Visos 4 psl.

Šalin rankas nuo gyventojų skiriamos paramos

Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma nuo 2020 m. sumažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį. Valdantieji motyvuoja tuo, jog dėl numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams neva apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jokių paskaičiavimų, kaip ši suma gauta nei iš projektų rengėjų, nei iš Finansų ministerijos nepavyko gauti. Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Mes, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos esame nusivylę, kad tokiu svarbiu mūsų išgyvenimo klausimu nebuvo tariamasi su mumis, juolab kad didžiulį pasitikėjimą rinkimuose valdantieji gavo būtent už jų pažadus didžiausią dėmesį skirti jautriausioms socialinėms grupėms. O dabar matome, kad dėl ydingos mokesčių reformos, kuri užuot papildžiusi valstybės biudžetą jį dar labiau nuskurdino, dabar turime kentėti visi, kuriems ir taip nelengva. Tuos darbus, kurių nepadaro valstybė, turime atlikti mes, NVO, profesinės sąjungos, o užėjus kalbai apie biudžeto išlaidas, iš karto atsiduriame pirmi eilėje. Ne mes turime kamšyti skyles. Nuo 2004 m. Lietuvos gyventojai turi teisę pasirinkti, kam paskirti dalį savo mokesčių. Ne visi tuo pasinaudoja, didelė dalis tam skirtinų lėšų kasmet lieka šalies biudžete. Reikalaujame, kad mokesčio dydis procentais, gyventojų skiriamas organizacijoms, turinčioms teisę į paramą, nebūtų keičiamas.

Prieštaraujame elektros tarifo didinimui, kai įstatymas numatęs teisę į lengvatinį tarifą

UAB Naujos Idėjos. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, „Lietuvos energija“

Kodėl elektros tarifai kyla, jei pagal priimtą įstatymą jie turėtų mažėti? Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai nuo naujųjų už elektrą mokės 15 proc. didesnius tarifus. Gamtinės dujos jiems brangs 15–20 proc. Spaudoje gyventojai morališkai ruošiami, kad gruodis yra paskutinis mėnuo, kai bus galima atsiskaityti šiemetiniais tarifais, ir skatinami deklaruoti visą suvartotą energiją. Verslui tenka dar didesnė našta – jiems elektros kaina jau pabrango beveik 40 proc., dujos – penktadaliu. Galutinius tarifus tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės šiuo metu juos ruošia. Tarifai turi paaiškėti lapkričio pabaigoje. Tačiau nesidomintys priimtais įstatymais gyventojai nežino, kad jie gali turėti įstatymo numatytą teisę į lengvatinį tarifą. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, priimtą 2011 m. gegužės 12 d., teisė į lengvatinį elektros tarifą buvo numatyta šilumos siurblių vartotojams. Tačiau nei vienam šilumos siurblio vartotojui lengvatinis tarifas iki šiol nėra taikomas. Mažesnius tarifus buvo priskirta nustatyti tai pačiai Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (VKEKK). Paradoksalu, bet kainai kelti kliūčių nėra, ir VKEKK elektros tarifus dar šiemet patvirtins, tačiau vartotojams, kurie turi teisę į lengvatinį tarifą, kainos sumažinti nepavyksta 7 metus. Iš VKEKK buvo gautas atsakymas, jog tam, kad Komisija galėtų patvirtinti lengvatinius tarifus, turi būti patvirtinti šie dokumentai – Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarka. Komisija pažymi, kad minėti dokumentai iki šiol nėra patvirtinti, o jų nesant ir nežinant, kiek būtų skirta lėšų lengvatinio tarifo taikymui, Komisija neturi pagrįstų duomenų, kuriais remdamasi galėtų nustatyti lengvatinį tarifą. 4 metai – kapų tyla iš Energetikos ministerijos? Komisija 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. kovo mėn. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją,su prašymu pateikti informaciją, kada numatoma patvirtinti Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką, ir 2014 m. balandžio 24 d. gavo Energetikos ministerijos raštą Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų naudojimo tvarka bus rengiama ir tvirtinama Vyriausybei patvirtinus Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą. Tačiau Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa iki šiol nėra patvirtinta. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės, teisės aktai nenumato kitų alternatyvų Komisijai nustatyti lengvatinius elektros energijos tarifus Šilumos siurblių vartotojams, todėl lengvatinius elektros energijos tarifus nustatys tik tuomet, kai Vyriausybė patvirtins lėšų šaltinių apimtį (konkretų paramos fondą), skirtą lengvatiniams tarifams kompensuoti, bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką. Kviečiame visus oras-oras, oras-vanduo ir gruntas-vanduo šilumos siurblių vartotojus pasirašyti šią peticiją ir gauti lengvatinį tarifą. Jūs pasirinkote aplinkai draugišką šildymo būdą ir tai Jūsų asmeninis indėlis klimato kaitai stabdyti ir CO2 emisijai sumažinti. Įstatyme numatytas lengvatinis tarifas privalo būti taikomas, o kliūtys įstatymui taikyti turi būti panaikintos.

Futbolo uždraudimas Lietuvoje

Justas. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Futbolo uždraudimas terminuotam laikui ir kaltųjų paieškos

STOP! VAIKU ATIMINEJIMUI

E. Liesius. Adresuota: Lietuvis respublikos seimas

Problema yra tokia, kad atimdami is seimu vaikus, yra daromas emocinis, psichologinis smurtas. Jus zalojate, tiek vaikus, tiek tevus ir gimines. Cia nusizengiama zmogaus teisem, vaikas turi augti seimoje( ir visada taip buvo, net karo metu vaiko nuo motinos neatskirdavo.) , jeigu seimoje yra kokia nors problema, tam yra skirti soc. darbuotojai, tam yra rengiami tevams seminarai, mokymai, supazindinama su tuo, kaip auginti vaikus ir spresti problemas, o ne atimti is karto del menkiausiu dalyku. Atvaziavus tikrinti seimos, del kazkokio anoniminio iskvietimo, ir svarstyti ar vaika palikti seimoje, ar jy pasiimti, taip negalima. Tam turi buti priimami kitokie sprendimai.

Kriptovaliutų įsteigimas Lietuvoje

Vincentas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Tegul sugebėjimas atsiskaityti kriptovaliutomis būna visur Lietuvoje, t.y. maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, t.t.

MATO REFORMOS PANAIKINIMAS

ANASTASIJA. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

UŽ MŪSŲ VAIKUS,BIOLOGINĘ ŠEIMĄ

Mif Sa Logo

Tomas Kučejevas. Adresuota: Mif Sai

Mes už tai,kad mifo sa išlaikytų savo mif sa logo. Greta, mes norim kad liktų mif sa logo...

JO sūrelių grąžinimas į parduotuves.

G. Surelis. Adresuota: AB Pieno Žvaigždės

AB Pieno Žvaigždės privalo grąžinti glaistytus varškės surelius ,,JO'' į prekybą.

Prieš "Vaikinų iš padorių šeimų" pasirodymą klube "Opijum"!

Tatjana. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Pasirodžius pranešimams apie Vaikinų Iš Padorių Šeimų pasirodymą klube "Opijum", š.m. gruodžio 1 dieną, tapo akivaizdu, kad žmonių teisės yra visų laikų žemumoje. Ką galvoja valdžia, jei akivaizdžiai Psichotropinės Audio Mafijos proteguojami artistai užima vienos iš svarbiausių kultūrinių įstaigų sceną. Tik jūsų parašai gali sustabdyti V.I.P.Š pasirodymą ir dideles pasėkmes tautos audiovestibiuliariniams aparatams. Sakykite "ne", galvokite savo galva.

DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO

Klaipėdos bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.