Visos 5 psl.

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

Dėl Alytaus centrinio pašto veiklos

Valerijus Vencius. Adresuota: Lietuvos paštas

Mes, žemiau pasirašę alytiškiai, reiškiame susirūpinimą dėl AB „Lietuvos paštas“ (LP) Alytaus mieste teikiamų paslaugų kokybės bei Alytaus centrinio pašto (CP) darbuotojų blogėjančių darbo sąlygų uždarius Alytaus 3-ią pašto skyrių. Net ir praėjus švenčių šurmuliui nesibaigiančios eilės prie centrinio pašto Pulko g. durų alytiškius varo į neviltį. Norint atsiimti siuntinį (kituose padaliniuose to padaryti nėra galimybės) dažnai tenka stovėti lauke. Žmonės šąla ir po to serga. Klientų aptarnavimo salė maža, užgrūsta lentynomis su menkavertėmis prekėmis, senyvo amžiaus ar neįgaliems žmonėms nėra vietos atsisėsti. Patalpos seniai prašosi remonto, jausmas toks, lyg grįžtum į tarybinius laikus. Mums nesuprantamas skubotas sprendimas, nepertvarkius Alytaus CP patalpų, uždaryti vieną iš gausiausiai lankytų padalinių „Vidzgirio“ mikrorajone. Kartu mes dėkojame ir džiaugiamės kantriomis, mandagiomis bei nuoširdžiomis Alytaus CP darbuotojomis už puikų aptarnavimą, vertiname sunkų jų darbą. Alytaus bendruomenei kelia susirūpinimą ir sparčiai didėjantys laiškininkų krūviai, ypač uždarius "Lietuvos ryto" spaudos platinimo padalinį, didėjant elektroninės prekybos apimtims. Nesuprantami mums ir viešai paskelbti LP planai nupirkti laiškininkams elektrinius dviračius. Mūsų nuomone, Alytaus miesto sąlygos su esančia kelių bei šaligatvių infrastruktūra ir sąlyginai nedideliais atstumais, pastatų tankumu yra netinkamos jų naudojimui. Tai papildomai apsunkins laiškanešių darbą bei norimo efekto tikrai nebus. Neįvertintos ir kitos šios idėjos aplinkybės: darbuotojų gebėjimas valdyti dviratį, traumų ir vagysčių tikimybė. Prašome įsiklausyti į alytiškių bei pašto darbuotojų argumentus ir tik tada priimti sprendimus dėl pertvarkos. Taip pat mes tikimės, kad atsižvelgiant į regioninės politikos keliamus uždavinius bei didėjančius krūvius Alytaus pašte darbuotojų nemažės.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

Panaikinti pavežėjimo paslaugas Lietuvoje - tai dubliavimas taksi paslaugos

Taksi vairuotojų asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, didžiųjų miestų savivaldybės

Pavežėjimo veikla turi būti panaikinta, kodėl? Todėl, kad Lietuva yra per maža turėti ir taksi paslaugą ir pavežėjimo paslaugą. Pavyzdžiai skaičiais, kol neturėjome pavežėjimo paslaugos Kaune buvo išduota 700 licenzijų vežti keleivius. Veikla buvo licenzijuota ir bet kas negalėjo verstis keleivių vežimo už atlygį paslauga. Ką turime dabar? Paimsime konkrečiai Kauną: Keleivius veža 3500 vairuotojų (legalių ir nelegalių). Viešos tvarkos skyrius kontroliuoti šios veiklos neturi galimybės, nes automobiliai neženklinti. Vairuotojams panaikintas privalomas 3 metų stažas. Keleivius veža vairuotojai su penkių dienų stažu, pačiam teko nekartą išbandyti. Gatvių pavadinimuose, mieste, jo objektuose visiškai nesiorientuoja, akys navigacijoje, o aplink vien eismo įvykiai sukelti tokių pavežėjų. Keleiviai vežami be specialaus keleivių draudimo, kuris yra 10 kartų brangesnis nei įprastas civilinės atsakomybės draudimas. Paslaugos įkainis sužlugdytas, keleiviai vežami už savikainą. Vežant tokiomis kainomis, kokybiška paslauga neįmanoma. Daugiausiai tokių vairuotojų valdo viena lietuviška platforma, kuriai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių vengimo. KItos dvi, kurios valdo yra užsienos kapitalo bendrovės, kurių mokesčiai už gaunamas pajamas Lietuvoje mokami užsienio valstybėse. Lietuva iš šios veiklos neturi jokios naudos. Reikalaujame panaikinti pavežėjimo galimybę iki 2019.03.15 dienos. Gražinti buvusius reikalavimus, nori tapti keleivių vežėju už atlygį. Esamus pavežėjų operatorius sugriežtinti veiklą iki licenzijuotos, taip, kaip yra Latvijoje ir Estijoje, bet kitose išsivysčiusiose valstybėse. Jei reikalavimai nebus įvykdyti, mes taksi vairuotojai blokuosime pagrindinius kelius, pravažiavimus į oro uostus ir laikysime užblokuotus tol, kol reikalavimai nebus įvykdyti.

Injekcijos, veido užpildai, mezoterapija ir biorevitalizacija atliekama tik gydytojo rankomis

Renata Kliunkiene. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Veido estetinės procedūros, tokios kaip užpildai hialurono rūgšties preparatais, botulino toksino injekcijos, biorevitalizacija, mezoterapija ir kitos invazinės procedūros turetų būti atliekamos gydytojų dermatologų ar plastikos chirurgų, siekiant užtikrinti procedurų saugumą. Kasdienineje gydytojo praktikoje susiduriame su kosmetologų atliktų injekcijų komplikacijomis, kurias tenka gydyti. Angioedemos, hiperpigmentacijos, alerginės reakcijos, deformacijos, audinių nekrozėsir kitos patologijos, kurias gydome mes, gydytojai kadangi kosmetologai bei estetikos specialistai atlikę šias procedūras, po kurių atsiranda komplikacijos, neturi galimybės jų gydyti, išrasyti vaistinių receptinių preparatų. Sužaloti veidai ir nežinojomas kaip spręsti problemines ar jetrogenines situacijas yra mūsų, gydytojų kasdienybė, kuri sukelta procedūras atliekancių “specialistų”.

Dėl pėsčiųjų/dviračių tako, jungiančio Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, įrengimo

A. Mockus. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie SM

Prašome įvertinti gyventojų pageidavimą ir numatyti įrengti pėsčiųjų/dviračių taką, jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį (regioninis kelias Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai Nr. 228 atkarpa 8,714 – 11,214 km.) Šiuo metu minėtas kelias yra nesaugus pėsčiųjų/dviratininkų eismui, jame nėra sukurta pėstiesiems/dviratininkams pritaikytos infrastruktūros, netgi dieną keliaujantys pėstieji/dviratininkai šiame kelyje yra ypač nesaugūs, kadangi valstybinės reikšmės kelyje greitis nėra ribojamas ir siekia 90 km/h. Žiemą, dėl susiformavusių sniego šlaitų, pėstieji/dviratininkai priversti keliauti susiaurėjusia važiuojamąja kelio dalimi, taip keldami pavojų sau ir automobilių vairuotojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į labai prastą kelio būklę. Kapitalinė kelio rekonstrukcija atlikta daugiau nei prieš 20 metų. Dėl intensyvaus lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių eismo, kelyje yra atsiradusios gilios provėžos, kurios apsunkina eismo sąlygas žiemos ir vasaros sezonais. Šiuo metu parengtas Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, projektas. Jame numatytą atlikti 1020 m. pėsčiųjų tako įrengimo darbus. Preliminariais skaičiavimais, siekiant įrengti pėsčiųjų taką jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, reikalinga papildomai suprojektuoti ir įrengti 2500 m. pėsčiųjų tako. Šiuo metu gyventojų skaičius Vėžaičių miestelyje svyruoja apie 1800, jame intensyviai kuriasi naujakuriai, kuriems aktuali gerai išvystyta pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūra. Gargždų mieste gyventojų skaičius siekia beveik 17 000, nemaža dalis miesto gyventojų yra aktyvūs žmonės, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, todėl skatinant žmones gyventi aktyviai, privalu plėsti esamą pėsčiųjų/dviračių takų tinklą. Vėžaičių miestelyje yra daug lankytinų objektų, Vėžaičių dvaro pastatų ansamblis ir jo parkas, Šv. Kazimiero bažnyčia, lankytinos žaliosios zonos ir vandens telkiniai. Pėsčiųjų takas pasitarnautų vystant rajono turizmą, bei skatintų rajono gyventojus rinktis aktyvų gyvenimo būdą keliaujant pėsčiomis ar dviračiais.

Dėl ŽŪM vykdomo smulkių šeimos ūkių ŽLUGDYMO

Šeimos ūkis. Adresuota: LR ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

KREIPIMĄSIS į ŽŪM dėl SMULKIŲ ŠEIMOS ŪKIŲ ŽLUGDYMO! PATS LAIKAS BLOKUOTI KELIUS, KAIP TAIP DARO LENKAI, KUR SMULKŪS ŠEIMOS ŪKIAI REMIAMI PAPILDOMAI! Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 metais pradėjo dar didesnį SMULLKIŲ ŪKIŲ ŽLUGDYMĄ stambiųjų ūkių užsakymu, nes bijo šeimos ūkių atgijimo. Tai vykdoma su ŽŪM ministro GIEDRIAUS SURPLIO pagalba bei stambiųjų ūkių parsidavusiais pakalikais LŪS (TALMANTAS) bei LŽBŪA (PUSKUNIGIS). FAKTAI BYLOJA UŽ SAVE: 1. Šeimos ūkiams UŽDRAUSTA šiemet pakartotinai pretenduoti į ES paramą smulkiems ūkiams. Tuo tarpu stambūs ūkiai kasmet dykai naudojas ES paramomis nesukurdami jokių papildomų darbo vietų. Daugėja stambių ūkių, kurie įsisavę ES projektų jau dešimtimis projektų o ne vienetais. Kodėl bijoma uždėti apynasrį stambiems ūkiams, o smulkiems uždedamas? 2. EK aiškiai įpareigojo Lietuvą siekiant kaimo gerovės apriboti Tiesiogines išmokas nuo 60000 eur. Tačiau ŽŪM pataikaudama stambiems ūkiams, šią sumą beveik patrigubino iki 150000 eur. Kas faktiškai reiškia, jog stambūs ūkiai nepajus jokio efektyvaus išmokų apribojimo, tai dar vienas akių dūmimas kaimo žmonėms. ŽŪM turėtų vykti specializuotis į Lenkiją, kur šeimos ūkiai matomi, o stambūs ūkiai prasigyvena iš savo lėšų, o ne iš ES paramos. 3. 2017 m. ŽŪM visiškai NESKYRĖ ES investicinės paramos smulkiems ūkiams remti. Kai tuo tarpu STAMBIEMS ūkiams buvo skirta šimtai milijonų. Ko pasekoje dar daugiau šeimos ūkių emigravo į užsienį bei apleido savo smulkius ūkius. 4. Kaimo plėtros strategija yra remti smulkius ir vidutinius ūkius, tačiau ŽŪM darbai rodo priešingai. Smulkiems remti skiriama keletas milijonų, o stambiems ūkiams skiriama ŠIMTAI milijonų. Ir svarbiausia jog šie milijonai skiriami į metus po kelis kartus lengvatinėmis sąlygomis, ko nesugebama padaryti smulkiems. 5. ES paramos konsultavimas prieinamas tik stambiems ūkiams. Bijoma palengvinti konsultavimo paslaugas smulkiems šeimos ūkiams. Nes stambieji bijo jog smulkieji pradės aktyviau naudotis ES parama kaimui, kas ir buvo numatyta stojant į ES. TIK ŽŪM NEVYKDO jokios KAIMO plėtros, su tokia ES paramos skirstymo proporcijomis, paramos taisyklėmis, ji tik dar labiau naikina šeimos ūkius. Konsultavimo paslaugos tyliai gražiai perleistos dar vienai pinigų plovyklai LŽŪKT, o konsultuoti galėtų žemės ūkio skyriai savivaldybėse bei žemės ūkio rūmų skyriai kieviename mieste. 6. Kodėl Smulkiems šeimos ūkiams šiemet numatyta skirti ES paramos trupinius tik vieną kartą, o stambiems ūkiams remti net du kartus metuose ir skiriant šimtus milijonų? Kaimo plėtros programa siekiama ne tai, tad jau pats laikas uždrausti naudoti ES investicine parama stambiems ūkiams. 7. Pats laikas pasisemti gerosios patirties į kaimynines šalis. PIRMA nebemokėti tiesioginių išmokų nuo 200 ha, nes ūkis pajėgus išsilaikyti iš savo apyvartos. Mokslininkų fantazijos jog tik nuo tiek yra pelningas ūkis yra papirkta dezinformacija. Nuo 200 ha reikia būtinai apriboti ES investicinę paramą stambiems ūkiams, nes procentaliai žiūrint nuo 2014 metų virš 80% ES PARAMOS SUSIGROBĖ 4% STAMBIAUSIŲ ŪKIŲ. Šį faktą turėtų ištirti GENERALINĖ PROKURATŪRĄ dėl pažeistų viešo intereso. 8. Ir galiausiai kodėl ŽŪM kreipia dėmesį ruošiant ES paramos taisykles į tokias dirbtines Žemės ūkio tarybas (ŽŪT), kurių stambūs ūkių pakalikai gali prikurti dešimtimis. Tai akivaizdi korupcija siekiant tik stambiems ūkiams geresnių ES paramos sąlygų. Kitaip sakant tai akivaizdus stambių ūkių pinigų plovimas be jokių įsipareigojimo kurti darbo vietas bei kurti gerovę kaime... Viską apibendrinant smulkieji šeimos ūkiai, prašo STABDYTI smulkių šeimos ūkių naikinimą bei stambių ūkių protegavimą, kuris vykdomas nuo pat 2004 metų. Toliau ŽŪM turi iš socialinių partnerių vyti lauk dirbtinę ŽEMĖS ŪKIO TARYBĄ, kuri suinteresuota ES paramos plovimu per stambius ūkius, nesukuriant jokių darbo vietų Taip pat prašome apriboti tiesiogines išmokas huo 60000 eur ir apriboti naudotis ES investicine parama stambiems ūkiams, kurių Valdos ekonominis dydis (VED) yra didesnis nei 150000 eur. Bei ištirti ir nubausti atsakingus už tai jog daugiau nei 80 % ES INVESTICINĖS PARAMOS SUSIGROBĖ 4 % STAMBIŲ ŪKIŲ!

Vaido ir Klajumo intro keitimas

Seras Džonis Geilordas IX. Adresuota: Zipas

Vaido ir Klajumo intro keitimas. Trečio antro jau varo į neviltį. Klausiau jūsų laidos eidamas pro Karaliaus Mindaugo tiltą. Kaip tik grojo intro. Galvojau, kad nugyvenau gerą gyvenimą ir nieko daugiau nebebus. Bet nenušokau. Jei išgyvenčiau tai būtų labai šalta. Prisiminiau, kad gyvenam demokratinėje šalyje. Nusprendžiau demokratiniu principu sutelkti visuomene ir pakeisti nusistovėjusias kultūrines ir visuomenines normas.

Už Kauno centrinį paštą

Piliečių iniciatyvinė grupė "Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą". Adresuota: AB "Lietuvos paštas", Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija; Kultūros paveldo departamentas, Kauno miesto savivaldybė

Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.

D. Adomaičio pašalinimas

Simonas. Adresuota: VŠĮ Krepšinio rytas

Vilniaus "Ryto" gerbėjai savo nuomonę apie "Ryto" trenerį išsakė jau šimtus kartų, tačiau toks jausmas, kad niekad nebuvo išgirsti klubo vadovybės. Šia peticija skatiname pagaliau atkreipti dėmesį į gerbėjų nepasitenkinimą ir jį atleisti iš pareigų. Taip pat prašome į tai atkreipti dėmesį ir Vilniaus Savivaldybės, kuri yra viena didžiausių klubo dalininkių.