Raginimas imtis veiksmų dėl eutrofikacijos mažinimo Baltijos jūroje


Parašų: 0
Paramos: < 20 EUR

Pasiekus 100 parašų ir 250 EUR paramos, peticija bus priimta administravimui VŠĮ Peticijos.

  • Autorius: VšĮ Už švarią Lietuvą
  • Adresuota: Žemės ūkio ministrui Ignui Hofmanui Aplinkos ministrui Povilui Poderskiui
  • Parašai renkami iki: 2025-12-31
  • Kategorija: Kita

Prisidėkite prie šios peticijos:

Pasirašyti Pasidalinti Paremti

Pasiekus 100 parašų ir 250 EUR paramos, peticija bus priimta administravimui VŠĮ Peticijos, skiriant 100% paramos šios peticijos administravimui (teisinė konsultacija, viešinimas, agitacija, įforminimas, įteikimas adresatui, atsakymo paviešinimas ir kt.). Nepasiekus šios ribos, parama bus skirta bendrai VŠĮ Peticijos veiklai.

Baltijos jūra yra viena iš labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje [1]. Perteklinio maistinių medžiagų kiekio sukelta eutrofikacija lemia dumblių žydėjimą, deguonies stygių, vandens floros ir faunos nykimą, ekosisteminių jūros teikiamų paslaugų mažėjimą [2].

Didžiausias į Baltijos jūrą patenkančių maistinių medžiagų šaltinis – intensyvios žemės ūkio praktikos [3]. Didelė į Baltijos jūrą patenkančių biogeninių medžiagų dalis atsiranda dėl perteklinio tręšimo ir per menko agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymo. Kadangi augalai neįsisavina visų trąšų, jų perteklius išsiplauna į upes ir galiausiai yra nunešamas į jūrą [2]. Be to, intensyvios ūkininkavimo praktikos blogina dirvožemio struktūrą, skatina eroziją ir neigiamai veikia biologinę įvairovę [4].

Nors Lietuva yra įsipareigojusi pagal HELCOM (Helsinkio komisiją) įgyvendinti Baltijos jūros veiksmų planą (BSAP 2021) [5], kuris nustato leistiną azoto ir fosforo kiekį, galintį patekti į Baltijos jūrą, šiuo metu nėra nacionalinio veiksmų plano, kuris užtikrintų įsipareigojimų įgyvendinimą. Pagal naujausius HELCOM duomenis, 2020 metais Lietuva viršija azoto įnašo lubas daugiau nei 120 % centrineje Baltijos jūroje, palyginimui 62 % Rygos įlankoje ir 22 % Suomijos įlankoje [6].

Mes reiškiame susirūpinimą, kad Lietuva iki šiol neturi aiškios strategijos, kokiomis priemonėmis ir iki kada pasieks HELCOM ir Bendrosios vandens politikos direktyvos tikslus. Taip pat mus neramina šiuo metu vykstantys procesai, kuriais švelninami aplinkosauginiai reikalavimai žemės ūkiui arba jų yra visiškai atsisakoma. Akreipiame dėmesį, kad aplinkosauginės ambicijos mažinimas neleis pasiekti numatytų Baltijos jūros apsaugos tikslų ir lems tolesnį Baltijos jūros būklės prastėjimą.

Todėl mes kreipiamės į žemės ūkio ir aplinkos ministrus ir raginame parengti HELCOM nustatytų Baltijos jūros taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo strategiją, kurioje būtų pateiktas konkrečių planuojamų įgyvendinti priemonių sąrašas, numatytos jų įgyvendinimo apimtys, finansavimo mechanizmai ir įgyvendinimo terminai, kurie leistų visuomenei susipažinti, kaip ši vyriausybė spręs Baltijos jūros eutrofikacijos problemą.

Šaltiniai
[1] Dead zone. (n.d.). https://education.nationalgeographic.org/resource/dead-zone/
[2] HELCOM Thematic assessment of Eutrophication 2016-2021. Baltic Sea Environment Proceedings No.192.
[3] HELCOM (2023). Agricultural nutrient balance. HELCOM driver indicator report. Online. ISSN 2343-2543
[4] Tan, C., Cao, X., Yuan, S., Wang, W., Feng, Y., & Qiao, B. (2015). Effects of long-term conservation tillage on soil nutrients in sloping fields in regions characterized by water and wind erosion. Scientific Reports, 5(1). https://doi.org/10.1038/srep17592
[5] HELCOM Baltic Sea Action Plan – 2021 update. HELCOM 2021.
[6] Nutrient Input Ceiling (NIC) assessment 1995-2020 - Technical report . HELCOM (2023).

Pasirašyti peticiją

Kiekvienas šiai peticijai paaukotas 1 EUR leidžia mums pasiekti apie 500 žmonių su peticijos žinute ir surinkti daugiau parašų. Paramą administruoja ne pelno siekianti organizacija VŠĮ "Peticijos". 100% paramos yra skiriama šios peticijos administravimui (teisinė konsultacija, viešinimas, agitacija, įforminimas, įteikimas adresatui, atsakymo paviešinimas).


      Jokios kitos informacijos nesiųsime