Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES. Kas penktas gyventojas gyvena skurde, o dalis turtingųjų slepia savo pajamas ir turtą, naudodamiesi mokesčių spragomis. Tai sukuria didelę atskirtį tarp turtingųjų ir likusios visuomenės, kuri turi mokėti už viešąsias paslaugas. Jauni žmonės ir šeimos dažnai negali sau leisti įsigyti nuosavo būsto. Nuoma valgo beveik visą atlyginimą, o būsto kainos auga sparčiau nei pajamos. Daugelis dirba kelis darbus, tačiau vis tiek negali sukaupti pradiniam įnašui. Tuo tarpu turtingieji investuoja į nekilnojamąjį turtą ir dažnai palieka jį tuščią, kas dar labiau didina kainas.

Dar viena problema pajamų ir kainų disbalansas. Lietuvoje atlyginimai auga lėtai, o prekių ir paslaugų kainos kyla sparčiau. Tai reiškia, kad žmonės vos sugeba pragyventi, o prabangai ar netikėtoms išlaidoms vietos beveik nelieka. Tokia situacija kelia nuolatinį stresą ir nerimą dėl ateities.
Daugelis gyventojų skundžiasi ilgais laukimo laikotarpiais pas gydytojus, prasta paslaugų kokybe ligoninėse ir nepakankama socialine apsauga. Trūksta lėšų ne tik medicinos įrangai, bet ir socialinėms paslaugoms, kurios padėtų silpnesniems gyventojams.

Lietuvos mokyklos ir universitetai susiduria su finansavimo trūkumais, senstančia infrastruktūra ir pedagogų trūkumu. Tai lemia prastą mokymosi kokybę ir ribotas galimybes jaunimui gauti gerą išsilavinimą bei konkuruoti tarptautiniu mastu.
Tik politikai gali priimti įstatymus, kurie užtikrina, kad turtingieji mokėtų savo sąžiningą dalį mokesčių. Individui neįmanoma priversti milijardieriaus sumokėti – tik sisteminė reforma gali pakeisti situaciją.

Spaudimas politikams, peticijos, balsavimas ir viešas sąmoningumas tai būdai, kaip priversti valdžią veikti ir užtikrinti teisingumą.

• 0
• 2
• 98
• Kopijuoti nuorodą