Prieš gėju eitynes
Prieš Cirkus
Peticija prieš į Panevėžio miestą atvykusi cirką , gyvūnų kankinimas , netvarka , pazeidžiamos gyvūnų teisės . Į tai turi būti atkreiptas demesys.
Prieš pebėgelius
Dėl Sirų ir kitų pabėgelių nutarties priimti i mūsų valstybę.. Tai nėra ta nutartis kuri yra apgalvota . Kolkas matom kas vyksta Vengrijoje Vokietijoje, bandymas prasiveržti jėga pro sieną, tai nėra pagalbos šauksmas..Ar mes norim matyti kai tūkstančiai pabėgeliais vadinamų gyvena mūsų centruose kur vaikštome su šeimomis su vaikais.. Jie nebus ten kur jiem bus skirta nes ten prasta, kaip matom iš pasaulio žnių. Gražu parodyti gerą širdį bet laiku ir vietoje o čia ne ta vieta.. Siūlau panaikinti sprendimą priimti pabėgelius.
Prieš korupciją
Esu vienas iš daugelio Lietuvos gyventojų, kuriems iki gyvo kaulo įgriso korupcija Lietuvoje, kuomet mokesčiai keliami, nes trūksta lėšu, bet valstybės lėšos graibstomos ne ka mažesniais tempais kaip anksčiau, todėll siūlau šiuos įstatymų pakeitimus: 1. korumpuoti Lietuvos valdininkai būtų baudžiami grieižsčiausia galiojančia bausme (šiuo metu - kalejmas iki gyvos galvos) + turto konfiskavimas. Be jokių išlygų. 2. VMI, STT ir prokuratūros darbuotojai neturėtų įrodyti, kad valdininkas nesąžiningai praturtėjo - pačio valdininko ir jo šeimos narių rūpestis būtų įrodyti, kad jie sąžiningai užsidirbo.
PRIEŠ VIP CIRKĄ
Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272¬if_id=1532071199032972¬if_t=feedback_reaction_generic
PRIEŠ kailinius!!!
Kailis Ar žinai, kam priklausė kailis, kurį tu dėvi? Kad apsivilktum norimus kailinius reikia nužudyti: 12-15 lūšių; 10-15 vilkų ar kojotų; 15-20 lapių; 60-80 audinių; 27-30 meškėnus; 10-12 bebrų; 60-100 voverių... Šie žvėreliai, tik dėl to, kad jų kailiai gražūs, visą savo gyvenimą priversti kankintis mažuose ir ankštuose narvuose, kol galiausiai yra nužudomi naudojant žiaurius ir nehumaniškus metodus: dujas, spąstus, elektros srovę ar vėzdą. Nesvarbu ar pagautų laisvėje ar užaugintų kailių fermose, nekaltų žvėrelių skausmas ir kančios privalo būti sustabdyti. Kailių industrijos aukų skaičius yra siaubingas. Kailinių gyvūnų fermos Apie pusę dėl kailių nužudytų gyvūnų yra gimę ir užaugę nelaisvėje, fermose, baisiomis sąlygomis. Tipišką kailių fermą sudaro šimtai metalinių, viela apraizgytų narvų, kuriuose gyvūnai kenčia šaltį, lietų, sniegą ir saulę. Juose stipriai ribojama gyvūno judėjimo laisvė. Tokios sąlygos traumuoja gyvūnų psichiką, jie pradeda luošinti patys save, tampa kanibalais. Gaudymas spąstais Plieniniai spąstai, kuriais gyvūnai pagaunami už kojos, dažnai išplėšia aukos mėsą, nutraukia raiščius ir sausgysles, sulaužo kaulus. Daugelis gyvūnų, kad nors kiek numaldytų tą nepakeliamą skausmą, nusigraužia spąstuose įkliuvusią koją. Laukinėje gamtoje paspęstos pinklės nesirenka aukų, ir į jas dažnai pakliūna kiti gyvūnai. Gaudant vieną konkrečios rūšies gyvūną, į spąstus patenka iki 10 kitų rūšių gyvūnų. Žudymas Kailių pramonėje naudojami įvairiausi gyvūnų žudymo būdai: dujos, elektros srovė, nuodai, uždaužymas lazdomis, sprando nusukimas. Tik keli iš šių metodų veterinarų laikomi humaniškais, jeigu žudymą apskritai galima būtų pavadinti humanišku, bet žudikams rūpi tik nesugadinti kailio: sąvokos skausmas, kančia ar žmogiškumas čia neegzistuoja. 1994 m. Olandijos vyriausybei skirtoje ataskaitoje, P. Wiepkema išsiaiškino, kad kailių fermose lapės patiria padidintą baimės jausmą. Patelėms tokia streso būsena sukelia rimtos formos žalingus elgesio sutrikimus, tokius, kaip jauniklių nužudymas. Jis apskaičiavo kad, 10-20% lapių patelių nužudo savo vaikus. Kitas tyrimas, išspausdintas 1993 m. žurnale apie Gyvūnų veisimą ir genetiką, rodo, kad 50% visų jauniklių buvo nužudyti savo motinų… Aštuoniolikos mėnesių trukmės slaptas tyrimas atskleidė vieną iš purviniausių kailių pramonės paslapčių: brutalus ir žiaurus šunų ir kačių žudymas kailiniams. Ar auginti gyvūnus kailiams narvuose yra humaniška? Ne. Kailių gamintojai „sutaupo” gyvūnų gerbūvio sąskaita. Žvėreliai, auginami kailių „fermose” (audinės, lapės, sabalai, šinšilos), įkalinami mažuose metaliniuose narvuose, kur jokia natūrali veikla neįmanoma – infekcijos, liguista psichika, hormonai čia yra kasdienybė. Kailinių kūrėjai bandydami išgauti specifinę kailio spalvą visiškai suluošina gyvūnus: deformuojasi jų kūnas ir organai, dar labiau žalojama nervų sistema.Iki šiol nėra jokių įstatymų reglamentuojančių kailinių žvėrelių augimo, saugojimo ar žudymo sąlygų. Ar žmonėms reikalingi kailiai? Yra daugybė kailio alternatyvų. Pataikavimas mados užgaidoms žudant gyvūnus, sumenkina gyvybės, taip pat ir mūsų pačių, vertę. Ar kailis nelaikomas natūraliu gamtos šaltiniu? Gyvūnų veisimas ir auginimas kailiams nėra natūralus. Tai, kad kailiniams naudojami pagautų ligotų gyvūnų kailiai yra mitas. Visų pirma neužtektų jų kiekio, visų antra – gamtoje ligoto gyvūno kailis neatitinka kailinių reikalavimų. Gaunasi taip, kad išgaudomi sveiki gyvūnai, o ligoti paliekami – dar labiau sutrikdoma natūrali atranka, nyksta gyvūnų rūšys. Tyrimas, atskleidęs negimusių, ar ką tik gimusių ėriukų žudymą dėl jų kailio. Jungtinių Tautų Humaniškos visuomenės organizacija paskelbė metus laiko trukusio tarptautinio tyrimo rezultatus, atskleidžiančius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, susijusius su Persų ėriuko ar, kitaip vadinamo, karakulio kailio gamyba. Šis kailis yra pagaminamas nužudant nėščią karakulio avį ir nudiriant kailį negimusiam ar ką tik gimusiam karakulio ėriukui. Embrioninis ėriuko kailis yra banguotas, lengvas, plonas, panašus į suglamžytą velvetą. Naujagimių ėriukų kailis yra labai garbanotas ir žvilgantis. Embrioninis ėriuko kailis yra labiausiai vertinamas ir brangiausiai parduodamas kailių prekiautojų. Kailių industrijos atstovai skelbia, kad kailis yra antrinis, mėsai auginamo gyvūno produktas, arba, kad vaisius yra pašalinamas iš negyvos avies kūno, patyrusio savaiminį abortą, tačiau surinktos vaizdajuostės skelbia ką kitą. Įrodyta, kad šie gyvūnai Uzbekistane yra auginami ir žudomi vien tam, kad būtų aprūpinta Europos ir JT kailių rinka. „Aš buvau nuvežtas į fermą šalia Bukharos, Uzbekistane, kur laikoma virš 10,000 karakulinių avių” - pasakoja atliekamo tyrimo viceprezidentas. „Čia tapau absoliutaus abejingumo gyvūnų kančioms liudininku, mačiau, kokias nehumaniškais metodais yra nužudomos ir nudiriamos besilaukiančios avys ir jų naujagimiai. Šie gyvūnai buvo nužudyti ne dėl maisto, bet dėl mados." Pagrindiniai tyrimo duomenys: Kasmet dėl kailių nužudoma maždaug nuo 4 iki 5 milijonų karakulinių ėriukų. Į šios mados aukų sąrašą įtraukiant ir nėščias avis (jos paskerdžiamos pagimdžiusios tris ar penkis ėriukus) mirčių skaičius būtų daug didesnis. Pagrindiniai karakulinio kailio gamintojai yra Uzbekistanas (čia pirmiausiai atsirado šis verslas), Afganistanas, Kazachstanas, Namibija, Pietų Afrika ir kitos centrinės Azijos tautos. Pagrindiniai karakulinio kailio vartotojai yra Prancūzija, Italija, Vokietija, Skandinavijos šalys ir JAV. Šio kailio importo statistika yra paviršutiniška, bet manoma, kad kailių verslo atstovai kasmet importuoja vieno milijono kailių vertės karakulinio kailio produkcijos. Karakulio kailis plačiai naudojamas ne tik kailinių gamybai. Jie jau vartojami batų, suknelių megztinių, kelnių ir pan. gamyboje. Embrioninis ėriuko kailis dėl jo švytinčio blizgesio apibūdinamas kaip šilkas. Yra apskaičiuotas net kailio ypatybių laipsniškumas, priklausantis nuo skirtingos ėriuko išsivystymo stadijos. Pvz. embriono kailis 15 dienų iki jo natūralaus gimimo yra gražesnis ir lengvesnis negu embriono išimto kelias dienas iki natūralaus gimimo. Dėl to kad negimusių ar ką tik gimusių ėriukų kailis yra labai mažas, daugybė gyvūnų turi mirti norint pasiūti vieną apdarą. Suskaičiuota, kad vienam karakuliniam puspalčiui reikia iki 30 kailių. Oda Mados pramonėje naudojama įvairiausia oda: karvių, kiaulių, avių, egzotinių gyvūnų (aligatorių, stručių, kengūrų, gyvačių), taip pat kačių ir šunų (dažniausiai Kinijoje, kur šie gyvūnai naudojami maisto pramonėje). Pirkdami odos dirbinius žmonės remia mėsos industriją, brakonieriavimą, žiaurų ir nekontroliuojamą verslą. Odai gauti žudomos tiek pieno tiek mėsos pramonėje augintos karvės, veršeliai, kiaulės. Apie beprotiškai žiaurias šių gyvūnų auginimo sąlygas galite pasiskaityti skyriuje Gyvūnai ir maistas/Mėsa arba Gyvūnai ir maistas/Pienas. Kasmet skerdyklose yra nužudoma 35,7 milijonai karvių. Tam tikra prasme galime džiaugtis, kad Lietuvos „atsilikimas” gyvulininkystės pramonės srityje leido išvengti nežmoniškai žiaurių auginimo ir skerdimo sąlygų bei su tuo susijusių tragiškų ekologinių problemų. Kita vertus, žudymas lieka žudymu, nesvarbu kokias metodais tai atliekama. Odos rinkoje taip pat gausu dirbinių, pagamintų iš kačių ir šunų odos. Didžiausias jos kiekis atvežamas iš Kinijos, tačiau odos kilmė sąmoningai nepažymima. Egzotinių gyvūnų oda Zebrai, bizonai, buivolai, šernai, elniai, kengūros, drambliai, unguriai, rykliai, delfinai, ruoniai, jūros vėpliai, varlės, krokodilai ir gyvatės yra odos pramonės aukos. Šie gyvūnai dažniausiai būna sumedžiojami nelegaliai. Brakonierių versle negalioja jokios humaniškumo taisyklės. Keletas faktų: Nuo gyvačių ir driežų oda dažnai nudiriama jiems dar esant gyviems. Manoma, kad tada oda bus elastingesnė. Aligatoriai yra auginami sausakimšose fermose, negyvame vandenyje. Oda dažnai nudiriama dar jiems nepraradus sąmonės. Australijoje kasmet dėl kailio sumedžiojama milijonai kengūrų. Našlaičiais likę jaunikliai nužudomi. Odos rinkoje labai vertinama dar negimusių gyvūnėlių (pvz. ėriukų) oda. Kad jos gauti, naudojami abortai ir kiti žiaurūs metodai.
Prieš mokyklas.
Pagalvojau kad geriau mums mokyklų nereikia. Mes galetume namie mokytis ir 12oje klaseje ateiti ir parašyti viska ka išmokai.
PRIEŠ exsperimentus su gyvūnais
Dėl eksperimentų su gyvūnais progresuoja mokslas — atrasti antibiotikai, anestetikai, įvairios vakcinos, insulinas, inkstų dializė, transplantuojami organai, gydoma leukemija. Nuo XVII amžiaus iki šiol vis didesniais mastais daroma vivisekcija (operuojami gyvi bandomieji gyvūnai) nepuošia žmonijos. Amoralu siekti naudos kito sąskaita. Dėl mūsų milijonai gyvūnų kasdien kenčia ir miršta mokslinėse laboratorijose. Jie nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, krečiami elektra, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS. Dėl mūsų jie negailestingai mėsinėjami: išpjaunamos ar užsiuvamos akys, pažeidžiamos smegenys. Karo pramonės laboratorijose su gyvūnais išbandomos nuodingosios dujos, ciano junginiai, kulkos, sprogmenys. Rusijos kosmoso agentūrose įgyvendinant „Kosmos“ ir „Bion“ programas, beždžionėms į smegenis įmontuojami elektrodai, o į akis — davikliai, nupjaunamos uodegos, kad galėtų sėdėti „Bion“ kėdėse. Jos kelias savaites išbūna pririštos prie kėdžių per skrydį į kosmosą. Rusų ir amerikiečių kosmoso agentūros tikisi, kad gyvūnai padės ištirti nesvarumo padarinius žmogui. Tačiau jei į nesvarumą skirtingai reaguoja vyrai ir moterys, tai kokia nauda iš kitokios fiziologijos beždžionių? Su gyvūnais išbandomas medikamentų, higienos ir kosmetikos priemonių, statybinių bei pramoninių medžiagų toksiškumas. Triušiams į akis lašinami vaistai juos apakina, šokoladiniai batonėliai suėsdina dantis. Kita vertus, net procedūros, anksčiau laikytos švelniomis, dabar pripažintos keliančiomis gyvūnams stresą. Ar gyva auka būtina? Dėl fiziologinių, anatominių, metabolinių procesų skirtumo su gyvūnais išbandyti vaistai nėra 100 proc. nekenksmingi žmogui. Apie 150 preparatų, daugybę kartų išbandytų su gyvūnais ir įdiegtų į masinę gamybą, vėliau buvo pripažinti netinkamais ar net pavojingais. Tarkim, Europos rinkoje buvo pardavinėjamas nėščiosioms skirtas raminamasis preparatas „Talidomid“ — po kurio laiko gimė 10 tūkst. apsigimusių kūdikių. Kiaulės gali tapti idealiomis donorėmis, nes jų organai beveik kaip žmogaus. Po pirmojo inksto persodinimo 1950 metais transplantacija tapo rutina. Vis dėlto tūkstančiai žmonių nesulaukia tinkamo organo ir miršta. Šias problemas gali padėti išspręsti gyvūnų organai. Dar 1964 metais JAV 15 žmonių buvo persodintas šimpanzių ar babuinų inkstas, avies ar kiaulės širdis. Visos šios operacijos su nemodifikuotais gyvūnų organais buvo nesėkmingos. Modernioji genetika suteikia galimybę modifikuoti gyvūnų organus — dabar sėkmingai naudojamos gyvūnų ląstelės, ragenos, hormonai. Tačiau problema gali tapti naujų mikrobų perkėlimas į žmogaus organizmą. Nauji virusai gali papildyti ir taip gausų virusų bagažą. Šiuolaikinis mokslas vietoj gyvų aukų leidžia naudoti ląsteles, audinius, organus. Pasaulyje aktyvėja organizacija „Grožis be žiaurumo”, reklamuojanti kosmetiką, higienos priemones, kurios pagamintos be bandymų su gyvūnais. Ant jų užrašyta „Neišbandyta su gyvūnais” arba pavaizduotas triušis apskritime. Mokslo sadistai Medicinos mokslo reikmėms auginamos pelės. Akių specialistai miklina rankas operuodami kiaulės akis. Varlės refleksai tiriami nutraukiant nugaros smegenis. Gal kito kelio nėra — juk studentai turi kažkaip praktikuotis, kad vėliau galėtų mus mėsinėti? Tik klausimas, ar humaniškai tai daroma. Rusijoje studentai laboratoriniams darbams gaudo šunis, grūda juos į maišus, nutrenkia elektra ir preparuoja. Kai pratybos su gyvūnais tampa kasdienybe, nenuostabu, kad ilgainiui tampi abejingas gyvybei — gyvūnus imi vertinti kaip vienkartinius instrumentus. Ir tai palieka pėdsakų gydytojų ar mokslininkų psichikoje. Chirurgų cinizmas jau tapo šios profesijos skiriamuoju bruožu. Anglai Julietas Gellatelly ir Tony Wardle’as savo knygoje „The Silent Ark“ aprašė psichologinius mokslininkų, eksperimentuojančių su gyvūnais, tipus. Vieni iš jų — mokslo psichopatai, genami beprotiško smalsumo ir atradimų troškulio. Jiems gyvūnai tėra instrumentai, nejaučiantys skausmo. Kiti — sadistai, besimėgaujantys gyvūnų kančiomis, valdžia silpnesniems, realizuojantys žiaurias fantazijas. Tokie viešai kalba, kad gyvūnus aukoja dėl kilnių žmonijos gelbėjimo tikslų. Karo metais tokie greitai pamiršta humanizmą ir imasi įdomesnio tyrimų objekto — žmogaus. Gyvūno ir žmogaus gyvybės vertės supratimo riba labai plonytė. Dar Pitagoras teigė, kad tam, kuris šaltakraujiškai nužudo gyvūną, nesunku užmušti ir žmogų. Beje, daugelis nusikaltėlių sadistų vaikystėje buvo nukankinę ne vieną katę. (Ištrauka iš žurnalo „Ieva” straipsnio „Aš viską jaučiu Pasirašykite peticija,neleiskite kankinti gyvūnų!!!
As pries cirka su gyvunais
Prasome pasirasyti peticija del cirko su gyvunais veiklos stabdymo bei laukiniu / naminiu gyvunu isnaudojimo juose. Uztenka smurtauti pries bejegius gyvunus norint gauti pelna!!!! Kadangi jie neturi balso,juos apginti privalome mes! Dviračiu važinėjančios beždžionėlės, pagal muziką trepsinčios meškos, per degančius lankus sokantys tigrai-tai nera iprasta veikla laukiniams gyvunams. Jie yra ne tam, kad butu naudojami pramogai. Už netinkamą elgesį jie mušami botagais, badomi, naudojamas elektrošokas. Gyvūnai verčiami badauti ir didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia ankštuose narvuose. Dėl smurto ir laisvės suvaržymo jie stresuoja, patiria didžiules kančias, todėl ilgainiui jų elgesys tampa neprognozuojamas. Suremkime visi kartu jegas ir pabandykite pakeisti siu vargsu gyvunu likima. Pasirasykite peticija -"as pries cirka su zverimis"
prieš laiko kaitaliojimą
Ilgus metus Lietuvoje kaitaliojamas laikas, tačiau apie kaitaliojimo naudą nekalbama. Pamirštama, kad be medžiaginių sąnaudų dar yra ir žmogus su savo fizinėmis savybėmis ir kad bet kokie keitimai turi būti daromi tam, kad žmogui būtų geriau. Tačiau kankinti šalies piliečius, kad jų organizmai du kartus per metus patirtų prisitaikymo prie kitokio laiko ritmo stresą gali tik labai žiaurūs žmonės. Juk jeigu kokiose įmonėse, įstaigose, organizacijose labai reikia keisti laiką, tai juk jos gali paankstinti ar pavėlinti savo įstaigų darbo laiką. Kam griauti gyvenimo ritmą kitur, kur tai visai nebūtina? Todėl prašome palikti įvestą vasaros laiką ir jo nebekaitalioti.