Prieš gėju eitynes

Lietuvos žmonės prieš mokesčio automobiliams įvedimą

Lietuvos žmonės.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mes, Lietuvos žmonės prieš mokesčio automobiliams įvedimą Esant dabartinei ekonominei situacijai, manome, kad vietojl automobilių mokesčio, geriausia išeitis iš padėties sumazinti darbo užmokescius seimo ir vyriausybes nariams iki 100 litu i rankas per menesi 5 metams.[b]

Pries policijos smurta ir pazeideju zalojima keliuose

V.Ambr.. Adresuota: Lietuvos Respublika,seimas,policija,teismai..

https://www.youtube.com/watch?v=bAZoqKCDtqE Policija Elektrėnuose gaudynių metu pervažiavo motociklininką. Siūlome, kad kiekvienas policijos veiksmas, kurio metu buvo sužeisti sulaikytieji ar paprasti civiliai žmonės, būtų tiriamas ikiteisminio tyrimo metu

Prieš gimnazistų iškėlimą iš Gabijos gimnazijos pastato

mokiniai. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus Gabijos gimnazijos gimnazistams grasinama, kad jie kitais metais bus perkelti į Fabijniškių mokyklos patalpas. Tokiu atveju visi pinigai, kuriuos mokinių tėvai investavo į Gabijos gimnaziją, visi sukurti prisiminimai, šilti jausmai nueitų veltui. Būsimieji dvyliktokai netektų šimtadienių, paskutinių skambučių pamiltose patalpose.Vietoje to, būtų perkelti į neremontuotą, toli esančią Fabijoniškių mokyklą ir sujungti su ten besimokančiais žemesnio lygio mokyklos moksleiviais, taip smukdant gimnazijos vardą ir mokymosi sąlygas. Negana to, gimnazistai prarastų kai kurių dalykų mokytojus. Būsimųjų abiturientų sutartys pasirašytos iki 2011. Jose neužsimenama apie mokinių staigų perkėlimą į kitas, pastebimai prastesnes patalpas. Esant dabartinei situacijiai, gimnazistai (ypač vienuoliktokai) turi mažai galimybių bei laiko persirašyti į naujas mokyklas, į kurias būtų patogiau nuvykti ir pan. Tokios naujienos turėtų būti praneštos bent pora metų anksčiau. Pasirašykime peticiją, kad šis nutarimas būtu atidėtas bent iki 2012 metų, kaip moksleivių tėvams ir buvo žadėta.

Peticija PRIEŠ viešą Tautinių mažumų žeminimą

Tautinių mažumų bendruomenė. Adresuota: European Court of Human Rights Court

Peticija PRIEŠ viešą Tautinių mažumų žeminimą, kultūros, tradicijų, tautai svarbių simbolių menkinimą. Kuri laiką spaudoje ir televizijoje mirga vis daugiau žeidžiančių komentarų, straipsnių, intervių ne tik eilinių Lietuvos piliečių, bet taip pat visuomenėję žinomų žmonių ir politikų. Lietuvos rusai yra persekiojami, skelbiami konkursai, kuriuose norimą įžeisti ir paviešinti asmenybes, kurios laikosi savo tradicijų, turi savo politinius ir religinius įsitikinimus. Vieši įžeidimai, persiokiojimas ir tremimas iš Lietuvos jau peržengė nacizmo ribas. Mes - Tautinės mažumos esame Lietuvos piliečiai, turime savo teises, istoriją, kultūrą, kuri glaudžiai persipina su Lietuva. Mes gimėme ir gyvename savo Tėvyneję, kurią gerbiame. Mūsų peticiją UŽ Tautų draugystę, toleranciją ir pagarbą. Savo peticija mes norime viešo atsiprašymo iš 15min.lt, lrytas.lt, delfi.lt, taip pat visų kitų, kas kursto tarptautinį konfliktą Lietvoje.

Prieš Š.Kiaunės Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą

Audrius. Adresuota: Kauno miesto savivaldybė

Mes pritariame Laisvės alėjos rekonstrukcijai, dangų atnaujinimui, inžinerinių komunikacijų atnaujinimui, patekimo vidaus kiemus ir jų pilno panaudojimo įvairiais paskirčiai, mes už daugiaaukščių ar po=emini7 parkingų statybą, šalia alėjos ir t.t. Bet mes esame prieš Š.Kiaunės Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą, kurį tyliai stumia Kauno miesto savivaldybė, ypač prieš rinkimus. Mes prieš anachronizmus; Prieš bulvaro vaizdą su skirtingais šaligatvio ir važiuojamosios dalies lygius; Prieš važiuojamąją dalį iš esmės (tai pėsčiųjų gatvė); Prieš prie automobilių parkavimą; Prieš lietsargius, reaguojančius į oro sąlygas, Prieš konkę; Prieš laiptukus ir pandusus į parduotuves ir t.t.

BLAIVŪS IR LAISVI PILIEČIAI PRIEŠ BIUROKRATO SAVIVALĘ

VŠĮ "Kauno mažasis teatras kūrybinis kolektyvas. Adresuota: Kauno miesto tarybai, Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriui, Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, laisvos Lietuvos piliečiams

Atviras laiškas/ peticija Lietuvos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, Kauno miesto tarybai, Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriui, Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, Lietuvos kultūros ir meno organizacijoms, Lietuvos visuomenei. Mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame pasipiktinimą Kauno mažojo teatro direktoriaus Audriaus Baniūno 2012 gruodžio 21 dienos potvarkiu iš darbo atleisti šio teatro režisierių ir meno vadovą Vytautą Balsį, motyvuojant savo sprendimą užfiksuotomis pravaikštomis, t. y. tuo, jog režisierius neišbūna teatro patalpose aštuonias darbo valandas, kaip to reikalautų darbo statutas (direktoriaus sprendimu aštuonių valandų darbo diena yra ir sekmadienis, nors tą dieną spektakliai nerodomi). Visi Lietuvos menininkai, šiaip mąstantys žmonės suvokia, jog spektakliai kuriami ne sėdint ankštame kabinete. Todėl teatro direktoriaus atleidimo priežastis yra absurdiška. Praktiškai visuose Lietuvos teatruose yra leidžiama, atsižvelgiant į Darbo kodeksą, būti darbo vietoje tik per konkrečias repeticijas ar spektaklius, kitą laiką repetuojant, dirbant laisvose erdvėse. Kitaip kuriantis, savo vidinę laisvę siekiantis išsaugoti žmogus tampa biurokratų kaprizo ar antipatijos auka. Gerai žinome Jono Jurašo istoriją, taip pat analogišką Andrejaus Tarkovskio istoriją – menininkai buvo priversti palikti tėvynę, kuriai lig tol skyrė savo jėgas bei talentą. Tokie atvejai, rodos, turėjo tapti neįmanomi nepriklausomybės laikais. Deja, jų tik padaugėjo. Nesinori priminti konkrečių pavardžių, bet ne paslaptis, jog ne vienas mūsų režisierius, aktorius, muzikas pelnosi duoną svetimose žemėse, garsina svetimų šalių meno šakas. Ir ne dėl sotesnio kąsnio – žymiai dažniau dėl vietinių nepakantumo, šviežiai iškilusių ponėkų – tokių, kuriuos išjuokė dar Maironis savo satyrose, kurios vėl tapo aktualios naujos nepriklausomybės laikais... Ir štai dabar vėl eilinė intriga Kauno mažajame teatre. Tačiau ar Lietuva tiek turtinga, kad galėtų švaistytis pripažintais, savo teatrą, savo žiūrovą turinčiais režisieriais? Vytauto Balsio ir Audriaus Baniūno konfliktas tęsėsi ne vienerius metus. Direktorius jau buvo 2008 metais atleidęs savo režisierių iš darbo, bet buvo priverstas atstatyti. Ir štai 2012 driokstelėjo kalėdinę “dovaną” - be logiško pagrindo atleido daugelio sėkmingų spektaklių režisierių Vytautą Balsį. Keista, kolektyve įtemptu periodu, nemaloniomis mikroklimato sąlygomis Vytautas Balsys sugebėjo našiai ir kūrybingai dirbti: 2008 – 2012 metais pastatė spektaklius „Akla višta“, „Mylimiausi“, „Žmogus medyje“, „Mokėk-duosiu“ (pagal Gitaną Gugevičiūtę), „Ponas K.“ (pagal Davidą Giesemanną), „Lėlių namai“ (pagal Henriką Ibseną), „Gagarino gatvė“ (pagal Gregorą Burke) ir paskutinį, plataus pripažinimo sulaukusį spektaklį „Silvija“ (pagal Edwardą Albee). Tikra teatro vizitine kortele yra tapęs jau daugelį sezonų nuo scenos nenueinantis spektaklis „Katytė P.“ (pagal Eve Ensler). Direktorius galėjo būti tik patenkintas pilna sale, geromis recenzijomis, žiūrovų švytinčiais veidais. Visas teatro kūrybinis personalas, samdiniai bei kiti aktyvūs piliečiai konstatuojame, jog jeigu direktorius: • praktiškai nebendrauja su kūrybiniu kolektyvu, negerina kolektyvo darbo sąlygų; • gauna subsidijas, teatrui surenkant pilnas sales (daugelis pastatytų meno vadovo V. Balsio) tuo pačiu nesumoka dailininkei I. Kažemėkienei, kompozitoriui V. Bartuliui honoraro. • nedalyvavo paskutinėse premjerose; • galų gale pakartotinai absurdiškai atleidžia produktyvų bei sėkmingą meno vadovą, V. Balsį - miesto teatro veidą už apgailėtiną pagrindą- pravaikštas, tuo griauna unikalų Kauno senamiesčio reiškinį- mažąjį teatrą; jis, t.y. Audrius Baniūnas vienareikšmiškai netinka Kauno miesto mažojo teatro direktoriaus pareigoms. Todėl šiuo atviru laišku mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į įvardintas instancijas bei asmenis, taip pat visus Lietuvos meno, kultūros žmones, žiūrovus, visus sveikai protaujančius šalies piliečius, ragindami nelikti abejingiems menininko likimui ir reikalaujame: 1. atšaukti Kauno mažojo teatro direktoriaus Audriaus Baniūno sprendimą atleisti teatro režisierių ir meno vadovą Vytautą Balsį; 2. artimiausiame Kauno m. tarybos posėdyje atleisti susikompromitavusį Audrių Baniūną iš Kauno mažojo teatro direktoriaus pareigų 3. skelbti konkursą naujam vadovui, sugebančiam dirbti kolektyve ir toliau garsinti Kauno mažąjį teatrą sėkmingais spektakliais, o ne apgailėtinais skandalais.

Visaginiečiai,vienykimės prieš šilumos kainų didinimą

Elvyra Zvicevičienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Neseniai uždarius Visagino AE,mes,visaginiečiai, pajutome vis didėjančias kainas už šilumą ir cirkuliaciją.Kiekvieną mėnesį kainos už šilumą tik auga ir auga,šį mėnesį gavom sąskaitas už butus dar 100lt.daugiau,nors pati prezidentė yra pasakiusi,kad atsižvelgs į mūsų regioną,ir bus paskirta kompensacija.Kur ji?Už cirkuliaciją kai kurių namų gyventojai moka net 75lt.Ar yra bent viename Lietuvos mieste tokios kainos už cirkuliaciją?Kodėl renovuotame name už šilumą tenka mokėti daugiau,negu nerenovuotame?Mes susimokėję už butus apie 600-800lt.,neturime lėšų iš ko maitinti šeimas,mokėti kitų mokesčių ,nes, dažniausiai tik vienas šeimos narys yra šeimos maitintojas.Tai kaip mums gyventi?

PRIEŠ ĮSTATYMO PATAISĄ DĖL GYVŪNŲ KELIAMO TRIUKŠMO

P.Taujanskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos prezidentė

Peticija prieš įstatymo pataisą dėl gyvūnų keliamo triukšmo Argumentai: 1) Daug daugiau triukšmo kelia kiti šaltiniai: neblaivūs kaimynai, kaimynai garsiai besiklausantys televizoriaus ar radijo , kūdikiai, vaikai, savo būstą atsinaujinantys kaimynai, vaikai besimokantys groti kokiu nors instrumentu, santykių krizes išgyvenantys kaimynai, garsiai veikianti, dažniausiai sena, buitinė technika ir t.t. Tokiu atveju ši siūloma pataisa nepaklūsta logikai ir diskriminuoja konkrečią gyventojų grupę - gyvūnų augintojus. 2) Įsigalėjus įstatymui, nevalstybinėms įstaigoms priklausančios gyvūnų prieglaudos patirs bankrotą. Jau šiuo metu joms tenka atsisakyti priimti gyvūnus dėl vietos ir pinigų trūkumo bei nuolat susidurti su grasinimais susidoroti su nepageidaujamais gyvūnais. 3) Didėja krūvis Lietuvos policijai. Lietuva tik pradeda pasitikėti policija, o po tokio įstatymo priėmimo ji vėl taps kritikos taikiniu, visų pirma dėl mylimų, kad ir triukšmaujančių gyvūnų atėmimo, antra, dėl laiko trūkumo vykdyti tiesiogines savo pareigas-ginti piliečius. 4) Skatinamas materialus požiūris į gyvūną. Gyvūnas traktuojamas kaip triukšmo šaltinis-jis sudaiktinamas. Įstatymo pataisa neigia gyvūno emocijų egzistavimą, teigdama, kad tik neprižiūrimas gyvūnas leidžia garsus. Kviečiame būti neabejingais!

Prieš naują mokeščių už darželį didinimą Vilniuje

Edita Sapranavičiūtė. Adresuota: Vilniaus mieto savivaldybė

Vilniaus valdžia, vėl planuoja kelti mokesčius už darželį. Jau panaikintos lengvatos, išsiskyrusioms ir vienišoms mamoms (tečiams). Vieniši tėvai ir šeimos, kur 1 iš tėvų, neteke darbo ir taip sunkiai moka esamus mokesčius. Pakėlus mokesčius vietoje 150-180 LT turėsime mokėti - apie 230 Lt. Ko gero daug vaikų turės palikti darželius, nės tėvai nesugebės išsimokėti. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=159]Peticijos aptarimas[/url]

Prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje

Užupio teatras. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus planas“, UAB „Naujasis Užupis“, UAB „PST investicijos“

Prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje Vilnelės upės slėnyje, Užupio kaimynystėje, „Unesco“ saugomame Senamiestyje, kultūros paveldo apsuptyje plyti negyvenama 4,5 ha teritorija ir keliasdešimt pastatų. Čia ankščiau veikė legendinė AB „Skaiteks“ skaitliukų gamykla. Ši teritorija, apsupta aukšta tvora, dabar yra griežtai saugoma visą parą, stebima kameromis ir visiškai uždaryta lankytojams. Teritorijos viduje stovi apleisti Paupio kultūros namai, kuriuos ruošiamasi griauti. Kodėl Paupio kultūros namus planuojama griauti? Nuo 2005 m. „Skaiteks“ gamyklą pardavus kelioms turtingoms bendrovėms, buvo vystomi planai atgaivinti šią Paupio dalį. Iniciatyvą trumpam pristabdė krizė. Tačiau nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio detaliojo plano kūrimas atnaujintas ir jau 2011 m. pabaigoje visuomenei bus pristatytas UAB „Naujasis Užupis“ užsakymu atliktas bendrovei priklausančios Paupio dalies detalusis planas, kuriame numatyta nugriauti daugumą pastatų ir užstatyti gyvenamaisiais daugiabučiais bei komercinės paskirties patalpomis. Visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų neplanuojama. Vilnelės pakrantes, infrastruktūrą ir aplinką planuojama tvarkyti savivaldybės ir valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų lėšomis. Kodėl prieštaraujame tokiam detaliajam planui? UAB „Naujasis Užupis“ užsakyto detaliojo plano rengimui prieštaraujame todėl, kad su žeme bus sulyginti Paupio kultūros namai, o šiuo metu registruota kultūrinė tos teritorijos paskirtis bus pakeista į gyvenamąją. Kadangi Vilniaus mieste ypač trūksta patalpų profesionaliai kultūrinei veiklai, teatro ir scenos meno pasirodymams, manome, kad Paupio kultūros namų nugriovimas yra ypač žalingas visuomenei. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje į privačias rankas perduota daugybė kultūros pastatų – kino teatrų ir kultūros namų. Pavyzdžiui: • kino teatras „Vilnius“ parduotas ir paverstas parduotuve, • k.t. „Spalis“ („Adrija“) parduotas ir paverstas banku, • k. t. „Maskva“ („Helios“) parduotas ir išdalintas parduotuvėms, klubui, kazino, • k.t. „Taika“ parduotas televizijai, • k. t. „Lietuva“ parduotas ir tik didelėmis visuomenės pastangomis sustabdyta daugiaaukščio statyba jo vietoje, tačiau šiuo metu jis stūkso apleistas, • sunaikintas k. t. „Vasara“ Sereikiškių parke • sunaikintas k. t. „Aidas“, • sugriautas k. t. „Neris“ – jo vietoje stovi gyvenamasis daugiaaukštis su sporto klubu ir kazino, • parduoti ir palikti griūti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, • parduoti ir iš vidaus suniokoti Geležinkeliečių kultūros rūmai, • parduoti Statybininkų kultūros rūmai Vytenio g. ir paversti biurais, restoranu, boulingo klubu... Kultūra stumiama iš visų erdvių, ypač Senamiestyje, kur tik pasiekia didžiųjų investuotojų rankos ir piniginės. Profesionalus menas verčiamas ant pečių užsimesti ubago terbą ar dar blogiau – kepti vien komercinę produkciją, patenkinančią vartotojiškos visuomenės įgeidžius. Kaip visuomenei būtų naudingi Paupio kultūros namai? Meno profesionalų bendruomenėje šiuo metu susiklostė tokios aplinkybės, kad Vilniuje yra daug nepriklausomų teatrų, teatro trupių ir talentingų profesionalų, kurie nori ir gali dirbti. Tokių menininkų pasirodymai gausiai lankomi, visuomenėje jaučiamas profesionalaus nekomercinio meno poreikis. Tačiau erdvių, kur šie sambūriai galėtų realizuoti savo kūrybinį potencialą, Vilniaus mieste nėra. Esamos scenos meno erdvės, pvz., Nacionalinis, dramos teatras, Mažasis teatras, Jaunimo teatras ir kt., yra subūrusios uždarą menininkų ratą. „Menų spaustuvė“, turėjusi tapti „atviru“ scenos menų centru, įsileidžia tik nuolatinius savo partnerius ir kitoms teatrinėms bendruomenėms užtrenkia duris. Todėl nepriklausomi teatralai yra priversti keliauti iš vienos salės į kitą, nuomodami patalpas valstybės nustatytomis ir dirbtinai padidintomis komercinėmis kainomis. Toks komercinis ir vienpusiškas scenos meno renginių traktavimas riboja profesionalią veiklą. Manome, kad Paupio kultūros namai galėtų tapti puikia teatrine scenine erdve Senamiestyje, todėl prašome išsaugoti šio pastato kultūrinę paskirtį ir prieštaraujame jo sunaikinimui. Manome, kad detaliojo plano organizatorius Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atsižvelgti į visuomenės poreikius ir naujai kuriamoje Paupio dalyje numatyti ne tik gyvenamosios ir komercinės, bet ir visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų. Paskutinis likęs kultūros avanpostas Paupyje, legendiniai kultūros namai, ketinami išnaikinti be žymės. Todėl pasisakome prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje. Kviečiame visuomenę aktyviai išreikšti jūsų nuomonę. Vilniaus miesto savivaldybės pateikiama oficiali informacija: Buvusios „Skaiteks“ teritorijos detaliojo plano organizatorius - Vilniaus miesto savivaldybė, rengėjas – Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, mokėtojas - UAB „Naujasis Užupis“ (UAB „PST investivijos“). Detaliojo plano tvirtinimas numatomas 2011 m. pabaigoje.