakymo projektui ir prašome inicijuoti statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimą, kad jis atitiktų kitus teisės aktus ir nustatytu architektų kvalifikacijos suteikimo tvarką užtikrinančią aukštą projektavimo paslaugų kokybę.

• 14
• 4
• 15K
• Parašai
• Komen. (10)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (10)
• Parašų žemėlapis (203)